Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančios per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui M. K., trečiajam asmeniui D. K. dėl draudimo i6mokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 62.1 punktu, kuris numato, kad: „Draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos" ir 62.2. punktu, kuris numato, kad: „Draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka". Kadangi atsakovas, išvykdamas automobiliu į Šiaurės Airiją, neinformavo apie tai ieškovės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos, todėl draudikas įgijo 50 % draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį ir privalo atlyginti 50 % draudiminės išmokos t.y. 9423,98 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-02-15 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Sutartis) Nr. AMA/0067387. Sutarties pagrindu ieškovė apdraudė atsakovui priklausančios transporto priemonės „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir laiku mokėti draudimo įmokas. Sutartyje šalys susitarė, kad prieš išvykstant apdraustuoju automobiliu į Didžiąją Britaniją ir/ar Šiaurės Airijos karalystę ir/ar Airiją, draudėjas informuos draudiką ir sumokės papildomą įmoką, nes tai laikoma rizikos padidėjimu. Sutarties galiojimo terminas 2011-02-18 – 2012-02-17.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2011-10-01 Šiaurės Airijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas M. K.. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 18847,97 Lt draudimo išmoką ir pateikė žalos ir draudimo išmokos paskaičiavimą įrodančius dokumentus. Kadangi M. K., būdamas teisėtas transporto priemonės „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), valdytojas, pažeidė Sutarties sąlygas ir jam priklausantis automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojamas Šiaurės Airijoje, nesumokėjus papildomo mokesčio už padidėjusią riziką, ieškovas kreipėsi į atsakovą su 2013-07-09 pretenzija dėl 50 proc. žalos atlyginimo regreso tvarka. Nors atsakovas, nagrinėjant bylą, neigia vairavęs automobilį, nurodo, kad tuo metu automobilį buvo perdavęs naudoti kitam asmeniui – D. K., tačiau šio fakto nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, savo 2013-07-18 rašte dėl žalos atlyginimo regreso tvarka jis nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl minėto įvykio, sutinka su nurodytu žalos dydžiu ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Toliau tekste – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje, 22 straipsnyje įtvirtinta teisė reikalauti grąžinti sumokėtas sumas. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas (įvykus eismo įvykiui, imtis teisės aktuose įtvirtintų pareigų dėl žalos sumažinimo, nukentėjusių sveikatos apsaugos, kompetentingų institucijų informavimo arba eismo įvykio deklaravimo, eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei atsakingo draudiko informavimo ir kt.) ar padidino žalą dėl savo kaltės. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo šiam išmokėtą sumą ar jos dalį ir tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintos 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr.795, 2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija). Šiose Taisyklėse numatoma, kad Draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjo sutartyje numatyta draudimo rizika.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad draudimo rizika, remiantis Sutartimi, padidėjo, atsakovas, būdamas transporto priemonės valdytoju, elgėsi netinkamai, neinformuodamas ieškovės apie pasikeitusias sąlygas, neprimokėjo papildomos draudimo įmokos už padidėjusią draudimo riziką, tai yra jis iš esmės pažeidė draudimo sutartį.

Pagal CK 6.993 str. 1 d., sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties, atsakovas, pasirašydamas sutartį, šios sutarties 1.5.6 p. pagrindu prisiėmė atsakomybę sumokėti papildomą draudimo įmoką, jeigu apdraustoji transporto priemonė bus eksploatuojama Didžiojo Britanijoje ir/ar Šiaurės Airijoje ir/ar Airijoje, nes tai pagal sutarties sąlygas laikoma rizikos padidėjimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šios sutarties sąlygos ir nesilaikė atsakovas, todėl įvykus eismo įvykiui Šiaurės Airijoje, ieškovė įgijo teisę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., 22 str. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.1 ir 62.2 punktais, reikalauti grąžinti dalį sumokėtų išmokų.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistina ieškovei 50% ieškovės atlygintos žalos, kas sudaro 9423,98 Lt (CK 1.5 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y.: 212 Lt žyminio mokesčio ir 278,78 kitų išlaidų ieškovei ir 15,36 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9423,98 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2014-03-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 212 Lt žyminio mokesčio ir 278,78 kitų išlaidų ieškovei Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančiai per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialą bei 15,36 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.