Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės,

išteisintiesiems T. J. ir Ž. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo AB „L. D.“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. J. (toliau – T. J.) ir Ž. J. (toliau – Ž. J.) dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį išteisinti, jų veiksmuose nenustačius BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių.

T. J. ir Ž. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos.

AB „L. D.“ civilinis ieškinys dėl 16 797 (šešiolikos tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių) eurų žalos atlyginimo buvo atmestas, nes neįrodyta, kad T. J. ir Ž. J. dalyvavo padarant jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: turėdamas tikslą iš AB „L. D.“ savo naudai įgyti draudimo išmoką, veikdamas su Ž. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po 2014 m. sausio 23 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, kreipėsi į draudimo bendrovę AB „L. D.“ dėl draudimo išmokos gavimo, pateikdamas melagingus duomenis, jog gaisro metu sudegė turto už 157 770 Lt sumą, t. y. 9300 Lt (2693,46 eurų) vertės baldų komplektas, 3000 Lt (868,86 eurų) vertės kompiuteris „Acer“, 1300 Lt (376,50 eurų) vertės kompiuteris „HP4540s“, 500 Lt (144,81 eurų) vertės kompiuteris „Planceteeaster“, 250 Lt (72,40 eurų) vertės knygų skaitytuvas „Amazonkindle“, 250 Lt (72,50 eurų) vertės spausdintuvas „HP“, 350 Lt (101,36 eurų) vertės spausdintuvas „HP“, 400 Lt (115,84 eurų) vertės spausdintuvas „Canon“, 1400 Lt (405,46 eurų) vertės televizorius „LG“, 750 Lt (217,21 eurų) vertės televizorius „Viewpia“, 100 Lt (28,96 eurų) vertės televizoriaus stovas, 100 Lt vertės( 28,96 eurų) televizoriaus priedėlis, 1400 Lt (405,46 eurų) vertės namų kinas „LG“, 800 Lt (231,69 eurų) vertės telefonas „Nokia E5“, 650 Lt (188,25 eurų) vertės telefonas „Nokia E71“, 200 Lt (57,97eurų) vertės telefonas „Sony Ericson“, trys viso 4800 Lt (1390,17 eurų) vertės lovos, 300 Lt ( 86,88 eurų) vertės lova, 410 Lt (118,74 eurų) vertės maniežas su čiužiniu, 550 Lt (159,29 eurų) vertės lova, 750 Lt (217,21 eurų) vertės prieškambario baldai, 2400 Lt (695,08 eurų) vertės svetainės komplektas, 150 Lt (43,47 eurų) vertės kompiuterinis stalas, 200 Lt (57,92 eurų) vertės virtuvinis stalas su kėdėm, 12 000 Lt (3475,44 eurų) vertės siurblys „Kirby“, dvi viso 6200 Lt (1795,64eurų) vertės kolonėlės „JBL400w“, du viso 1600 Lt (463,39 eurų) vertės mikrofonai, 3000 Lt (868,86 eurų) vertės sintezatorius „Yamaha“, 450 Lt (130,32 eurų) vertės pultas, keturi viso 650 Lt (188,25 eurų) vertės stovai, 500 Lt (144,81 eurų) vertės laidai su antgaliais, 50 Lt (14,48 eurų) vertės barškutis, 4650 Lt (1346,73 eurų) vertės perlinė vonia „Eastcon“, 1800 Lt (521,31 eurų) vertės patalynė „Eastcon“, du viso 200 Lt (57,92 eurų) vertės apklotai, du viso 850 Lt (246,17 eurų) vertės fotoaparatai „Canon“, 450 Lt (130,32 eurų) vertės fotoaparatas „Fujifilm“, 150 Lt (43,44) vertės antspaudai, penki viso 3000 Lt (868,86 eurų) vertės langai, 1800 Lt (521,31 eurų) vertės lauko durys, keturios viso 1500 Lt (434,43 eurų) vertės vidaus durys, 400 Lt (115,84 eurų) vertės laiptai, 250 Lt (72,40 eurų) vertės mikrobangų krosnelė „Samsung“, 120 Lt (34,75 eurų) vertės mikseris, 200 Lt ( 57,92 eurų) vertės tarkavimo mašina, 200 Lt (57,92 eurų) vertės malimo mašina, 100 Lt ( 28,96 eurų) vertės kokteilinė, 1150 Lt (333,06 eurų) vertės šaldiklis „Beko“, 90 Lt (26 eurų) vertės arbatinukas, 220 Lt (63,71 eurų) vertės fritiūrinė, 1200 Lt (347,54 eurų) vertės skalbimo mašina „Beko“, trys bendrai 150 Lt (43,44 eurų) vertės drėgmės surinktuvai, 1000 Lt (289,62 Leurų) vertės žaislai, 4000 Lt (1158,48 eurų) vertės specialių poreikių žaislai „Fisherprise“, 150 Lt (43,44)vertės USB laikmenos, 450 Lt (130,32 eurų) vertės indų „Berghof“, 1500 Lt (434,43 eurų) vertės kilimas, 300 Lt (86,88 eurų) vertės vaizdo garso aparatūra, 50 Lt (14,48 eurų) vertės šiukšliadėžės, trys viso 600 Lt (173,91 eurų) vertės elektriniai šildytuvai, du viso 120 Lt (34,75 eurų) vertės šildytuvai, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės medicinos knygos, 800 Lt (231,69 eurų) vertės kulinarinės knygos, 600 Lt (173,77 eurų) vertės psichologinės knygos, 900 Lt (260,65 eurų) vertės romanai, 200 Lt (27,92 eurų) vertės plaukų džiovintuvas „Philips“, du viso 100 Lt (28,96 eurų) vertės sieniniai laikrodžiai, 100 Lt (28,96 eurų) vertės plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“, 500 Lt (144,81 eurų) vertės kvepalai, 15 porų 3490 litų (1010,77 eurų) vertės avalynė, 5 vnt. 12500 Lt (3620,25 eurų) vertės paltai, 800 Lt (231,45 eurų) vertės apsaugos sistemos įrašymo įrenginys, 200 Lt (57,92 eurų) vertės srovės palaikymo įrenginys, 350 Lt (101,36 eurų) vertės monitorius „Samsung“, 200 Lt (57,92 eurų) vertės signalizacijos pultas, du viso 200 Lt (57,92 eurų) vertės dūmų davikliai, 150 Lt (43,44 eurų) vertės sirena, 500 Lt (144,81 eurų) vertės apsaugos sistemos suvedimo dėžė, šeši viso 600 Lt (173,77 eurų) vertės davikliai, 500 Lt (144,81 eurų) vertės vaizdo kamera, 9 vnt. 2820 Lt (816,75 eurų) vertės rankinės, 450 Lt (130,32 eurų) vertės laikrodis „Casio“, 10 000 Lt (2896,20 eurų) vertės drabužiai, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės patalynė, 900 Lt (260,65 eurų) vertės užuolaidos, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės higienos priemonės, 2000 Lt (579,54 eurų) vertės dokumentai, 6000 Lt (1737,72 eurų) vertės baldų komplektas 6500 Lt (1882,53 ) vertės auksiniai papuošalai, 22000 Lt (6371,64 eurų) grynaisiais, ir draudimo bendrovei 2014 m. vasario 17 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką pervedus į Ž. J. sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą AB „L. D.“ priklausantį turtą - 58 000 Lt (16797,96 eurų) dydžio draudimo išmoką.

1.1. Be to, T. J. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu už tai, kad jis melagingai pranešė apie nusikaltimą ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, būtent: turėdamas tikslą savo naudai iš AB „L. D.“ įgyti draudimo išmoką, veikdamas su Ž. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), išmušė 500 Lt (144,81 eurų) vertės pagalbinių patalpų langą, sugadino pagalbinių patalpų užraktą ir iš Ž. J. priklausančių pagalbinių patalpų išvežė ir paslėpė 1200 Lt (347,54 eurų) vertės namų kino sistemą „LG“, 470 Lt (136,12 eurų) vertės suktuką su dėže, dvi baterijas ir pakrovėją „Milwauke“, 1433 Lt (415,02 eurų) vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 231“, 75 Lt (21,72 eurų) vertės žirkles „FISCARS“, 255 Lt (73,85 Lt ) vertės kirvį „FISKARS“, 200 Lt (57,92 eurų) vertės suktuką – gręžtuvą „SKIL“, 150 Lt (43,44 eurų) vertės fleksą „SKIL“, 600 Lt (173,77 eurų) vertės 3 vnt. po 100 m elektros kabelio, 660 Lt (191,14 eurų) vertės 2 vnt. elektros kabelio, 250 Lt (72,40 eurų) vertės rankinį kreizą, 510 Lt (147,70 eurų) vertės skersinio pjovimo stakles „KGS216M“, 610 Lt (176,66 eurų) vertės suktuką – gręžtuvą „Makita“, 650 Lt (188,25 eurų) vertės metalo perforatorių „Metabo“, 350 Lt (101,36 eurų) vertės įrankių dėžę „KRAFT HOFF GERMANY“, 770 Lt (223 eurų) vertės akumuliatorių pakrovėją – paleidėją „Sprintcar“, 300 Lt (86,88 eurų) vertės orinį pneumatinį šautuvą, 300 Lt (86,88 eurų) vertės 3 vnt. tepalinių radiatorių „STORM“, 1100 Lt (318,58 eurų) vertės savaeigę benzininę žoliapjovę, 650 Lt (188,25 eurų) vertės benzininį trimerį „JONSERED“, 300 Lt (86,88 eurų) vertės profesionalų oblių, 220 Lt (63,71 eurų) vertės mikrobangų krosnelę „Zanussi“, 1500 Lt ( 434,43 eurų) vertės televizorių „LG“, 2000 Lt (579,24 eurų) vertės 3 vnt. kamerų, 200 Lt (57,92 eurų) vertės 50 m. suvirinimo kabelių su antgaliais, 100 Lt (28,96 eurų) vertės 200 m apdegusių elektros laidų, 150 Lt (43,44 eurų) vertės stiklinę sekciją bei apgadino 70 Lt (20,27 eurų) vertės garintuvą, 300 Lt (86,88 eurų) vertės pastatomo šviestuvo stiklus, 400 Lt (115,84 eurų) vertės telefoną „Nokia 302“, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2014 m. balandžio 29 d., 17.30 val., kreipėsi į Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatą melagingai pranešdamas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie 2014 m. balandžio 29 d., 14.30 val., įvykdytą vagystę iš jo sutuoktinei Ž. J. priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to 2014 m. balandžio 29 d. Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 56-1-00256-14, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasikėsindamas įgyti 16 273 Lt (4712,98 eurų) draudimo išmoką, apie žinomai nebūtą įvykį, kreipdamasis dėl draudimo išmokos gavimo, pranešė draudimo bendrovei AB „L. D.“, tačiau draudimo bendrovė AB „L. D.“ sustabdė žalos administravimą Ž. J., todėl tokiais veiksmais apgaule pranešdamas apie nebūtą nusikaltimą, jis ir Ž. J. savo naudai pasikėsino įgyti svetimą AB „L. D.“ priklausantį turtą - 16273 Lt (4712,98 eurų) dydžio draudimo išmoką.

1.2. Ž. J. buvo kaltinama BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymu už tai, kad ji apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, būtent: turėdama tikslą iš AB „L. D.“ savo naudai įgyti draudimo išmoką, veikdama su T. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po 2014 m. sausio 23 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, T. J. kreipėsi į draudimo bendrovę AB „L. D.“ dėl draudimo išmokos gavimo pateikdamas melagingus duomenis, jog gaisro metu sudegė turto už 157 770 Lt sumą, t. y. 9300 Lt (2693,46 eurų) vertės baldų komplektas, 3000 Lt (868,86 eurų) vertės kompiuteris „Acer“, 1300 Lt (376,50 eurų) vertės kompiuteris „HP4540s“, 500 Lt (144,81 eurų) vertės kompiuteris „Planceteeaster“, 250 Lt (72,40 eurų) vertės knygų skaitytuvas „Amazonkindle“, 250 Lt (72,50 eurų) vertės spausdintuvas „HP“, 350 Lt (101,36 eurų) vertės spausdintuvas „HP“, 400 Lt (115,84 eurų) vertės spausdintuvas „Canon“, 1400 Lt (405,46 eurų) vertės televizorius „LG“, 750 Lt (217,21 eurų) vertės televizorius „Viewpia“, 100 Lt (28,96 eurų) vertės televizoriaus stovas, 100 Lt vertės (28,96 eurų) televizoriaus priedėlis, 1400 Lt (405,46 eurų) vertės namų kinas „LG“, 800 Lt (231,69 eurų) vertės telefonas „Nokia E5“, 650 Lt (188,25 eurų) vertės telefonas „Nokia E71“, 200 Lt (57,97 eurų)vertės telefonas „Sony Ericson“, trys viso 4800 Lt (1390,17 eurų) vertės lovos, 300 Lt ( 86,88 eurų) vertės lova, 410 Lt (118,74 eurų) vertės maniežas su čiužiniu, 550 Lt (159,29 eurų) vertės lova, 750 Lt (217,21 eurų) vertės prieškambario baldai, 2400 Lt (695,08 eurų) vertės svetainės komplektas, 150 Lt (43,47 eurų) vertės kompiuterinis stalas, 200 Lt (57,92 eurų) vertės virtuvinis stalas su kėdėm, 12 000 Lt (3475,44 eurų) vertės siurblys „Kirby“, dvi viso 6200 Lt (1795,64 eurų) vertės kolonėlės „JBL400w“, du viso 1600 Lt (463,39 eurų) vertės mikrofonai, 3000 Lt (868,86 eurų) vertės sintezatorius „Yamaha“, 450 Lt (130,32 eurų) vertės pultas, keturi viso 650 Lt (188,25 eurų) vertės stovai, 500 Lt (144,81 eurų) vertės laidai su antgaliais, 50 Lt (14,48 eurų) vertės barškutis, 4650 Lt (1346,73 eurų) vertės perlinė vonia „Eastcon“, 1800 Lt (521,31 eurų) vertės patalynė „Eastcon“, du viso 200 Lt (57,92 eurų) vertės apklotai, du viso 850 Lt (246,17 eurų) vertės fotoaparatai „Canon“, 450 Lt (130,32 eurų) vertės fotoaparatas „Fujifilm“, 150 Lt (43,44) vertės antspaudai, penki viso 3000 Lt (868,86 eurų) vertės langai, 1800 Lt (521,31 eurų) vertės lauko durys, keturios viso 1500 Lt (434,43 eurų) vertės vidaus durys, 400 Lt (115,84 eurų) vertės laiptai, 250 Lt (72,40 eurų) vertės mikrobangų krosnelė „Samsung“, 120 Lt (34,75 eurų) vertės mikseris, 200 Lt (57,92 eurų) vertės tarkavimo mašina, 200 Lt (57,92eurų) vertės malimo mašina, 100 Lt (28,96 eurų) vertės kokteilinė, 1150 Lt (333,06 eurų) vertės šaldiklis „Beko“, 90 Lt (26 eurų) vertės arbatinukas, 220 Lt (63,71 eurų) vertės fritiūrinė, 1200 Lt (347,54 eurų) vertės skalbimo mašina „Beko“, trys bendrai 150 Lt (43,44 eurų) vertės drėgmės surinktuvai, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės žaislai, 4000 Lt (1158,48 eurų) vertės specialių poreikių žaislai „Fisherprise“, 150 Lt (43,44) vertės USB laikmenos, 450 Lt (130,32 eurų) vertės indų „Berghof“, 1500 Lt (434,43 eurų) vertės kilimas, 300 Lt (86,88 eurų) vertės vaizdo garso aparatūra, 50 Lt (14,48 eurų) vertės šiukšliadėžės, trys viso 600 Lt (173,91 eurų) vertės elektriniai šildytuvai, du viso 120 Lt (34,75 eurų) vertės šildytuvai, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės medicinos knygos, 800 Lt (231,69 eurų) vertės kulinarinės knygos, 600 Lt (173,77 eurų) vertės psichologinės knygos, 900 Lt (260,65 eurų) vertės romanai, 200 Lt (27,92 eurų) vertės plaukų džiovintuvas „Philips“, du viso 100 Lt (28,96 eurų) vertės sieniniai laikrodžiai, 100 Lt (28,96 eurų) vertės plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“, 500 Lt (144,81 eurų) vertės kvepalai, 15 porų 3490 litų (1010,77 eurų) vertės avalynė, 5 vnt. 12500 Lt (3620,25 eurų) vertės paltai, 800 Lt (231,45eurų)vertės apsaugos sistemos įrašymo įrenginys, 200 Lt (57,92 eurų) vertės srovės palaikymo įrenginys, 350 Lt (101,36 eurų) vertės monitorius „Samsung“, 200 Lt (57,92 eurų) vertės signalizacijos pultas, du viso 200 Lt (57,92 eurų) vertės dūmų davikliai, 150 Lt (43,44 eurų) vertės sirena, 500 Lt (144,81 eurų) vertės apsaugos sistemos suvedimo dėžė, šeši viso 600 Lt (173,77 eurų) vertės davikliai, 500 Lt (144,81 eurų) vertės vaizdo kamera, 9 vnt. 2820 Lt (816,75 eurų) vertės rankinės, 450 Lt (130,32 eurų) vertės laikrodis „Casio“, 10 000 Lt (2896,20 eurų) vertės drabužiai, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės patalynė, 900 Lt (260,65 eurų) vertės užuolaidos, 1000 Lt (289,62 eurų) vertės higienos priemonės, 2000 Lt (579,54 eurų) vertės dokumentai, 6000 Lt (1737,72 eurų ) vertės baldų komplektas 6500 Lt (1882,53) vertės auksiniai papuošalai, 22000 Lt (6371,64 eurų) grynaisiais, ir draudimo bendrovei 2014 m. vasario 17 d. priėmus sprendimą išmokėti draudimo išmoką, šią išmoką pervedus į jai priklausančią sąskaitą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą AB „L. D.“ priklausantį turtą - 58 000 Lt (16797,96 eurų) dydžio draudimo išmoką.

1.3. Be to, Ž. J. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad ji melagingai pranešė apie nusikaltimą ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, būtent: turėdama tikslą savo naudai iš AB „L. D.“ įgyti draudimo išmoką, veikdama su T. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, T. J. būdamas (duomenys neskelbtini), išmušė 500 Lt (144,81 eurų) vertės pagalbinių patalpų langą, sugadino pagalbinių patalpų užraktą ir iš jai priklausančių pagalbinių patalpų išvežė ir paslėpė 1200 Lt (347,54 eurų) vertės namų kino sistemą „LG“, 470 Lt (136,12 eurų) vertės suktuką su dėže, dvi baterijas ir pakrovėją „Milwauke“, 1433 Lt (415,02 eurų) vertės benzininį pjūklą „STIHL MS 231“, 75 Lt (21,72 eurų) vertės žirkles „FISCARS“, 255 Lt (73,85 Lt ) vertės kirvį „FISKARS“, 200 Lt (57,92 eurų) vertės suktuką – gręžtuvą „SKIL“, 150 Lt (43,44 eurų) vertės fleksą „SKIL“, 600 Lt (173,77 eurų) vertės 3 vnt. po 100 m elektros kabelio, 660 Lt (191,14 eurų) vertės 2 vnt. elektros kabelio, 250 Lt (72,40 eurų) vertės rankinį kreizą, 510 Lt (147,70 eurų) vertės skersinio pjovimo stakles „KGS216M“, 610 Lt (176,66 eurų) vertės suktuką – gręžtuvą „Makita“, 650 Lt (188,25 eurų) vertės metalo perforatorių „Metabo“, 350Lt (101,36 eurų) vertės įrankių dėžę „KRAFT HOFF GERMANY“, 770 Lt (223 eurų) vertės akumuliatorių pakrovėją – paleidėją „Sprintcar“, 300 Lt (86,88 eurų) vertės orinį pneumatinį šautuvą, 300 Lt (86,88 eurų) vertės 3 vnt. tepalinių radiatorių „STORM“, 1100 Lt (318,58 eurų) vertės savaeigę benzininę žoliapjovę, 650 Lt (188,25 eurų) vertės benzininį trimerį „JONSERED“, 300 Lt (86,88 eurų) vertės profesionalų oblių, 220 Lt (63,71 eurų) vertės mikrobangų krosnelę „Zanussi“, 1500 Lt ( 434,43 eurų) vertės televizorių „LG“, 2000 Lt (579,24 eurų) vertės 3 vnt. kamerų, 200 Lt (57,92 eurų) vertės 50 m. suvirinimo kabelių su antgaliais, 100 Lt (28,96 eurų) vertės 200 m apdegusių elektros laidų, 150 Lt (43,44 eurų) vertės stiklinę sekciją bei apgadino 70 Lt (20,27 eurų) vertės garintuvą, 300 Lt (86,88 eurų) vertės pastatomo šviestuvo stiklus, 400 Lt (115,84 eurų) vertės telefoną „Nokia 302“, ir toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, T. J. 2014 m. balandžio 29 d., 17.30 val., kreipėsi į Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariatą melagingai pranešdamas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie 2014 m. balandžio 29 d., 14.30 val., įvykdytą vagystę iš jai priklausančio ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to 2014 m. balandžio 29 d. Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.56-1-00256-14, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasikėsindamas įgyti 16 273 Lt (4712,98 eurų) draudimo išmoką, apie žinomai nebūtą įvykį kreipdamasis dėl draudimo išmokos gavimo T. J. pranešė draudimo bendrovei AB „L. D.“, tačiau draudimo bendrovė AB „L. D.“ sustabdė žalos administravimą, todėl tokiais veiksmais apgaule T. J. pranešus apie nebūtą nusikaltimą, jo ir savo naudai pasikėsino įgyti svetimą AB „L. D.“ priklausantį turtą - 16273 Lt (4712,98 eurų) dydžio draudimo išmoką.

2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus, T. J. ir Ž. J. dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, išteisino, nenustatęs jų veiksmuose BK 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių.Apeliaciniu skundu civilinis ieškovas AB „L. D.“ prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio panaikinti ir priimti naują sprendimą – civilinio ieškovo AB „L. D.“ civilinį ieškinį tenkinti.

3.1. Sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog T. J. ir Ž. J. būtų prisidėję prie gaisro kilimo, tačiau tai, T. J. ir Ž. J. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apelianto įsitikinimu,, nepaneigia. Jie, pasinaudodami gaisro faktu, padidindami sudegusio turto sąrašą, slėpdami, neva, sudegusius daiktus pas trečiuosius asmenis, siekė pasipelnyti draudiko sąskaita. Nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo motyvai, jog draudikas tiriamu atveju pats leido T. J. ir Ž. J. savo nuožiūra disponuoti sudegusiais daiktais, kadangi tokius nurodymus draudikas davė remdamasis prielaida, jog draudėjai yra sąžiningi ir tas turtas yra nukentėjęs (praradęs vertę) gaisro metu.

3.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad liudytojų A. Č., V. K., G. P. paaiškinimai taip pat nepaneigia T. J. ir Ž. J. kaltės, nes žala buvo administruojama pagal sąžiningo draudėjo elgesio standartą ir principus, vadovaujantis prielaida, jog nukentėjusiajam asmeniui draudimo sumos ribose žala turi būti atlyginta pilnai. Sudegusių daiktų sąrašas buvo sudarytas ne tik iš apžiūrėjus įvykio vietą, bet ir remiantis įtariamųjų parodymais. Byloje liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, jog dar iki gaisro T. J. ir Ž. J. slėpė daiktus pas trečiuosius asmenis, dalis šių daiktų buvo rasta kratos metu, ir šie daiktai akivaizdžiai nebuvo gaisro židinyje, nebuvo paradę vertės, tačiau draudikui buvo nurodyti, kaip turto liekanos po gaisro.

3.3. Teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtos aplinkybės, jog dalis pas trečiuosius asmenis rastų daiktų (siurblys „Kirby“, masažinės lovos) buvo netinkami naudojimui, kadangi nuo karščio, ugnies jų sudėtinės dalys buvo paveiktos, taip pat nepaneigia T. J. ir Ž. J. kaltės. Tokia išteisintųjų versija vertintina kaip jų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių aplinkybių įrodomąją vertę nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste galėjo skirti užduotį specialistui, kuris įvertintų, ar šis turtas buvo gaisro zonoje ir yra paveiktas ugnies.

3.4. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pas trečiuosius asmenis rastas T. J. ir Ž. J. turtas būtų apdegęs, o apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų I. D., R. J., G. K., K. M., E. S. ir J. G. parodymais, kad jiems buvo žinoma, jog T. J. ir Ž. J. suplanavo sukčiavimo būdu gauti draudimo išmoką, padėjo jiems pervežti pas trečiuosius asmenis įvairius daiktus, tokiu būdu paslepiant jiems priklausantį turtą. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir T. J. bei Ž. J. pokalbių įrašai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo AB „L. D.“ atstovas advokatas T. Dumbliauskas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems civilinio ieškovo prašymams ir argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, nurodydamas ir tai, kad yra padaryta teisės taikymo klaida: kaltinamieji išteisinti kaip nepadarę nusikalstamos veikos, o civilinis ieškinys atmestas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl teismui nenustačius pagrindo skundą tenkinti, nuosprendį reikėtų pakeisti, civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtu.

4.1. Išteisintųjų gynėjas advokatas D. Gudas ir išteisintieji prašė civilinio ieškovo AB „L. D.“ apeliacinį skundą atmesti.

4.2. Prokurorė skundą siūlė atmesti, kadangi išteisinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad išteisintieji padarė nusikalstamą veiką, o kaltinimas negali būti grindžiamas abejonėmis, tačiau nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio, jį paliekant nenagrinėtu.

Civilinio ieškovo AB „L. D.“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 110 straipsnyje inter alia numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą; jis turi teisę duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; teikti įrodymus; pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ar nuorašus; dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kaip numatyta BPK 312 straipsnio 3 dalyje, civilinis ieškovas, turi teisę ir paduoti apeliacinius skundus, tačiau tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

6.1. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismui nepakakus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų apkaltinamojo nuosprendžio T. J. ir Ž. J. atžvilgiu priėmimui, jie dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, buvo išteisinti. Šiuo aspektu vertinant AB „L. D.“ apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, pažymėtina, jog, sutinkamai su BPK 115 straipsnio 3 dalimi, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš aptarto BPK 115 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, atžvilgiu priimant išteisinamąjį nuosprendį, byloje pareikštas civilinis ieškinys arba atmetamas (jeigu neįrodyta, kad toks asmuo dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba paliekamas nenagrinėtu (jeigu toks asmuo išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos).

6.2. Atsižvelgiant į BPK 115 straipsnio nuostatas, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju išteisinamasis nuosprendis T. J. ir Ž. J. atžvilgiu buvo priimtas jų veiksmuose nenustačius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymių, civilinio ieškovo AB „L. D.“ civilinis ieškinys dėl 16 797 eurų turtinės žalos turėjo būti paliktas nenagrinėtas, civiliniam ieškovui paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu civilinio ieškovo AB „L. D.“ civilinį ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju neįrodyta, jog T. J. ir Ž. J. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kas prieštarauja šių asmenų išteisinimo pagrindui – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijai įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, pirmosios instancijos teisiamųjų posėdžių metu patikrintus ir skundžiamu nuosprendžiu tinkamai įvertintus įrodymus, neturint jokio objektyvaus pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl T. J. ir Ž. J. išteisinimo pagrindo – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio keistina, civilinio ieškovo AB „L. D.“ civilinį ieškinį dėl 16 797 eurų turtinės žalos atlyginimo paliekant nenagrinėtą T. J. ir Ž. J. veiksmuose nenustačius nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, paliekant civiliniam ieškovui AB „L. D.“ teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Tačiau, vertinant AB „L. D.“ pateikto apeliacinio skundo argumentus matyti, kad analizuojamu atveju prašoma ne palikti civilinio ieškovo AB „L. D.“ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštą 16 797 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu, bet jį tenkinti. Toks teisėjų kolegijos sprendimas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, galimas tik T. J. ir Ž. J. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. jų kaltės klausimą išsprendus iš esmės. Ir nors analizuojamu atveju apeliaciniai skundai dėl T. J. ir Ž. J. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo, tačiau, įvertinus BPK 312 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą civilinio ieškovo teisę paduoti apeliacinius skundus dėl tos nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, sprendžiant civilinio ieškovo AB „L. D.“ pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą, T. J. ir Ž. J. kaltės įvertinimas, kiek tai susiję su pareikštu civiliniu ieškiniu, nekvestionuotinas.

7.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad analizuojamu atveju tiek T. J., tiek Ž. J. buvo kaltinami kelių nusikalstamų veikų padarymu, tačiau, įvertinus civilinio ieškovo AB „L. D.“ byloje pareikšto civilinio ieškinio dydį – 16 797 eurų, akivaizdu, kad toks turtinės žalos atlyginimas siejamas tik su BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – apgaule įgijus didelės vertės, t. y. 58 000 litų (16 797,96 eurų), svetimą, AB „L. D.“ priklausantį turtą, padarymu. Tokiu būdu, sprendžiant civilinio ieškovo AB „L. D.“ apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, T. J. ir Ž. J. kaltės klausimas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nesprendžiamas, (kadangi dėl to apeliacinių skundų nėra), plačiau pasisakant tik dėl apylinkės teismo išvadų, susijusių su T. J. ir Ž. J. išteisinimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

7.2. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Šiuo aspektu atkreiptinas civilinio ieškovo dėmesys, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to daromos apibendrinančios išvados, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos, t. y. nekeliančios jokių pagrįstų abejonių kaltinamo asmens (asmenų) kalte padarius jam (jiems) inkriminuojamą (-as) nusikalstamą (-as) veiką (-as).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, abejonių apylinkės teismo išvadomis dėl T. J. ir Ž. J. nekaltumo jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme, aukštesniajam teismui nekyla. Sprendžiant išteisintųjų kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Ir nors civilinio ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai išvadai, kad T. J. ir Ž. J., pasinaudodami jų gyvenamojo namo gaisro faktu, savo tyčiniais veiksmais padidino sudegusio turto sąrašą, nuslėpdami aplinkybę, jog, neva gaisro metu sudegusius daiktus jie slėpė pas trečiuosius asmenis, tokiu būdu siekdami pasipelnyti draudiko sąskaita, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintų įrodymų visumą, sutikti su tokiais apelianto argumentais ir jų pagrindu naikinti/keisti skundžiamą apylinkės teismo procesinį sprendimą, teisinio pagrindo vis tik nėra.

8.1. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, remiantis kuriomis, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Analizuojant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą matyti, jog, sutinkamai su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 27 d. draudimo liudijimu, visas namų turtas, esantis tiek gyvenamajame T. J. ir Ž. J. name, tiek pagalbiniuose pastatuose, buvo apdraustas AB „L. D.“. Namų turto gyvenamajame pastate draudimo suma – 58 000 litų (16 797,96 eurų), pagalbiniuose pastatuose – 30 000 litų (8 688,60 eurų). Remiantis būsto draudimo liudijime užfiksuotomis aplinkybėmis, šis būsto draudimo variantas priskiriamas visų rizikų, įskaitant ir ugnies (gaisras, dūmai ir suodžiai, žaibo įtrenkimas, sprogimas, valdomo skraidančio aparato ar jų dalių, krovinio užkritimas) draudimui (b. t. 1, b. l. 31-33).

9.1. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. J. ir Ž. J. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus gaisrui, t. y. įvykus draudiminiam įvykiui pagal 2013 m. lapkričio 27 d. Būsto draudimo liudijimą, sudegė išteisintųjų gyvenamajame name buvęs AB „L. D.“ apdraustas turtas. Nesant duomenų, jog T. J. ar Ž. J. kokiu nors būdu prisidėjo prie gaisro atsiradimo (neginčijant šios aplinkybės ir apeliaciniu skundu), nagrinėjamu atveju Ž. J. – komentuojamo turto draudėja ir naudos gavėja, įgijo teisę į nuostolių atlyginimą pagal jos ir AB „L. D.“ pasirašytą sutartį. Vykdydama savo, kaip draudėjos, pareigas, Ž. J. apie jos gyvenamajame name 2014 m. sausio 23 d. kilusį gaisrą informavo AB „L. D.“. Siekiant nustatyti J. turtui padarytą žalą, AB „L. D.“ atstovas A. Č. 2014 m. sausio 27 d. (praėjus kelioms dienoms po Jasaičių namuose kilusio gaisro) atvykęs į įvykio vietą, užfiksavo gaisro pasekmes 2014 m. sausio 27 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame, be viso ko, pažymėta ir tai, kad sugadintų ir/ar dingusių daiktų sąrašas pridedamas (b. t. 1, b. l. 36-40).

9.2. Sutinkamai su AB „L. D.“ žalų eksperto vertintojo A. Č. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, po pranešimo apie J. gyvenamajame name kilusį gaisrą, jis nuvyko į įvykio vietą apžiūrėti gaisro padarytos žalos. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad gyvenamojo namo antrasis aukštas sudegęs, o pirmasis – sulietas vandeniu, matėsi daug sudegusių daiktų (remiantis 2014 m. sausio 27 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, be viso ko, pasirašyto A. Č., sudegė J. gyvenamojo pirmajame aukšte ir mansardoje buvęs turtas). Daiktų sąrašo nedarė, nes jų buvo labai daug, tačiau, tai, kas buvo matoma, jis užfiksavo fotonuotraukose. Apžiūros metu dalyvavęs T. J. jam paaiškino, kad sudegusių daiktų sąrašą draudimo bendrovei jis pateiks. Papildomai A. Č. paaiškino, kad jų bendrovės principas – pasitikėjimas žmonėmis, t. y. jie besąlygiškai tiki, kad klientai pateiks daiktų, kuriuos realiai jie turėjo iki jų praradimo, sąrašą. Praėjus kelioms dienoms po J. namo apžiūros, T. J. jam pateikė gaisro metu sudegusių daiktų sąrašą, kuris, su kita draudimo išmokos apskaičiavimui reikšminga medžiaga, buvo perduotas G. P.. Iš esmės analogiškas analizuojamo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir G. P., papildomai paaiškinęs, kad jei nuostolis yra gerokai didesnis nei išmokama suma, ar apdrausti daiktai tinkami naudojimui, po įvykio netikrinama. T. J. buvo išmokėta 58 000 litų suma, nes po apžiūros vizualiai buvo nustatytas didesnis nuostolis, todėl apžiūros metu nuostolis surašinėjamas nebuvo, buvo paprašyta pateikti sugadinto ir sunaikinto turto sąrašą, kuriame įvardintų daiktų suma viršijo 150 000 litų. Tai, kas buvo matoma iš liekanų ir nebuvo draudimo objektu, buvo atmesta, tačiau nepavykus draudimo sumos nuleisti, nesant tam pakankamų duomenų, Jasaičiams buvo išmokėta būtent tokia draudimo išmoka (t. y. 58 000 litų).

9.3. Iš aptartų duomenų seka, kad nagrinėjamu atveju AB „L. D.“ atstovai, nustatinėjantys draudėjams išmokamas draudimo išmokas, jokio išsamesnio gaisro metu sunaikinto/sugadinto Jasaičių turto tyrimo neatliko. Jasaičiams išmokėtas draudimo išmokos dydis buvo apskaičiuotas iš esmės remiantis vien tik T. J. ir Ž. J. pateiktame gaisro metu sugadintų ir/ar dingusių daiktų sąraše užfiksuotomis aplinkybėmis, gaisravietė buvo apžiūrėta nesudarant sudegusių ar gaisro metu apgadintų daiktų sąrašo - daiktų sąrašas paties A. Č. – AB „L. D.“ atstovo, atsakingo už žalos administravimą, darytas nebuvo. Nors analizuojamu atveju AB „L. D.“ J. turtui gaisro metu padarytą žalą fiksavo fotonuotraukomis, tačiau, įvertinus šiuo metu civilinio ieškovo ginčijamas aplinkybes, t. y. teigiama, kad tam tikrų daiktų, įtrauktų į T. J. pateiktą sugadintų daiktų sąrašą, gaisravietėje net nebuvo, akivaizdu, kad AB „L. D.“ šių duomenų tinkamam ir objektyviam žalos įvertinimui nepakako, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad analizuojamu atveju papildomas gaisro metu sugadinto J. turto tyrimas buvo būtinas, tačiau AB „L. D.“ atstovų taip ir nebuvo atliktas, tokius savo veiksmus grindžiant besąlygišku pasitikėjimu savo klientų nurodomomis aplinkybėmis. Tačiau, sutinkamai su nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad tokius AB „L. D.“ veiksmus lėmė tai, jog A. Č. apžiūrėjus gaisro vietą, vizualiai nustatyta J. turtui padaryta žala buvo ženkliai didesnė nei jiems pagal sutartį išmokėtina maksimali draudimo išmoka. Būtent dėl šios aplinkybės, J., be jokio papildomo tyrimo, skirto aplinkybių, reikšmingų draudimo išmokos dydžio nustatymui, atlikimo, buvo išmokėta draudimo išmoka, atitinkanti 2013 m. lapkričio 27 d. Būsto draudimo liudijime nurodytą namų turto, esančio gyvenamajame pastate ((duomenys neskelbtini)), draudimo sumą, t. y. 58 000 litų (16 797,96 eurų), ką analizuojamu atveju betarpiškai patvirtino tiek A. Č., tiek ir G. P..

Ir nors šiuo atveju teigiama, kad komentuojama suma Ž. J. buvo išmokėta tik dėl jos ir T. J. kaltų veiksmų – nuo AB „L. D.“ jie nuslėpė aplinkybę, jog neva tai gaisro metu sudegę daiktai buvo paslėpti pas trečiuosius asmenis, tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad po AB „L. D.“ Ž. J. išmokėtos draudimo išmokos, dalis T. J. ir Ž. J. AB „L. D.“ pateiktame gaisro metu sugadintų ir/ar dingusių daiktų sąraše (b. t. 1, b. l. 38-40) išvardintų daiktų – odinis šviesios spalvos minkštų baldų komplektas, rudos spalvos virtuvinis baldų komplektas, vidinės kambario durys, svetainės komplektas baltos-juodos spalvos, mėlynos spalvos vaikiškas maniežas, siurblys „Kirby“ su priedais, perlinės vonios įranga „Easton“, rudos spalvos atlenkiama sofa ir kt., buvo rasti pas trečiuosius asmenis neapgadinti. Tačiau patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad šie išteisintųjų veiksmai buvo atlikti dar iki gaisro jų namuose kilimo, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

10.1. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. J. duotų parodymų, analizuojamo gaisro metu jis, padedamas kitų asmenų – B. P., K. M. ir kt., iš degančio namo nešė jame buvusius daiktus į lauką, ką į įvykio vietą po kelių dienų atvykęs AB „L. D.“ atstovas A. Č. matė ir fiksavo. Gaisro metu likusių sveikų daiktų į AB „L. D.“ pateiktą sąrašą neįtraukė. Gaisravietę pradėjo tvarkyti po kokio mėnesio, gal daugiau (akivaizdu, kad A. Č. įvykio vietą jau apžiūrėjus). Per tą laiką jokie daiktai nebuvo išvežami, nes tai padaryti buvo neįmanoma – viskas buvo apledėję nuo gaisro gesinimui naudoto vandens. Iš esmės analogiškas aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė ir Ž. J.. Jos teigimu, pastebėjusi savo namuose gaisrą, ji iškvietė gaisrinę ir iš karto skambino vyrui. Gaisrą dar bandė gesinti gesintuvu, nešė sniegą, tačiau pamačiusi, kad niekas nepadeda, pradėjo nešti namuose buvusius daiktus į lauką. Kokius daiktus nešė, nepamena, nes buvo šoke. Tai, kad analizuojamo įvykio metu didžioji dalis J. namuose buvusio turto buvo sugadinta/sunaikinta, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir K. M., kurio teigimu, po gaisro J. namuose buvę daiktai buvo nešami į lauką, nors apdegę/sudegę daiktai buvo tik antrajame aukšte (kuriame, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, ir kilo gaisras), tačiau visas J. namo pirmasis aukštas, kartu su jame buvusiais daiktais, buvo sulietas vandeniu, daiktai buvo stipriai apgadinti, lauke daiktai stovėjo gal savaitę (įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju A. Č. į įvykio vietą atvyko praėjus vos kelioms dienoms po gaisro, akivaizdu, kad bet kokiu atveju į lauką išneštus daiktus jis matė, todėl turėjo galimybę juos apžiūrėti ir įvertinti jų būklę, tačiau to nepadarė). Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojai D. J. bei A. A., kuris, apžiūrėjęs gaisravietę praėjus maždaug savaitei po gaisro, matė namo kieme sustatytus įvairius daiktus (lovą, šaldiklį ir pan.), jis iš T. J. įsigijo odinių baldų komplektą, tačiau tai buvo po gaisro, baldai buvo pažeisti, suplyšę (kas iš esmės patvirtina T. J. teiginius, jog, praėjus kuriam laikui po gaisro, likusius „apysveikius“ daiktus jis pradėjo remontuoti, siekdamas juos realizuoti). Šiame kontekste pažymėtina, kad tokie veiksmai, kai nukentėjusysis siekdamas sumažinti gaisro metu patirtą žalą, kuri yra ženkliai didesnė, nei draudimo sutarties pagrindu kompensuota patirtos žalos dalis, sutaiso ir realizuoja (ar tik realizuoja) likutinę vertę turinčius daiktus, nesudaro pagrindo tokius jo veiksmus pripažinti nusikalstamais.

10.2. Netikėti šių asmenų parodymais, betarpiškai patvirtinančiais, kad analizuojamo įvykio metu Jasaičių name buvę daiktai buvo nešami į lauką, tokiu būdu siekiant juos apsaugoti nuo visiško jų sunaikinimo (gaisro ar suliejimo vandeniu), o pas trečiuosius asmenis išvežami tik po gaisro, teisinio pagrindo nėra. Jų parodymai pakankamai nuoseklūs, neprieštaringi bei detalūs. Jie iš esmės atitinka ir faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad šių asmenų parodymų patikimumo ir objektyvumo iš esmės neginčija ir civilinis ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas T. J. ir Ž. J. kaltės klausimą, jais rėmėsi pagrįstai. Jų parodymų vertinimui pritaria ir aukštesnysis teismas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad aplinkybę dėl daiktų išvežimo pas trečiuosius asmenis jau po komentuojamo gaisro kilimo, patvirtino ir kiti liudytojais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausti asmenys – J. G., V. P. ir R. S..

Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją, jog tuo atveju, jei nuostolis yra gerokai didesnis nei draudėjui išmokama draudimo suma, draudimo atstovai netikrina, ar sugadinti daiktai yra tinkami naudojimui, kas iš esmės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog analizuojamu atveju AB „L. D.“ atstovui A. Č. apžiūrėjus įvykio vietą, įvertinus T. J. ir Ž. J. AB „L. D.“ pateiktą gaisro metu sugadintų ir/ar dingusių daiktų sąraše išvardintų daiktų vertę, šių duomenų pagrindu nustačius, kad išteisintiesiems padaryta žala yra žymiai didesnė, nei jiems išmokėtina draudimo išmoka, T. J. ir Ž. J. sąraše išdėstytų daiktų būklės, savo pačių sprendimu, jie nevertino. G. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, pabrėžė ir tai, kad disponuoti apdegusiais, sugadintais ir likusiais daiktais, turi teisę pats turto savininkas – šiuo atveju Ž. J.. Jeigu draudėjas nori sugadintus daiktus pasilikti sau, tai gali juos pasilikti. Nagrinėjamu atveju draudimo bendrovė jokių nurodymų, jog po gaisro sugadintų daiktų liekanas perims, nedavė. Akcentuotina ir tai, jog, pasak G. P., tokiu atveju, jei AB „L. D.“ būtų nustatinėjęs tikslią Jasaičių turtui padarytą žalą, visi kaštai būtų didesni (sprendžiant iš G. P. parodymų turinio, už Jasaičiams nagrinėjamu atveju išmokėtą 58 000 litų draudimo išmoką).

11.1. Ir nors apeliaciniu skundu teigiama, kad AB „L. D.“ atstovų leidimas J. po gaisro likusiu turtu disponuoti savo nuožiūra nelaikytinas T. J. ir Ž. J. nekaltumo įrodymu, kadangi tokius nurodymus draudimo bendrovė davė remdamasi prielaida, kad draudėjai yra sąžiningi ir tas turtas iš tiesų buvo sugadintas analizuojamo gaisro metu, tačiau atmetant tokius civilinio ieškovo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių, jog T. J. pateiktame sugadinto turto sąraše įvardinti daiktai, kiek vėliau atsiradę pas trečiuosius asmenis, gaisre nenukentėjo, nėra. Versija, jog T. J., jų apgadinimus pašalino ir vėliau juos realizavo (kas iš esmės neprieštaravo ir AB „L. D.“ atstovų valiai, kadangi jie nereikalavo po draudimo išmokos Ž. J. išmokėjimo, perimti gaisro metu apgadintų, t. y. praradusių savo vertę, daiktų valdymą), nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, taip ir liko nepaneigta. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant kaltinamo asmens kaltės klausimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikytinas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, vadovaujantis kuriuo, kaltinamo asmens naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013). Aukščiau paminėti įrodymai patirtina, kad AB „L. D.“ draudimo išmoką Jasaičiams išmokėjo be jokio detalaus žalos tyrimo, neužfiksavus gaisravietėje lauke buvusių iš namo išneštų daiktų būklės, leidus po gaisro likusiu turtu J. disponuoti savo nuožiūra, tinkamai net nenustačius, koks likęs turtas vis dar tinkamas naudojimui, todėl draudimo bendrovei leidus J. disponuoti po gaisro jiems likusiu apdegusiu turtu savo nuožiūra, atsakomybė už tai, kad minėti daiktai buvo suremontuoti ir parduoti/perduoti tretiesiems asmenims, T. J. ir Ž. J. kilti negali.

11.2. Konstatuojant T. J. bei Ž. J. nekaltumą jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryme, būtina įvertinti ir tai, kad analizuojamu atveju pačių J. įvardinta, gaisro metu jiems padaryta žala, viršijanti 150 000 litų net kelis kartus viršijo jiems išmokėtą draudimo išmoką (58 000 litų) ir būtent dėl šios priežasties tikslus J. padarytos žalos dydis analizuojamu atveju nustatinėjamas nebuvo, G. P. nurodant, kad tokiu atveju galimai Jasaičiams priklausiusi draudimo išmoka būtų šiek tiek sumažėjusi, tačiau tokio tyrimo kaštai būtų kur kas didesni.

Kaip nepagrįstai atmesti ir apeliacinio skundo argumentai, kad T. J. ir Ž. J. kaltę nagrinėjamu atveju patvirtina I. D., R. J., G. K., K. M., E. S. ir J. G. parodymai, jog jiems iš T. J. ir Ž. J. žodžių buvo žinomi išteisintųjų planai sukčiavimo būdu gauti draudimo išmoką. Akivaizdu, kad tokie įrodymai, sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, laikytini netiesioginiais. Ir nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, kas neabejotinai patvirtina, jog tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, asmens/asmenų kaltę grindžiant netiesioginių įrodymų pagalba, svarbu, kad jais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, kartu pažymint, kad kiekviena loginės sekos grandis turi būti pagrįsta patikimais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Nagrinėjamu atveju I. D., R. J., G. K., K. M.. E. S. ir J. G. teiginių, susijusių su T. J. ir Ž. J. sukčiavimo planu, nepatvirtina jokie objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, todėl konstatuoti išteisinamųjų kaltę, remiantis vien tik šių duomenų visuma, nėra jokio teisinio pagrindo. Toks įrodymų vertinimas neabejotinai pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus įrodymų vertinimo reikalavimus. Analogiškai vertintinos ir byloje esančios išteisintųjų ir kitų asmenų telefoninių pokalbių stenogramos. Įvertinus šių pokalbių turinį, akivaizdu, kad jokių tiesioginių įrodymų, jog analizuojamu atveju T. J. ir Ž. J. savo kaltais veiksmais iš anksto siekė pasipelnyti iš draudimo bendrovės, nėra, ką visiškai pagrįstai analizuojamu atveju konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nenustatė, jog byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. J. ir Ž. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, įtvirtinto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Konstatuodamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl T. J. ir Ž. J. nekaltumo BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padaryme, kaip ir dėl išteisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

13.1. Vertinant pirmos instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą tik apie tai, jog nagrinėjamu atveju, T. J. ir Ž. J. veiksmai gaunant draudimo išmoką atitinka civiliniams teisiniams santykiams būdingus požymius, kurie nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstai kriminalizuoti, o draudimo sutarties pagrindu kilę ginčai turi/gali būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

13.2. Kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu netinkamai išspręstą AB „L. D.“ civilinio ieškinio klausimą, ši skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina, nustatant, kad civilinio ieškovo AB „L. D.“ civilinis ieškinys dėl 16 797 eurų turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas T. J. ir Ž. J. veiksmuose nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paliekant civiliniam ieškovui AB „L. D.“ teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo

Sutinkamai su 2016 m. spalio 13 d. PVM sąskaita-faktūra, serija DP16, Nr. 541, AB „L. D.“ už atstovavimą Kauno apygardos teisme Advokatų profesinei bendrijai Dumbliauskas ir partneriai turėjo sumokėti 105,14 eurų (b. t. 4, b. l. 191), kas šiuo atveju neatitinka 2016 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1090077176 įvardintos pinigų sumos – 154,42 eurai (įskaičiuota kelionės išlaidos, b. t. 4, b. l. 192).

14.1. BPK 106 straipsnio 2 dalis, numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu T. J. ir Ž. J. pripažino nekaltais ir jų atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Nesutikdamas su priimto nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio, civilinis ieškovas AB „L. D.“ Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio civilinio ieškovo AB „L. D.“ byloje pareikštą 16 797 eurų civilinį ieškinį tenkini. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. išteisinamasis nuosprendis T. J. ir Ž. J. atžvilgiu paliekamas nepakeistas, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš T. J. ir Ž. J. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio ieškovo AB „L. D.“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškovo AB „L. D.“ byloje pareikšto civilinio ieškinio: AB „L. D.“ civilinį ieškinį dėl 16 797 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendį paliktą nepakeistą.

AB „L. D.“ apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintųjų T. J. ir Ž. J. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.