Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. nuo 2020-05-04 9.00 val. iki 2020-08-13 10.20 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstravo pastatą – vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose įrengti du stoglangiai) taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3 pakeitė stogą laikančias konstrukcijas – jas paaukštinant (paaukštintos dalies ilgis apie 6,50 m, aukštis apie 2,60 m) neturint statybas leidžiančio dokumento.

A. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad neturi statybas leidžiančio dokumento, tačiau taip pasielgė neturėdama kito pasirinkimo, kadangi stogas buvo avarinės būklės, į butą bėgo vanduo, pelijo sienos, čerpės krisdavo ant žmonių ir mašinų. Iš pradžių bendraturtė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ davė sutikimą dėl leidimo atlikti stogo kapitalinį remontą, tačiau vėliau jos butui Nr. 3 jį atšaukė, kadangi ji nesutiko leisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ant jos nuosavybės teise priklausančio stogo, ties langais pritvirtinti kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), virtuvės ortakį. Dėl to 2019 m. rudenį ji kreipėsi į teismą dėl leidimo gavimo nesant bendraturčio sutikimui, tačiau teisminis procesas vyksta iki šiol, civilinė byla neišnagrinėta. 2020 m. gegužės mėnesį kaimynams iš 2 ir 4 buto pradėjus statybos darbus, kurie turėjo leidimus, ji taip pat pradėjo kapitalinį remontą, kadangi yra bendras stogas ir bendra konstrukcija. Pagal 2017 metais patvirtintą projektą, atlieka ne rekonstrukcijos, o kapitalinio remonto darbus. A. S. nurodė, kad yra dirbanti, vidutinės mėnesinės pajamos neatskaičius mokesčių yra 1249 eurai, išlaikytinių asmenų neturi.

A. S. atstovė advokatė N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusižengimas yra netinkamai kvalifikuotas, kadangi patikrinimo išvadose rašoma, kad buvo pažeista ANK 353 straipsnio 7 dalis, o savavališkos statybos akte konstatuotas kitas ANK straipsnis – 352 straipsnio 7 dalis. Šiuo atveju nebuvo pakeisti matmenys, todėl turėtų būti taikoma ANK 353 straipsnio 7 dalis. Projektas buvo patvirtintas statinio kapitaliniam remontui, bet ne rekonstrukcijai. Taip pat nurodo, kad stogo konstrukcijos įvertinimo išvadose nustatyti defektai: stogo danga kelia grėsmę praeiviams, konstrukcijos supuvusios, dėl pratekėjimo pastato antro aukšto sienos yra nuolat veikiamos drėgmės, jungtys atsipalaidavusios, padidėjusios skėtimo jėgos sąlygoja plyšius sienose. Stogo konstrukcija neatitinka esminių statinio reikalavimų. Nevykdant darbų buvo keliama grėsmė praeiviams ir bendraturčiams, kurie gyvena šiame name. Todėl įvertinus šias aplinkybes, remiantis architekto, kuris atliko techninio projekto kapitalinio remonto įrengiant palėpę, projektą, įvertinus priežastis dėl ko buvo pradėti darbai, prašo taikyti ANK 16 straipsnį. Tačiau jei visgi teismas manys, kad negalima taikyti būtinojo reikalingumo sąlygų, prašo administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 353 straipsnio 7 dalį. Taip pat prašo skirti kuo įmanoma švelnesnę administracinę nuobaudą arba jos visai neskirti.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštas dėl administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos siuntimo bylai nagrinėti (b. l. 1–2); statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 3–5); duomenys apie teisės aktų reikalavimų laikymąsi statybvietėje, atliekant statinių paprastąjį ar kapitalinį remontą (b. l. 6–7); patikrinimo išvados (b. l. 8–9); savavališkos statybos aktas (b. l. 12–13); elektroninio dokumento metaduomenys (b. l. 14–15); privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (b. l. 16–18); elektroninio dokumento metaduomenys (b. l. 19–20); privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 21–23); fotonuotraukos (b. l. 26–27); administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 28–29); A. S. paaiškinimas, kuriame nurodė, kad šalia esantys kaimynai pradėjo stogo remonto darbus, o stogo konstrukcija yra bendra, todėl ir jos dalis pradėta tvarkyti, kadangi yra bendras stogo projektas. Vyksta teisminis bylos procesas dėl leidimo gavimo (b. l. 30), kita bylos medžiaga.

Nagrinėjant bylą teisme buvo pateikti dokumentai: paaiškinamasis raštas (b. l. 46); pastato brėžinys (b. l. 47); bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG 19-3 (b. l. 48–49); daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklės įvertinimas (b. l. 50–64).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė N. M. teismo prašė taikyti ANK 16 straipsnį. Šiame yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).

Teismas pažymi, kad A. S. turėjo objektyvią galimybę riboti trečiųjų asmenų patekimą į pastatą bei jo aplinką, iki tol, kol jis taps saugus, t. y. organizuoti ir vykdyti darbus užtikrinant tiek savo pačios, tiek trečiųjų asmenų saugumą, prieš tai gavus statybą leidžiančius dokumentus. A. S. turėjo ir kitas sąlygas užtikrinti praeivių saugumą, t. y. kreiptis į pastato administratorių bei aptverti namo teritoriją įspėjamaisiais ženklais, taip apsaugant praeivius nuo galimos grėsmės. Teismas daro išvadą, kad A. S. veiksmai nebuvo atliekami veikiant būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 72 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 apibrėžia statinio rekonstravimo tikslus – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

SĮ 2 straipsnio 53 punkte apibrėžta statinio kapitalinio remonto sąvoka – statyba, kurios tikslas pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002, statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė N. M. prašė teismo perkvalifikuoti A. S. veiksmus pagal ANK 353 straipsnio 7 dalį, remiantis tuo, jog yra išduotas statinio – (duomenys neskelbtini), projektas kapitaliniam remontui (Bendrosios ekspertizės aktas Nr. BG 19-3, b. l. 48). Pažymėtina, kad teismas remiasi Statybos inspekcijos savavališkos statybos akte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o būtent tai, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose įrengti 2 vnt. stoglangių – ilgis apie 1,35 m, plotis apie 0,70 m), taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3, pakeistos stogo konstrukcijos jas paaukštinant (b. l. 12–13). Vadovaujantis byloje esančia medžiaga, darytina išvada, jog pastato tūris yra padidėjęs, todėl A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. nuo 2020-05-04 9.00 val. iki 2020-08-13 10.20 val., (duomenys neskelbtini), savavališkai rekonstravo pastatą – vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose įrengti du stoglangiai) taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3 pakeistos stogą laikančios konstrukcijos – jas paaukštinant (paaukštintos dalies ilgis apie 6,50 m, aukštis apie 2,60 m) neturint statybas leidžiančio dokumento. Ir kadangi savavališkus rekonstrukcijos darbus atliko kultūros paveldo vietovėje – senamiestyje, tokiais veiksmais A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje, todėl yra baustina.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

A. S. bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos. Jos atsakomybę lengvinančia atsakomybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant veikos pavojingumą (ir padarinius), konstatuotina, kad A. S. veika iš esmės nesukėlė sunkių, neatitaisomų padarinių. Vertinant pažeidėjos asmenybę ir tai, kad nebuvo sukelta sunkių padarinių, darytina išvada, kad yra pagrindas A. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 352 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius tokią nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 352 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 7 dalyje ir, vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20120976814.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.