Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-5107-435/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
e2YT-5107-435/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00541-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Jankauskaitė-Jocė
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
S. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Zita Ragauskaitė
Civilinė byla Nr. e2YT-5107-435/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00541-2018-1
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.4.1.3; 3.2.6.1; 3.4.4.2KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos A. P. atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,suinteresuotam asmeniui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio P. P., gimusio 1914 m. birželio 22 d., mirties 2001 m. sausio 13 d., faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad palikimo priėmimo faktą nustatyti reikalinga paveldėjimo tikslu, kadangi po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad dar iki sutuoktinio mirties šaltuoju metų laiku gyvendavo sūnaus bute (duomenys neskelbtini), o šiltuoju metų laiku – savo sodyboje. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi sūnaus bute Kaune, o vasarą gyveno sutuoktinių sodyboje. Naudojosi visais statiniais, juose esančiais baldais, namų apyvokos daiktais, po sutuoktinio mirties mokėjo ir toliau moka mokesčius. Po sutuoktinio mirties su sūnumi S. P. nusprendė, kad palikimą priims A. P., tačiau dėl palikimo į notaro biurą nesikreipė. Po P. P. mirties paveldėjimo byla Kauno miesto 14-ame notarų biure neužvesta. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą ir teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001 m. sausio 13 d. mirė P. P., kuris buvo pareiškėjos A. P. sutuoktinis. Kaip matyti iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, A. P. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurie yra įgyti santuokos metu, ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., registruotas P. P. vardu. 2017 m. gruodžio 18 d. pažyma iš Kauno miesto 14-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad po P. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovės bei suinteresuoto asmens S. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatė, kad A. P. faktiškai pradėjo valdyti P. P. turėtą turtą, ir toliau prižiūri nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoti asmenys prašomo juridinio fakto nustatymui neprieštarauja, kitų įpėdinių nėra. Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėja A. P. po sutuoktinio P. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259–270, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m. sausio 13 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė