- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-213-774/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11469-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdonė Račiūnienė
- Ieškovas
- Bankas
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., D. P.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Valdonė Račiūnienė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vaidai Pumerienei, Neringai Sirvydienei, Vilmai Smolskienei, dalyvaujant ieškovo Bankas atstovei advokatei D. Ž., atsakovų VĮ Registrų centras atstovei J. A., VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovei J. B., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. G., trečiojo asmens A. P. atstovui advokatui A. G., tretiesiems asmenims A. P., D. P., A. P., A. P., atstovaujamam įstatyminių atstovų A. P. ir D. P., V. P., R. P., L. P. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankas ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., D. P., A. P., A. P., atstovaujamam įstatyminių atstovų A. P. ir D. P., V. P., R. P., L. P. dėl sprendimų panaikinimo ir žymos nekilnojamojo turto registre įregistravimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Bankas patikslintu ieškiniu (1t.,b.l.70-76) prašė VĮ „Registrų centras" Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-01-12 sprendimą Nr. 4 ir VĮ „Registrų centro" Kauno filialo 2009-11-24 sprendimą Nr. 1-77.6 panaikinti ir įpareigoti VĮ „Registrų centro" Kauno filialą tenkinti ieškovo Bankas 2009-11-18 prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje (b.l. 70-76) nurodyta, jog ieškovas Bankas kreipėsi į atsakovo VĮ „Registrų centro" Kauno filialą su 2009-11-18 prašymu 2006-08-03 Laidavimo sutarties Nr. 0306-684 (su 2007-06-13 pakeitimu Nr. 1 ir 2008-08-08 pakeitimu Nr. 1), 2008-08-08 Laidavimo sutarties Nr. 0308-1667, 2007-06-13 Laidavimo sutarties Nr. 0307-1104 (su 2008-08-08 pakeitimu Nr. 1) ir 2008-08-08 Laidavimo sutarties Nr. 0308-1666 pagrindu nekilnojamiesiems daiktams, kurių unikalūs Nr. 4400-0543-9583, 1995-3007-3019, 1995-3007-3034, 1995-3007-3040, 1995-3007-3084, 1995-3007-3119, 1995-3007-3122, 4400-1503-9084, 4400-0807-5238, 4400-0807-5181, 4400-0807-5049, 1999-0023-8011, 1999-0023-0822, 4400-1581-9188, 1997-6006-4019:0050, 5233-0011-0422, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą „Apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu". VĮ Registrų centro Kauno filialas 2009-11-24 sprendimu Nr. 1-776 ieškovo prašymo netenkino. Šį sprendimą ieškovas 2009-12-24 apskundė VĮ „Registrų centras" Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2010-01-12 sprendimu paliko galioti Kauno filialo 2009-11-24 sprendimą Nr. 1-776. Atsakovai atsisakydami tenkinti ieškovo prašymą nurodė, kad nors Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 2 d. 14 p. nustato, jog Nekilnojamojo turto registro atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus, tačiau tokiu atveju sandoris turi būti sudaromas notarine forma, nes tokia imperatyvi nuostata yra nurodyta CK 1.74 str. 1 d. 1 p. Todėl laidavimo sutartys, kuriose nustatyti suvaržymai nekilnojamajam daiktui, turi būti notarinės formos.
Ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad A. P. ieškovas išdavė 5 mln. litų paskolą. Laidavimo sutarčių 2.1.4 punktas numatė įsipareigojimą laiduotojui, pagal kurį laiduotojui draudžiama be banko raštiško sutikimo parduoti, išnuomoti, asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, perduoti jį panaudos pagrindais trečiąjam asmeniui ar kitais būdais suvaržyti naudojimosi turtu teisę iki skolininkas pilnai įvykdys įsipareigojimus pagal 2006-08-03 kreditavimo sutartį Nr. 0340607123740-54. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nereglamentuoja, kokios formos turi būti sandoriai, kuriuose nustatyti prašomi registruoti apribojimai, Civilinis kodeksas laidavimo sutartims nenumato notarinės formos reikalavimo, kai laidavimo sutartyse yra įtvirtinti daiktinių teisių suvaržymai. Laidavimo sutartis yra prievolinio pobūdžio įsipareigojimas, ne daikto suvaržymas, kuris seka paskui daiktą, o prievoliniams įsipareigojimams notarinė forma netaikoma. Tokią žymą ieškovas prašė įregistruoti dėl to, kad bankas turi teisę kontroliuoti skolininko turtinę padėtį. Tuo tikslu laidavimo sutartyse ir numatė 2.1.4 punktą, kuris nėra draudimas disponuoti turtu, o banko kontrolė ar pakaks skolininkui turto, kuriuo jis laiduoja gautą paskolą. Tai atlieka tik išviešinimo funkciją apie skolininko turtinę padėtį. Skolininkas A. P. perleido turtą kitiems asmenims, todėl žymos įregistravimas svarbus ne tik banko, bet ir kitų asmenų interesams. Banko tikslas, esant viešąjame registre įregistruotai žymai ne apriboti laiduotojo nuosavybės teisę, o garantuoti, kad prieš perleidžiant turtą būtų reikalingas banko sutikimas, kadangi laidavimo sutarčių 2.1.4 punkte draudimo perleisti turtą nėra. Todėl 2009-11-18 prašymu atsakovus prašė įregistruoti žymą, o ne sandorį. Žymos registravimo pagrindas yra laidavimo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas neprašo registruoti pačios laidavimo sutarties, o tik žymą dėl laidavimo sutarčių 2.1.4 punkto, nors Registrų centras tai nepagrįstai prilygina areštui. Kai sandoriu nustatyti daiktinių teisių suvaržymai yra prievolinio pobūdžio, toks sandoris turi būti patvirtintas notariškai tik tuomet, jeigu tai tiesiogiai numato tokiam sandoriui taikytinos teisės normos, o laidavimo sutarčių atveju taip nėra. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, pagal kurį visi daiktinio pobūdžio daiktinių teisių suvaržymai (numatyti CK 4 knygoje) yra tiesiogiai reglamentuoti, numato tai, kad 11 straipsnyje numatytas pačių daiktinių teisių registravimas, 15 str. 2 d. 13 punkte - hipotekos registravimas. Taigi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 d. 14 p. Nekilnojamojo turto registre registruojami tokie faktai (suvaržymai), kurie numatyti kitokiuose daiktinių teisių suvaržymo sandoriuose (tokiuose sandoriuose, kurie tiesiogiai nereglamentuoti ir nenumatyti Nekilnojamojo turto registro įstatyme). Tokiais sandoriais būtent ir yra Laidavimo sutartys. Ta aplinkybė, kad atitinkamame sandoryje numatytos tam tikros sąlygos, kuriomis apribojamos valdymo, naudojimosi bei disponavimo turtu teisės, sandorio esmės nepakeičia ir jo formos neįtakoja. Tai reiškia, kad tokio sandorio forma turi būti nustatoma pagal tam sandoriui taikytinas teisės normas. Laidavimo sutarčių forma atitinka CK reikalavimus, todėl atsakovai neturėjo teisės sprendimuose vertinti ir tuo pagrindu konstatuoti laidavimo sutarčių formos neatitikimo įstatymo reikalavimams. Atsakovų sprendimai negali būti palikti galioti, nes tokiu būdu būtų pažeistas sutarties šalių laisvės principas - teisė šalims savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas. Pabrėžė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, sandorio turinio vertinimas nėra priskirtas atsakovų kompetencijai. Administraciniuose teismuose yra formuojama praktika, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi nei teisės, nei pareigos vertinti tų dokumentų, kurių pagrindu prašoma atlikti registravimą, turinio, bei jų teisėtumo. Laiko, kad atsakovai neturėjo teisės atsisakyti tenkinti ieškovo prašymo nurodydami, jog laidavimo sutartys neatitinka notarinės sandorio formos reikalavimo, atsakovų sprendimai yra laikytini neteisėtas ir nepagrįstais, todėl yra naikintini. Atsakovai įpareigotini tenkinti Bankas 2009-11-18 prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovo VĮ Registrų centras atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju, laidavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir laiduotojo A. P. turi laidavimo ir sutarties su daiktinės teisės apribojimais požymių, todėl pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnį turi būti tvirtinta notaro. 2009-11-18 prašymu ieškovas prašo įregistruoti daiktinių teisų apribojimą. Laidavimo sutartyse numatyta laiduotojo atsakomybė, laiduotojo prievolė išieškojimo procese tampa daiktine ir turi būti tvirtinama notaro. Nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato laidavimo sutarčių ar žymų registravimo viešąjame registre. Laidavimo sutarčių 2.1.4 punktas atitinka CK 4.9 straipsnio nuostatas, ieškovas prašo apriboti A. P. apriboti nuosavybės teisę disponuoti žemės sklypu. Nekilnojamo turto registro įstatymas nenumato asmeninių prievolių registravimo, todėl šalys negali remtis CK 1.75 straipsnio 2dalimi. Prašo patikslintą ieškinį ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti.
VĮ Registrų centras Kauno filialo atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas negali būti atsakovu byloje, nes neturi juridinio asmens teisių. Paaiškino, kad ieškovas prašo įregistruoti ne sandorį, o žymą disponuoti turtu. Prašymo nagrinėjimo metu jis buvo analizuojamas nekilnojamojo daikto, o ne prievolinių teisių suvaržymo aspektu. Ieškovas prašė įregistruoti daiktinės teisės suvaržymą, ko nenumato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnis. Iš laidavimo sutarčių 2.1.4 straipsnio akivaizdu, kad tai yra tikroji šalių valia, kad jie susitarė dėl daiktinės teisės suvaržymo. Tokie sandoriai pagal Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti registruojami notarine forma, todėl buvo pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą. Prašo patikslintą ieškinį atmesti ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Trečiojo asmens A. P. atstovas su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko atsakovų nurodytais motyvais. Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 2 dalis numato registravimo objektus, laidavimo sutartis yra juridinis faktas, kurią sudarius nekilojamojo turto statusas, jo valdymo ir disponavimo galimybės nesikeičia. Laidavimo sutarčių 2.1.4 punkte numatytas įsipareigojimas, laikytinas daiktinės teisės suvaržymu, jam būtina notarinė patvirtinimo forma. Prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas prašo patikslinto ieškinio dalį, dėl žymos įregistravimo žemės sklypui, kurio unikalus numeris 4400-0543-9583, esančiam Jurbarko g. 2A, Kaune, atmesti, kadangi nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Tretieji asmenys A. P., D. P., A. P., A. P., atstovaujamas įstatyminių atstovų A. P. ir D. P., V. P., R. P., L. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai ( 2t.,, b.l. 63-67).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Ieškovas Bankas patikslintu ieškiniu (1t.,b.l.70-76) prašė VĮ „Registrų centras" Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-01-12 sprendimą Nr. 4 ir VĮ „Registrų centro" Kauno filialo 2009-11-24 sprendimą Nr. 1-77.6 panaikinti ir įpareigoti VĮ „Registrų centro" Kauno filialą tenkinti ieškovo Bankas 2009-11-18 prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nustatyta, kad ieškovas 2006-08-03 Laidavimo sutarties Nr. 0306-684 (su 2007-06-13 pakeitimu Nr. 1 ir 2008-08-08 pakeitimu Nr. 1), 2008-08-08 Laidavimo sutarties Nr. 0308-1667, 2007-06-13 Laidavimo sutarties Nr. 0307-1104 (su 2008-08-08 pakeitimu Nr. 1) ir 2008-08-08 Laidavimo sutarties Nr. 0308-1666 pagrindu prašė nekilnojamiesiems daiktams, kurių unikalūs Nr. 4400-0543-9583, 1995-3007-3019, 1995-3007-3034, 1995-3007-3040, 1995-3007-3084, 1995-3007-3119, 1995-3007-3122, 4400-1503-9084, 4400-0807-5238, 4400-0807-5181, 4400-0807-5049, 1999-0023-8011, 1999-0023-0822, 4400-1581-9188, 1997-6006-4019:0050, 5233-0011-0422, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti specialią žymą dėl apribojimo disponuoti nekilnojamuoju daiktu (1t., b.l. 13-26).
Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas 2009-11-24 sprendimu Nr. 1-776 atmetė AB SEB banko 2009-11-18 prašymą Nr. 08.23.04-7851 „Dėl specialios žymos įregistravimo" motyvuodamas tuo, kad žymos apie daiktinių teisių bei nekilnojamųjų daiktų suvaržymą Nekilnojamojo turto registre daromos notarine forma patvirtintų sandorių pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsniu (1t., b.l. 27). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-01-12 sprendimu Nr. 4 paliko galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-11-24 sprendimą Nr. 1-776 (1t., b.l. 28-30). Kaip matyti iš byloje esančių laidavimo sutarčių, laiduotojai (A. P., D. P., V. P., A. S., R. P. ir L. P.) įsipareigoja AB SEB bankui atsakyti kaip solidarūs skolininkai už UAB „Uneta" prievoles pagal 2006-08-03 Kreditavimo sutartį Nr. 0340607123740-54, su tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais, tuo pačiu laidavimo sutarčių 2.1.4. punktu laiduotojai prisiima įsipareigojimą be banko raštiško sutikimo neparduoti, neišnuomoti asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neperduoti jo panaudos pagrindais trečiajam asmeniui ar kitais būdais nevaržyti naudojimosi turtu teisės iki skolininkas pilnai įvykdys įsipareigojimus pagal 2006-08-03 Kreditavimo sutartį Nr. 0340607123740-54, su tolimesniais jos pakeitimais ir papildymais. Sutarčių 2.1.4 punktu laiduotojų prisiimtas įsipareigojimas iš esmės atitinka disponavimo teisės apribojimo sąvoką. Disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis ). Tokiu būdu, darytina išvada, kad laiduotojų prisiimtas įsipareigojimas „Apribojimas disponuoti nekilnojamuoju daiktu" iš esmės keičia nekilnojamųjų daiktų savininkų (laiduotojų) vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių, t.y. apriboja disponavimo nekilnojamuoju daiktu teisę ir vertintinas kaip juridinis faktas, kuris iš esmės keičia galimybę disponuoti nekilnojamuoju daiktu ir atsižvelgiant į CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, toks sandoris turi būti tvirtintas notarine forma. Ieškovas prašo įregistruoti specialią žymą remdamasis viena iš šalių pasirašytų laidavimo sutarčių sąlygų, o būtent sutarčių 2.1.4 punktu. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnis). CK 6.79 straipsnis nustato, kad laidavimo sutartis turi būti rašytinė, tačiau CK normos, reglamentuojančios laidavimą, kaip prievolių užtikrinimo būdą, nenumato laidavimo sutarties turinio. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 14 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto registre atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus. Tačiau tokiu atveju sandoris turi būti sudaromas notarine forma, tai yra imperatyvi nuostata, nurodyta CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t.y. notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Notarinę sandorio formą nustatančiose teisės normose neatskleidžiama, kas laikytina teisiškai reikšmingu (reikalaujančiu įforminti sandorį notarine tvarka) nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių suvaržymu. Įstatyminės analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) šios teisės sąvokos aiškinimui taikytinos privalomąjį sandorių registravimą reglamentuojančios teisės normos.
CK 4.253 straipsnyje yra nustatyti registravimo objektai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šia įstatymo norma nustatyta: pirma, kad registruojami daiktai – jie gali būti nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai; antra, kad registruojami ne bet kokie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, bet tik tokie, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka; trečia – tie nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai turi būti ne tik suformuoti, bet ir jų įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimas turi būti nustatytas teisės aktais. Toks atitinkamo daikto registravimas gali būti nustatytas ne tik įstatyme, bet ir poįstatyminiame akte. Tai reiškia, kad nekilnojamasis daiktas ir pagal prigimtį kilnojamasis daiktas yra registruojamas, jeigu įgyvendintos abi (antra ir trečia) sąlygos. Nesant vienos jų, daiktas neturi būti registruojamas. Pažymėtina, kad CK 4.253 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tik atitinkamų daiktų ir nereglamentuojamas juridinių faktų, tarp jų sandorių, registravimas.
CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Taigi pagal šios įstatymo normos nuostatą, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės turi būti registruojami viešame registre, registravimą gali nustatyti ne tik įstatymai, bet ir kiti teisės aktai, t. y. ir poįstatyminiai aktai. Kita šios įstatymo normos nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre, reiškia, kad šių faktų registravimas gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti nustatytas poįstatyminiu aktu. Tokia išvada darytina ir iš CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalių normų sisteminio aiškinimo.
CK 4.254 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal šią įstatymo normą, aiškinant ją kartu su CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, ir pirmiau nurodytomis CK 4.253 straipsnio normomis, darytina išvada, kad viešame registre turi būti registruojami ne bet kokie sandoriai, bet tik tokie, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo taip pat darytina išvada, kad tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte, gali būti nustatyta privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija. Įstatyme numatyta, kad daiktinių teisų į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisų bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma ( Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1dalis ). Ieškovas prašo įregistruoti specialią žymą, tačiau faktiškai prašo įregistruoti vieną iš laidavimo sutarčių, kurios nėra patvirtintos notariškai sąlygų- sutarčių 2.1.4 punkto redakciją, todėl atsakovai pagrįstai tenkinti tokį ieškovo prašymą atsisakė. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad pagal CK 4.254 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingi (sandorio formos aspektu) yra ne bet kokie, o esminiai daiktų ar daiktinių teisių suvaržymai - sandoriai ar sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo galimybės.
Ieškovas nurodo, kad pagal CK 4.9 straipsnio 1 dalį, jog daiktinės teisės suvaržymais laikomi su daiktu susieti įsipareigojimai, o laidavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra prievolinio pobūdžio ir priešingai nei daiktinio pobūdžio suvaržymai, paskui daiktą neseka. Teismas šį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui. Jeigu daiktinės teisės suvaržymai turi būti registruojami, kartu su daiktu perleidžiami tik įregistruoti suvaržymai (CK 4.9 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nurodė, kad dėl to, kad atsakovai atsisakė tenkinti jo prašymą registruoti laidavimo sutartimis prisiimtus prievolinio pobūdžio įsipareigojimus, nekilnojamojo turto objektai, buvo perleisti tretiesiems asmenims. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs Nr. 4400-1581-9188, 1999-0023-8011 ir 1999-0023-8022 2009-11-20 dovanojimo sutartimi buvo perleisti A. P. (gim. 1984-10-23) ir A. P. (gim. 1996-04-01). Byloje kilo ginčas dėl vietinio ir centrinio registratoriaus atsisakymo registruoti specialią žymą nekilnojamiesiems daiktams laidavimo sutarčių pagrindu, todėl teismas dėl nurodytų sandorių perleidimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0543-9583, esantis Jurbarko g. 2A, Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos) todėl ieškovas iš viso negali reikšti prašymų registruoti valstybei priklausančio nekilnojamojo daikto suvaržymus.
Įvertinus byloje esančius įrodymus ( šalių procesinius dokumentus, jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus) darytina išvada, kad Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2009-11-24 sprendimas Nr. 1-776 Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ir C. R. ginčų nagrinėjimo komisijos 2010m. sausio 12d. sprendimas Nr.4 Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo yra teisėti ir pagrįsti.
Įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstyta, remiantis CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo taisykle, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas atsikirtimus į ieškinį.
Įvertinus bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus teismas daro išvadą, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos, numatytos CPK 178 str. ir neįrodė ieškinio, todėl ieškinys atmestinas. Atsakovai savo atsikirtimais į ieškinį savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.
Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos pašto išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.3 punktu) – 95,88 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Bankas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 95,88 Lt ( Devyniasdešimt penkis litus 88 ct ) teismo pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pašto išlaidų įmokos kodas 5660 ).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.