Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl 2015-02-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Bankrutavusios AB banko SNORAS ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo,

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 4415,68 Lt skolos, metines 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad šalys 2011-08-08 pasirašė naudojimosi mokėjimo kortele sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išduota MasterCard Gold (lustinė) mokėjimo kortelė su 10.000,00 Lt kredito limitu atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas nesilaikė įsipareigojimų, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų bei delspinigių. Bankas įspėdavo atsakovą dėl įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį anksčiau termino. Atkreipė dėmesį, kad ppie netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus atsakovas buvo informuotas raštu, pranešimus siunčiant Kortelės sutartyje nurodytu ir ieškovui paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą atsakovas turėjo pareigą raštu informuoti banką iš anksto. Atsakovas nebuvo pateikęs rašytinio pranešimo apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo siųstų raginimų negavo ir raginimų turinys atsakovui tapo žinomas tik gavus ieškinį. Adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas seniai nebegyvena. Nurodytu adresu gyvena atsakovo sutuoktinė, su kuria atsakovas gyvena skyrium, yra pradėtas ištuokos procesas. Apie laiškus atsakovas nebuvo informuotas, todėl negalėjo padengti įsiskolinimo laiku. Ieškinys atmestinas dar ir dėl to, kad ieškovas nepagrįstai laukė, skaičiavo palūkanas, į teismą kreipėsi tik 2014-01-29. Toks delsimas yra nepateisinamas, atsižvelgiant, kad už visą laiką skaičiuojamos 24 proc. palūkanos ir dar kartu delspinigiai nuo visos sumos kartu su palūkanomis. Tokie ieškovo veiksmai turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise, siekiant gauti didesnės turtinės naudos, nes jokių sąnaudų ir papildomų nuostolių, administruodamas skolą, ieškovas nepatyrė.

2015-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nusprendė priteisti ieškovui 1095,24 EUR negrąžinto kredito, 183,05 EUR palūkanų, iš viso 1278,87 EUR iš atsakovo; metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 1278,87 EUR sumą nuo 2014-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 38,37 EUR žyminio mokesčio ir 7,51 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, jog šalys 2011-08-08 sudarė naudojimosi mokėjimo kortele sutartį Nr. MC11080400009, pagal kurią AB bankas SNORAS išdavė atsakovui D. S. iki 2015-08-31 galiojančią mokėjimo kortelę MasterCard Gold su 10.000,00 Lt kredito limitu, susitariant dėl 12 proc. kredito metinės palūkanų normos, dėl pradelsto mokėjimo ir viršyto kredito limito 24 proc. palūkanų normų. Atsakovas pasirašytinai sutartyje patvirtino, kad prieš pasirašant sutartį jis gavo banko standartinę informaciją apie kreditą ir susipažino su ja, pareiškė, kad jis įdėmiai susipažino su sutartimi, sutinka su sutartimi, bendrosiomis taisyklėmis, kainynu, įsipareigojo griežtai laikytis sutarties ir bendrųjų taisyklių reikalavimų. Sutarties 3.20 punkte susitarta, kad jei klientas ilgiau nei vieną mėnesį uždelsia atsiskaityti su banku ir nepadengia įsiskolinimo per 14 dienų nuo papildomo banko pranešimo gavimo dienos, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties 3.43 punkte nustatyta, kad bankas turi teisė nutraukti sutartį, jeigu klientas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Sutarties 4.8.1 punkte nustatyta, kad už visą kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinei dienai pasibaigus užfiksuotą kredito sumą moka pradelsto mokėjimo palūkanas, jos pradedamos skaičiuoti kitą dieną po mokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki dienos, kai klientas sumažina įsiskolinimą iki sutartyje numatytos maksimalios kredito limito dalies. Pagal sutarties 4.9.1 punktą, už viršytą sumą klientas moka viršyto kredito palūkanas.

Ieškovo 2013-04-15 pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo prieš terminą“ atsakovas informuotas apie tai, kad jis nevykdo sutarties sąlygų, laiku nemoka palūkanų, dėl ko skaičiuojamos viršyto kredito palūkanos, nurodant, kad pradelstas įsiskolinimas yra 433,28 Lt, kuris sudaro viršytą kredito limito sumą, suteiktą priskaičiuotoms palūkanoms už naudojimąsi kreditu padengti, kad bendra įsiskolinimo suma 2013-04-15 sudaro 3729,35 Lt. Šiuo pranešimu bankas informavo atsakovą, kad nuo 2013-05-21 vienašališkai nutraukia sutartį ir reikalauja nedelsiant grąžinti suteiktą kreditą ir iki sutarties nutraukimo dienos viršyto kredito limito sumą, suteiktą priskaičiuotoms palūkanoms už naudojimąsi kredito limitu padengti, priskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos palūkanas bei komisinius mokesčius. Pranešime pažymima, kad įsiskolinimas keičiasi.

Ieškovo 2013-05-07 pranešimu bankas informavo atsakovą, kad atsakovo bendra įsiskolinimo 2013-05-07 suma yra 487,08 Lt, kuri susideda iš: 8,81 Lt priskaičiuotų palūkanų, 476,27 Lt laiku negrąžintos paskolos, 2,00 Lt mokestis už išsiųstą pranešimą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis 2013-05-21 vienašališkai nutraukė sutartį, t.y. sutartį ieškovas nutraukė dieną, nurodytą banko 2013-04-15 pranešime atsakovui „Dėl sutarties nutraukimo prieš terminą“.

Iš kortelės sąskaitos operacijų sąrašo teismas nustatė, kad per sutarties galiojimo laikotarpį buvo panaudota visa suteikto kredito suma, kad beveik per visą sąskaitos galiojimo laikotarpį kredito sąskaitos likutis buvo neigiamas.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie sutarties nutraukimą, todėl negalėjo laiku padengti įsiskolinimo. Abu banko pranešimai siųsti atsakovo bankui nurodytais ir į sutartį įrašytais atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)ir korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-43). Naudojimosi mokėjimo kortele sąlygų aprašo 2.3.1 punkte numatytas kliento įsipareigojimas nedelsiant pranešti bankui apie sutartyje nurodytų kliento duomenų pasikeitimą. Atsakovas jokių pranešimų bankui apie sutartyje nurodytų gyvenamosios vietos bei apie korespondencijos įteikimo vietos neteikė. Teismas pažymėjo, kad šalių ginčui neturi jokios įtakos atsakovo asmeninio gyvenimo aplinkybės, jo pradėtas santuokos nutraukimo procesas. Be to, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina, kad ieškovo pranešimai registruotu paštu buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu Kaune. Atsakovas neinformavo banko apie savo gyvenamosios vietos ar korespondencijos gavimo adreso pasikeitimą. Banko pranešimai tinkamai siųsti paskutiniais atsakovo bankui nurodytais adresais.

Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip sutarties šalis ir kredito kortelės naudotojas, negalėjo nežinoti apie skolą bankui. Atsakovas galimai galėjo nežinoti apskaičiuotų palūkanų sumų, bet neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų atsakovo teiginiai, kad atsakovas nežinojo apie nuo 2012-02-03 likusią negrąžintą 3000,00 Lt kredito dalį. Atsakovas turėjo pakankamai laiko kredito, kuris po 2013-02-03 didėjo dėl apskaičiuojamų ir iš kredito sumos apmokamų palūkanų ir sąskaitos tvarkymo mokesčių, grąžinimui. Bankroto bylos bankui iškėlimas atsakovo įsipareigojimų bankui nepanaikino ir nemodifikavo. Atsižvelgiama, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas geranoriškai siekė įvykdyti turtines prievoles bankui. Iki bylos iškėlimo atsakovas į banką nesikreipė, su banku nebendradarbiavo.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad siųsti pranešimai buvo įteikti atsakovui. Teismas nevertino argumentų, kad atsakovas nepagrįstai laukė, skaičiavo palūkanas, bet į teismą nesikreipė, kad delsimas kreiptis į teismą buvo nepateisinamas, toks elgesys vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Ieškovas galėjo susisiekti su atsakovu per darbovietę, kurios atsakovas nekeitė. Prasidėjus bankroto procedūroms atsakovas nebegalėjo prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir pamatyti skolos likučio, o tai buvo reali kliūtis įvykdyti prievolę.

Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad buvo sudaryta vartojimo sutartis prisijungimo būdu, todėl negali būti laikoma, kad atsakovas susitarė su ieškovu informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kad išsiųstas laiškas bus automatiškai laikomas įteiktu. Tokia sąlyga yra nesąžininga.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis CK 2.17 str. 3 d. ir Kortelės sutarties 2.3.1 p. atsakovas buvo informuotas tinkamai. Paskutinį mokėjimą atsakovas atliko 2012 m. gegužės mėn., todėl banko bankrotas, įvykęs 2011-12-07, nebuvo priežastimi nemokėti, tuo labiau, kad įmokos buvo surenkamos ir paskelbus bankrotą. Tiek galiojant, tiek nutraukus sutartį atsakovas nesikreipė į banką, nesiekė geranoriškai vykdyti prievoles. Taip pat atsakovas nesikreipė į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Ginčas kilo dėl atsakovo prievolės grąžinti atsakovui skolą – kreditą su palūkanomis, atsakovui teigiant, kad jis negavo jokių pranešimų apie skolos dydį, ketinimą nutraukti sutartį ir pan.

Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad banko pranešimai buvo siųsti bankui nurodytu ir į sutartį įrašytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)ir korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neginčija aplinkybės, kad jis nepranešė bankui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

LR CK 6.38 str., 6.200 str. numato, kad sutarties šalys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti savo prievoles. Teismų praktikoje pripažįstam, jog vien tai, kad sudaryta sutartis priskirtina vartojimo sutartims, papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – išimčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas sąžininga sutarties šalimi, net ir nesant sutartyje numatytai pareigai pranešti apie gyvenamosios vietos adresą pasikeitimą, turėjo suprasti, jog turi tokią prievolę, siekiant tinkamai bendradarbiauti su banku, nes tik tokiu būdu būtų užtikrinti paties atsakovo interesai gauti informaciją iš kitos sutarties šalies. Tokia sutarties šalies pareiga nustatyta ir CK 2.17 str. 3 d., kurioje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo raštu nepranešė savo kreditoriui apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, kita sandorio šalis turi teisę siųsti pranešimus paskutinės jiems žinomos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, ieškovas, išsiųsdamas pranešimus visais jam žinomais sutartyje nurodytais adresais, neturėjo pareigos ieškoti atsakovo darbovietės ar kito adreso.

Dėl minėtų motyvų apelianto argumentai apie sutarties sąlygos, numatytos 2.3.1 p., nesąžiningumą atmestini, tuo labiau, kad atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sąlygos pakeitimo. Atsakovui nepranešus kitai sutarties šaliai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, jis pats prisiėmė su tuo susijusias neigiamas pasekmes, o išsiųsti pranešimai laikytini įteikti. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas negalėjo nežinoti apie sutartimi prisiimtas prievoles bankui, turėjo galimybę šias prievoles vykdyti geranoriškai.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino, nenurodė aplinkybių apie tokio termino praleidimą, todėl apelianto argumentai apie ieškovo nesikreipimą į teismą tam tikrą laiką, apie palūkanų, numatytų šalių sutartyje, skaičiavimą, neturi teisinės reikšmes, tuo labiau nepagrindžia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi veiksmų sužinoti apie prievolės dydį, priešingai, apeliantas nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, jog iki šios bylos iškėlimo atsakovas į banką nesikreipė, su banku nebendradarbiavo. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė apie bankroto bylos iškėlimą bankui nėra susijusi su atsakovo prievolės nevykdymu, neįrodo, jog atsakovas neturėjo galimybės sužinoti apie savo prievolės ieškovui dydį, nes ir išnykus laikiniems trumpalaikiams trukdžiams gauti informaciją bankroto bylos iškėlimo procese, atsakovas prievolių tinkamai nevykdė.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai motyvavo išvadas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė

2015-02-19 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.