Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant J. K., dalyvaujant administracinėn at­sa­ko­my­bėn traukia­mam asmeniui V. V. ir jo atstovui advokatui Arvydui Gudui, institucijos, surašiusios pro­to­ko­lą, atstovui A. B., išnagri­nėjęs V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, vedusio, vykdančio individualią veiklą ir dir­ban­čio (duomenys neskelbtini), gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), administraci­nio tei­sės pažei­di­mo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., būdamas darbdaviu, nuo 2014 m. birželio mėnesio pradžios iki 2014 m., birželio 18 d. leido dirbti nelegalų statybos apdailos darbą Seirijų miestelyje, Beržų g. esančiose kapinėse D. S. ir S. K., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą teritoriniam A. V. so­cia­linio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) skyriui, tuo pažeisdamas Lie­tuvos Res­pub­likos darbo kodekso (toliau –DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reika­lavimus, tai yra padarė pa­žeidimą, numa­ty­tą Lie­tuvos Res­pub­likos ad­mi­nistracinių tei­sės pa­žei­di­mų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

V. V. kaltu prisipažino ir patvirtino, kad jis užsiima individualia laidotuvių ir su ja susijusia veikla, turėjo užsakymų sutvarkyti kelias kapavietes, todėl Seirijų kapinių skelbimų lentoje radęs skelbimą, kad atliekami kapų tvarkymo darbai, paskambinęs nurodytu telefonu pasiūlė S. K. užsidirbti. S. K. pasakė, kad turi patentą, todėl jis jam leido dirbti ir nurodė, kad reikės pastatyti tvoreles, išlieti pamatus ir pastatyti paminklus ant (duomenys neskelbtini) kapų, sutarė mokėti po 50 Lt už darbo dieną. Nuvažiavęs pažiūrėti kaip atliekami darbai rado dirbantį ir D. S. pas kurį paklausė ar šis turi patentą. Kadangi pastarasis patvirtino turintis patentą, tai leido dirbti ir jam. D. S. ir S. K. už darbą iš viso sumokėjo 500 Lt. Jie dirbo maždaug dvi savaites, nuo 2014 m. birželio pradžios iki birželio 18 d. ir sutvarkė du kapus. Darbo inspekcijai atlikus patikrinimą sužinojo, kad D. S. ir S. K. jį apgavo ir dirbo neturėdami patentų. Gailisi leidęs nelegaliai dirbti D. S. ir S. K. ir ateityje žada nepažeidinėti įstatymų. Prašo skirti mažesnę nei minimalią baudą, nes pažeidimą padarė neturėdamas tyčios, nusižengė pirmą kartą, jo pajamos yra mažos, daugiausiai pragyvena iš žmonos pajamų, augina du mažamečius savo vaikus ir nepilnametį posūnį, yra paėmęs 2 000 Lt kreditą šeimos poreikiams, todėl paskyrus net ir minimalią nuobaudą labai nukentėtų jo šeimos ir vaikų interesai. Prašo paskiri 1 000 Lt baudą ir jos mokėjimą išdėstyti 1 metams, kad be didesnės žalos šeimai galėtų sumokėti baudą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 438-390 (b. l. 4-5) ir nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7) matyti, kad 2014 m. birželio 18 d. atlikto patikrinimo metu Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai Seirijų miestelyje, Beržų g. esančiose kapinėse, prie (duomenys neskelbtini) kapo, rado dirbantį D. S., kuris paaiškino, kad kartu su S. K. dirba nelegaliai, be darbo sutarčių, o juos samdo asmuo vardu (duomenys neskelbtini), kuris moka po 50 Lt už darbo dieną ir jau yra sumokėjęs 500 Lt. Taip pat D. S. nurodė, kad dirba apie dvi savaites, nuo 10-11 val. iki 18-19 val. (b. l. 4-5, 6-7).

Valstybinės darbo inspekcijos nuotraukos patvirtina, kad 2014 m,. birželio 18 d. Seirijų kapinėse buvo rasti dirbantys D. S. ir S. K., kurie turėjo darbo įrankius, o (duomenys neskelbtini) šeimų kapai yra su pastatytomis tvorelėmis ir paminklais (b. l. 13-22).

D. S. paaiškinimas patvirtina, kad dėl darbo jis tarėsi ir dirbti jam leido asmuo vardu (duomenys neskelbtini), kuris moka po 50 Lt per dieną ir jau yra sumokėjęs 500 Lt, kad jis dirba dvi savaites, darbo sutarties su juo nesudaryta, dirba kartu su S. K., dirba nuo 10-11-val. iki 18-19 val. (b. l. 8).

Liudytoja G. Z. patvirtino, kad dirbdama Seirijų kapinių prižiūrėtoja ji matė, kad (duomenys neskelbtini)kapus tvarko du asmenys – (duomenys neskelbtini). Jie liejo paminklo pamatus, klijavo plyteles. Kai ji paklausė pas ką jie dirba, pastarieji atsakė, kad pas (duomenys neskelbtini) Ji to paties klausė du kartus, kai jie dirbo prie skirtingų kapų, ir abu kartus jie atsakė tą patį - kad dirba pas (duomenys neskelbtini). Ji žino, kad(duomenys neskelbtini) tai V. V., kuris užsiima kapų tvarkymo darbais, pati kelis kartus matė kaip prie dirbančių(duomenys neskelbtini), buvo priėję V. V.. Ji tai pat reiškė priekaištus V. V., kad šie jo darbininkai palieka kapinėse statybines atliekas ir pastarasis sakė, kad atliekas jo žmonės išveš.

Patikrinus VSDFV Sodros duomenų bazę nerasta duomenų, kad D. S. ir S. K. būtų buvę įdarbinti V. V. pagal darbo sutartis.

Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, tačiau darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, taip pat darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (DK 98 str. 1 d. 1 p, 2 p.). V. V. prisipažinimas ir visuma visų kitų ištirtų įrodymų, kurie atitinka jo nurodytas aplinkybes, kaip tik ir patvirtina, kad būdamas darbdaviu fiziniu asmeniu (DK 16 str. 2 d.) V. V. leido dirbti dviem darbuotojams nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų darbo pradžią, o pastarieji dirbo jo naudai, jo prižiūrimi, gaudami iš jo darbo užmokestį, todėl toks darbas yra nelegalus (DK 98 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK 99 straipsnis, kurio 3 dalyje nu­sta­tyta, jog darb­davys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo su­tartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą (dar­bo pažymėjimą). Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šių įstatymo reikalavimų V. V. neįvykdė ir leido dirbti dviem darbuotojams nepasirašęs su jais darbo sutarčių ir nepranešęs apie jų darbo pradžią VSDFV administravimo įstaigai. DK 98 str. 2 d. numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų dar­bą numato ATPK 41³ str. 1 d., todėl šioje byloje nustatyti ir įrodyti V. V. veiksmai kvalifikuoti pagal šį ATPK straipsnį, kadangi jo veiksmuose yra visi šio pažeidimo požymiai.

V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi pa­da­ręs pažei­di­mą (ATPK 31 str. 1 p. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Už V. V. padarytą pažeidimą ATPK 41³ str. 1 d. numato 6 000 Lt minimalią baudą, nes jis leido nelegaliai dirbti dviem asmenims. T. V. V. nurodo, kad dėl turtinės jo padėties net ir minimalaus dydžio bauda būtų labai sunki našta visai jo šeimai.

Tokiu atveju, kai minimalios nuobaudos paskyrimas būtų neadekvatus padaryto pažeidimo pavojingumui, įstatymas numato galimybę paskirti ir švelnesnę nuobaudą. ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos K. T. (toliau – K. T.) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (K. T. 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

K. T. savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatymo numatytoji (K. T. 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svar­bius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp sie­kiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų prie­mo­nių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažei­di­mams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (K. T. 2005 m. lapkričio 10 d. nutari­mas).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instan­ci­jos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo rei­ka­lavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tiks­lo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, ap­linkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; Nr. 2AT-8-2013).

Šiuo atveju skiriant nuobaudą pripažintina, kad atsižvelgiant į pažeidėjo šeimyninę ir jo turtinę padėtį, jo padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis neatitinka sankcijoje numatytos minimalios baudos už vieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją dydžio, todėl net ir minimali bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Nors pagal savo sankciją padarytas vie­­nas iš pavojingesnių adminis­tra­ci­nių tei­sės pa­žeidimų, tačiau šiuo atveju pažeidimą padarė smulkus darbdavys - fizinis asmuo, o ne juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Nelegalus darbas nesitęsė ilgesnį laiką, nelegaliai dirbantiems darbuotojams buvo mokamas mažas darbo užmokestis, o šie darbuotojai ir prieš tai dirbo neturėdami verslo liudijimų ir nemokėdami mokesčių valstybei. Todėl nei valstybei, nei nelegaliai dirbusiems darbuotojams šiuo pažeidimu nebuvo padaryta esminės ar didesnės žalos, toks darbdavys neįgijo esminio pranašumo prieš konkurentus, esmingai neiškraipė tokių paslaugų rinkos.

Be to, teisingam nuobaudos dydžiui nustatyti ne mažiau svarbi ir pažeidėjo asmenybė, jo požiūris į savo veiksmus bei atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jo turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju jokių V. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri taip pat patvirtina, kad pažeidėjas savo pažeidimo pavojingumą ir neigiamas pasekmes valstybei suprato, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir išgyvena, teisme padėjo išaiškinti visas pažeidimo aplinkybes. Be to, V. V. su žmona augina tris vaikus (b. l. 30, 32-35), pagal darbo sutartį dirba tik 0,125 etato ir gauna atitinkamą dalį minimalios algos (b. l. 11), iš jo individualios veiklos gaunamos metinės pajamos yra labai mažos ir 2013 metais nesiekė nei 3 000 Lt (b. l. 36-38), kas šioje byloje sudarytų tik pusė minimalios baudos. V. V. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis nuolat skolinasi iš greitųjų kreditų bendrovės, o skolos yra grąžinamos iš esmės ne jo, o jo sutuoktinės lėšomis (b. l. 39-40), kas patvirtina, kad pažeidėjo turtinė padėtis yra sunki ir iš jo pajamų pragyventi jo šeimai yra sudėtinga. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog V. V. būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka byloje nėra, todėl pirmą kartą padaręs tokį pažeidimą ir gavęs pakankamai didelę baudą jis neabejotinai supras ir savo veiksmų pavojingumą ir suvoks, kad ateityje būtina laikytis įstatymų.

Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina V. V. argumentus, kad net ir minimalios baudos paskyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir jo turtinei padėčiai nuobauda, nes ją paskyrus neigiamas nuobaudos pasekmes pajaustų ne tik jas turintis patirti pažeidėjas, bet ir visa jo šeima, kurioje yra trys nepilnamečiai vaikai. Tuo tarpu teismų praktikoje pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus, todėl į šią aplinkybę reikia atsižvelgti, jeigu pažeidėjui skiriama nuobauda, dėl savo griežtumo, neigiamai gali paliesti ir vaikų interesus (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)238/2014).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą pripažintina, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda šiuo konkrečiu atveju iš tiesų nebūtų teisinga, nes nuobaudos tikslus galima pasiekti ir pritaikius ATPK 30¹ str. bei paskyrus mažesnę nei sankcijoje numa­ty­ta minima­li bau­da už kiekvieną nelegaliai įdarbintą darbuotoją. Tačiau taip pat pripažintina, kad ir pažeidėjo prašymas paskirti jam šešis kartus mažesnę baudą nei minimalus sankcijoje numatytas baudos už du nelegaliai dirbusius asmenis dydis, yra nepagrįstas, nes tokiu atveju nuobauda būtų neadekvačiai maža, neatitiktų pažeidimo pavojingumo, todėl taip pat nebūtų teisinga. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, jo ir jo vaikų interesų derinimo principą labiausiai atitiks po 1 000 Lt baudos paskyrimas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

ATPK 313 str. 3 d. numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis neleidžia jam iš karto sumokėti visos baudos, o jos dydis, atsižvelgiant į jo pajamas, yra pakankamai didelis, tai jo prašymas baudos mokėjimą išdėstyti tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjui skiriama dvigubai didesnė bauda nei jis prašė, tai ir jos mokėjimas išdėstomas dvigubai ilgesniam terminui – dviem metams.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 30² str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. teisėjas

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir nu­baus­ti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso paskiriant 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą už du nelegaliai dirbusius asmenis.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per dvejų metų laikotarpį, įpareigojant kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) kol bus sumokėta visa bauda.

Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apy­gardos teis­mui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka