- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1915/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00336-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos grupė“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1381-479/2012, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Baltijos grupė“ direktorius I. M. prašė iškelti atsakovui UAB ,,Baltijos grupė“ restruktūrizavimo bylą. Ieškovas nurodė, kad UAB „Baltijos grupė“ šiuo metu turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau įmonė turi galimybę įgyvendinti mokumo atkūrimą bei atsiskaityti su kreditoriais. Pasak ieškovo, UAB „Baltijos grupė“ atitinka visas sąlygas, nustatytas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje, būtinas restruktūrizavimui pradėti: 1) UAB „Baltijos grupė“ turi ir per artimiausius tris mėnesius turės finansinių sunkumų, 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos, 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki šio pareiškimo teismui pateikimo dienos; 5) įmonei niekada nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovas pažymėjo, kad pagrindinė UAB „Baltijos grupė“ veikla yra laivų valdymas (menedžmentas) frachtavimas, krovinių ekspedijavimas, tarptautinė prekyba metalo laužu. Nurodė, jog įmonė turi generalinius krovinius gabenantį laivą, kurį perleido eksploatavimui, modernų keturių aukštų administracinį pastatą, kuriame yra bendrovės buveinė ir kurio didelę dalį nuomoja kitoms bendrovėms. Įmonė vykdo dviejų laivų valdymą (menedžmentą), užsiima ekspedijavimo veikla. Nuo šios veiklos priklauso įmonės finansinės ūkinės veiklos rezultatai. Ekonominis nuosmukis visose šakose, ypač metalo laužo rinkoje, areštuotos įmonės sąskaitos, ekspedijuojamų krovinių sumažėjimas ir padidėjusi konkurencija, sumažėjusi atsakovo teikiamų paslaugų kaina ir padidėję mokesčiai lėmė atsakovo laikinus finansinius sunkumus. Ieškovo teigimu, įmonės restruktūrizavimas sudarys galimybę jai tęsti ir plėtoti pradėtą veiklą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino ieškinio iškelti UAB „Baltijos grupė“ restruktūrizavimo bylą.
Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. balandžio 30 d. balansą atsakovas turi turto už 51 325 599 Lt, o jo skolos sudaro 51 320 947 Lt. Pagal atsakovo pateiktus duomenis teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 28 619 939 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovo skolos viršija pusę atsakovo turimo turto ir jis yra nemokus. Teismas, įvertindamas aplinkybes dėl atsakovo veiklos, atsižvelgė į tai, jog atsakovas 2010 metais patyrė 2 409 127 Lt nuostolių, 2011 metais - 1 279 812 Lt nuostolių, 2012 metais atsakovas iš tipinės veiklos patyrė 603 163 Lt nuostolių. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo veikla yra nuostolinga, todėl jis privalo stabdyti veiklą. Teismo nuomone, atsakovo nuostatos dėl 6 777 293 Lt turto įsigijimo yra nepagrįstos, kadangi atsakovas už 99 Lt nusipirko reikalavimo teises į tris užsienio įmones. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad BUAB „Jurtinga“ pardavinėjo reikalavimo teises varžytynėse, patvirtina, jog skolų išieškojimas iš užsienio šią aplinkybę, teismo nuomone, patvirtina ir reikalavimo teisių įsigijimo kaina. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo veikla turi būti nutraukta, atsakovas neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) 4 straipsnio 2 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, kad dabartinis įmonės pardavimo pajamų lygis - 266 276 Lt, patvirtina, jog atsakovas metalo laužu nebeprekiauja, ir sprendė, kad atsakovas ir toliau negalės vykdyti šios veiklos, kadangi neturės apyvartinių lėšų. Teismas nustatė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas yra įkeistas, tipinės veiklos pajamos pagal pateiktas ataskaitas jau kelinti metai nepadengia išlaidų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsakovo tipinės veikos pajamos išaugs. Teismas pažymėjo, jog nors metmenyse nurodyta apie atsakovo vykdomas sutartis, tačiau nėra nurodyta apie konkrečias sutartis, patalpų nuomos pajamos (iki 50 000 Lt per mėnesį) taip pat nėra pakankamas atsakovo pajamų šaltinis, kad išspręstų atsakovo mokumo problemas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi ilgalaikių finansinių sunkumų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, kurie taikytini restruktūrizuojamai įmonei, sprendė, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik padidins atsakovo nuostolius, sumažins kreditorių galimybes atgauti skolas ir yra pakankamas pagrindas netenkinti ieškovo ieškinio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas I. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą iškelti atsakovui UAB ,,Baltijos grupė“ restruktūrizavimo bylą tenkinti, arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neatitinka ĮRĮ 3 punkto nuostatų. Nei ieškovas, nei kreditoriai, nei joks kitas asmuo niekada nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, todėl atsakovas nėra bankrutuojanti įmonė.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra nemokus. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad dėl didelių sumų, įtrauktų į pradelstus įsipareigojimus, yra įtrauktos ir sumos, dėl kurių vyksta teisminiai ginčai su bankais (Danske Bank A/S Lietuvos filialas, UAB ,,Nordea Finance Lithuania“, DNB bankas) ir lizingo bendrove UAB ,,Danske Lizingas“. Įsipareigojimai, dėl kurių vyksta ginčas, teismų praktikoje nelaikomi pradelstais, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą. Šiuo atveju jei teisminiai ginčai baigtųsi atsakovo naudai, kreditoriai (bent jau kurį laiką) neturėtų teisės reikalauti 27 360 626,75 Lt sumos. Ši suma negali būti pripažinta kaip pradelsti įsipareigojimai, sudarantys pagrindą spręsti apie įmonės nemokumo faktą, ją reikia atimti iš teismo nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos. Todėl pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 1 259 312,82 Lt ir jie akivaizdžiai neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.
3. Teismas nepagrindė savo išvados, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio. ĮRĮ 4 straipsnio 1 punkte finansinių sunkumų pobūdis nenurodomas. Finansinių sunkumų laikinumas nereiškia, kad jis turi būti apibrėžtas konkrečiu terminu. Atsakovo finansiniai sunkumai nėra pastovūs. Teismas visiškai neanalizavo, iš ko susideda atsakovo 2010 metais patirti 2 409 127 Lt dydžio nuostoliai. Dėl atsakovo turimo administracinio pastato ir laivo, atsakovas kasmet turi labai didelį nusidėvėjimą ir diskontavimą, kuris mažina pelną, tačiau remiantis Verslo apskaitos standartais, atsakovas jį privalo skaičiuoti. Už 2010 metus nusidėvėjimas sudarė net 2 316 362 Lt, o diskontavimas 429 686 Lt, kurie įeina į balanse nurodytą 2 409 127 Lt nuostolį. Tačiau nusidėvėjimas ir diskontavimas yra ne realiai patirtos bendrovės sąnaudos, o ,,popierinės" sąnaudos. Todėl teismas turėjo suskaičiuoti, kad atsakovas per 2010 metus uždirbo 336 921 Lt pelno, 2011 metais atsakovas - 1 060 167 Lt pelno. Teismas nurodo, kad 2012 metais atsakovas iš tipinės veiklos patyrė 603 163 Lt nuostolių, tačiau iš kitos veiklos atsakovas gavo 6 777 293 Lt pelną ir bendrai skaičiuojant atsakovo pelnas už 2012 m. sudaro 5 980 684 Lt, iš kurių nusidėvėjimas sudaro 604 402 Lt, todėl realiai atsakovo pelnas už 2012 metus sudaro 6 585 086 Lt.
4. Nepagrįsta teismo išvada, jog reikalavimo teisių varžytinėse įsigijimo iš BUAB ,,Jurtinga" kaina patvirtina atsakovo nuostatų dėl 6 777 293 Lt vertės turto įsigijimo nepagrįstumą. Bendrovė ,,Jurtinga“ yra bankrutuojanti, kreditorių sprendimo pagrindu vykdžiusi savo turto pardavimą varžytinėse. Įsigyti turtą iš bankrutuojančios bendrovės yra normali praktika. Reikalavimo teisių įsigijimo kaina negali patvirtinti didesnio ar mažesnio tikėtinumo įgyvendinti įsigytas reikalavimo teises. Byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad įsigytų reikalavimo teisių įgyvendinimas yra mažai tikėtinas, todėl teismas nepagrįstai daro tokias išvadas.
5. Atsakovo veikla yra akivaizdžiai pelninga. Planuojamas realizuoti atsakovo turtas sudaro nedidelę dalį visų jo planuojamų gauti įplaukų. Didžiąją dalį pajamų sudaro įplaukos, planuojamos gauti aktyviai dirbant rinkoje, t.y. atliekant laivo menedžmento (valdymo), krovinių ekspedijavimo paslaugas, užsiimant metalo laužo prekyba už Lietuvos Respublikos ribų. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas metalo laužu nebeprekiauja, kadangi atsakovo metmenyse aiškiai nurodyta, jog atsakovas šia veikla užsiima. Teismas neįvertino, jog apyvartinės lėšos būtinos, kai dirbama išankstinio apmokėjimo sąlygomis, tačiau atsakovas dirba tokiomis sąlygomis, kai apmokėjimo terminas atidedamas - dirbant pagal tokią schemą apyvartinių lėšų nereikia.
6. Kai tik prašoma iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto bendrovės restruktūrizavimo plano, kuriuo iš esmės konkretizuojamos priemonės bendrovės pajėgumui atkurti bei laikiniems sunkumams pašalinti, nėra pagrindo teismui daryti išvadą, kad atsakovas nesugebės įveikti tų sunkumų. Detali informacija apie sutartis yra komercinė paslaptis ir jos atskleidimą riboja konfidencialumo susitarimai. Teismui paprašius, minėtos sutartys būtų pristatytos, tačiau teismas jų pateikti nepaprašė, o posėdžių metu nekilo abejonių dėl tokių sutarčių egzistavimo, todėl nesuprantama, kodėl jų kilo priimant nutartį.
7. Teismas nevertino ĮRĮ įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių kreditorių teisių ir interesų apsaugą, nes bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia ir negali reikšti bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Priešingai, yra užtikrinama jų apsauga, nes bendrovės restruktūrizavimo plano rengimo metu bendrovė negali be teismo leidimo parduoti jai priklausančio turto.
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad restruktūrizavimo procesui teikiamas prioritetas, siekiant suteikti bendrovei galimybę išsaugoti ir plėtoti ūkinę-komercinę veiklą sumokėti skolas, atkurti mokumą bei išvengti bankroto.
9. Teismas nevertino aplinkybės, kad Danske Bank A/S, kuris vienintelis prieštaravo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui, yra labiau suinteresuotas bankroto, o ne restruktūrizavimo bylos iškėlimu, nors atsakovo metmenyse yra nurodyta, kad jau 2013 metais yra numatoma pradėti grąžinti atsakovo įsiskolinimus šiam kreditoriui išmokant per 2013 metus viso 4 000 000 Lt. Todėl, jei teismas būtų įvertinęs šias aplinkybes, galima būtų daryti prielaidą dėl Danske Bank A/S galimo piktnaudžiavimo savo kaip kreditoriaus teisėmis, nes kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, yra nesuinteresuoti išsaugoti bendrovės, kaip verslo subjekto, jeigu jų reikalavimai gali būti greičiau patenkinti iš įkeisto turto, o ne užbaigus bendrovės restruktūrizavimo procesą.
10. Dalis atsakovo įsipareigojimų yra užtikrinti administracinio pastato, žemės sklypo ir laivo hipoteka, tačiau pagal CK 4.170 straipsnio 3 dalį hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti. Nuo 2009 m. spalio 13 d. atsakovo turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios tik turtą parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, tačiau nedraudžiančios juo naudotis, jį išnuomoti, ką atsakovas sėkmingai daro ir šiuo metu, t.y. išnuomojęs laivą ir didesnę dalį keturių aukštų 1520,32 kv. metrų ploto administracinio pastato gauna pastovias pajamas kas mėnesį.
11. Metmenys atspindi tik bendriausius pagrindinius planuojamo restruktūrizavimo proceso bruožus, juose nurodyta kokia veikla bendrovė ketina užsiimti, pajamos iš nuomos nėra pagrindinės atsakovo pajamos. Būtent restruktūrizacijos plane turi būti pateiktos konkrečios priemonės, kurių bendrovė imsis, siekdama atkurti mokumą. Teismas neatsižvelgė į pareiškime nurodytus motyvus, restruktūrizavimo metmenyse pasiūlytas priemones ir teismo posėdžių metu pateiktus ieškovo paaiškinimus. Atsisakydamas kelti restruktūrizavimo bylą, teismas rėmėsi prielaidomis ir prognozėmis, bet ignoravo tai, kad restruktūrizavimo bylai iškelti yra visi materialiniai ir procesiniai pagrindai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu į ieškovo I. M. atskirąjį skundą prašo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepime teigia, kad ieškovo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyti prievolių įvykdymo terminai. Ieškovas bando iškraipyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį, teigdamas, jog dėl to, kad atsakovas ginčija savo finansinius įsipareigojimus, laikytina, jog įsipareigojimų įvykdymo terminai yra nepradelsti. Trečiasis asmuo ir atsakovas 2004 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarę Kredito limito sutartį, pagal kurią atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytais terminais kredito negrąžino. Atsakovas kredito limito lėšas buvo įsipareigojęs grąžinti 2009 m. lapkričio 12 d., lėšų grąžinimo terminas nėra pratęstas. Atskirojo skundo teiginiai, kad dėl esamų ginčų atsakovo pradelstos mokėtinos sumos sudaro tik 1 259 312,82 Lt, neatitinka tikrovės. Atsakovas ginčija savo įsipareigojimus net keturioms finansų įstaigoms, kurių reikalavimų bendra ieškovo nurodyta suma sudaro 27 360 626,75 Lt. Tai reiškia, jog atsakovas su finansų įstaigomis nesugebėjo susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo terminų, o tai tik patvirtina, kad atsakovo restruktūrizavimui nepritaria ne tik Danske bankas, bet ir kiti kreditoriai. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovo finansiniai sunkumai yra laikini. Atsakovas vien trečiojo asmens atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų nevykdo nuo 2009 m. lapkričio 12 d. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto dar 2010 m. Atsakovo finansiniai sunkumai, kurie vien tik trečiojo asmens atžvilgiu pasireiškia kredito negrąžinimu beveik 3 metus, yra ne laikino, o pastovaus pobūdžio. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad įmonės prasta finansinė padėtis bei eilę metų patiriamas nuostolis susidaro dėl „popierinių“ sąnaudų, o realiai įmonė dirba pelningai. Restruktūrizavimo plano metmenyse nepateiktos pilnos finansinės ataskaitos. Pagal restruktūrizavimo metmenyse pateiktą dalį finansinės informacijos neaišku, kaip atsakovas sugebėjo 2011 metais uždirbti pelną, kai jo pardavimai nukrito nuo 10 814 197 Lt 2010 metais iki 745 510 Lt 2011 metais. Turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad yra nudėvimas atsakovo veikloje naudojamas turtas. Jeigu nebūtų vertinamas turto nusidėvėjimas, atsakovo finansinė padėtis neatitiktų tikrosios padėties. Atskirajame skunde nurodoma, kad neva 2011 metais atsakovas uždirbo 1 060 167 Lt pelno, tačiau nenurodoma, ar atsakovas vykdė palūkanų mokėjimą kitoms finansų įstaigoms. Trečiajam asmeniui atsakovas palūkanų nemoka nuo 2009 metų pabaigos. Jei jis Danske bankui būtų mokėjęs palūkanas, kurių reikalauti bankas turi teisę pagal kredito sutartį, tai būtų sudarę virš 500 000 Lt sumą, kas atitinkamai koreguotų ieškovo paskaičiavimus ir atsakovo finansinę padėtį į neigiamą pusę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Baltijos grupė“ iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirajame skunde apibrėžtą faktinį ir teisinį pagrindą bei absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Išnagrinėjusi atskirąjį skundą, teisėjų kolegija absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.).
ĮRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradedamas tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus) įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai (nuostatos dėl restruktūrizavimo plano metmenų turinio, parengimo ir patvirtinimo) (ĮRĮ 7 str. 4 d.).
Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą, teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą, teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos grupė“ iškelti restruktūrizavimo bylą, padaręs išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas.
Negalima pritarti teismo vertinimui, kad UAB ,,Baltijos grupė“ yra nemoki, nes tokią išvadą paneigia bylos duomenys. 2012 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis (b.l. 63-64) balanse apskaityto įmonės turto vertė siekė 51 325 599 Lt (ilgalaikis turtas sudarė 28 572 842 Lt, trumpalaikis turtas – 22 752 757 Lt). Tuo tarpu bendrovės skolos kreditoriams pagal to paties balanso duomenis sudarė 51 320 947 Lt (b.l. 63-64), iš kurių 28 619 939,57 Lt sudarė pradelstos skolos (b.l.121). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pagal šiuos duomenis atsakovo pradelsti įsipareigojimai (28 619 939,57 Lt) viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (51 325 599 Lt) sprendė, kad įmonė yra nemoki.
Negalima nesutikti su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai nevertino, jog dalis prie pradelstų įsipareigojimų įrašytų sumų yra ginčijamos teisme. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuomet, kai įmonė ginčija kreditoriaus nurodytą įmonės įsiskolinimą, šis įsiskolinimas, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tiek metmenyse, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis įsipareigojimų yra ginčijami teisme. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovo 6 908 916 Lt dydžio įsiskolinimas DNB bankui yra ginčijamas teisme, t.y. teismo sprendimas dėl šios sumos priteisimo nėra įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pateiktu argumentu, kad įsiskolinimai, ginčijami teisme, neturėtų būti įtraukti į atsakovo UAB ,,Baltijos grupė“ 28 619 939,57 Lt pradelstų įsiskolinimų sąrašą. Teismas, skaičiuodamas atsakovo pradelstus įsipareigojimus, nepagrįstai nevertino teisme ginčijamų reikalavimų dydžio, ir iš atsakovo pradelstų 28 619 939,57 Lt įsiskolinimų sumos neatėmė teisme ginčijamų reikalavimų sumos. Šios sumų įtraukimas ar neįtraukimas į pradelstų įsipareigojimų sąrašą turėtų esminės reikšmės sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB ,,Baltijos grupė“ nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalį nepakankamai įvertino atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžius.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo įmonės veikla nesudaro objektyvių galimybių išvengti nemokumo ir bankroto, nepagrįsta objektyviais bylos duomenimis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog ūkinės – komercinės veiklos įmonė nėra nutraukusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas nebeprekiauja metalo laužu, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo pardavimo pajamos pagal 2012 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą sudarė 266 276 Lt. Atsakovas metmenyse nurodo, jog jis prekiauja metalo laužu, pagal sudarytas sutartis teikia laivo eksploatavimo, dviejų laivų valdymo paslaugas, vykdo patalpų nuomą (Metmenų 5.1 p.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys įtikinamai neparodo, kaip įmonė sieks atkurti savo mokumą. Įmonė tiesiog ketina tęsti savo veiklą, kuri iki šiol buvo nuostolinga, ir nurodo savo vykdomas sutartis, tačiau nepateikia duomenų, kokios planuojamos tų sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos, kada ir kokio dydžio ketinama gauti atsiskaitymus, kaip tie atsiskaitymai bus panaudoti tenkinant kreditorių reikalavimus. Teismas, įžvelgdamas sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę, gali padėti šalims realizuoti jų procesines teises (CPK 8 str.), be to, būdamas aktyvus ir vykdydamas išaiškinimo pareigą gali nurodyti joms, kokius duomenis būtina pateikti, reikalauti įrodymų savo iniciatyva (ĮRĮ 7 str. 1 d., 2 d.).
Pažymėtina, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/202). Todėl trečiojo asmens Danske Bank A/S atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas argumentas, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas keletą metų neatsiskaito su šiuo kreditoriumi, savaime nepaneigia galimybės restruktūrizuoti įmonės.
Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, taip pat pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prieštaravimus dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme pareiškė tik Danske Bank A/S. Apeliantas pateikė vieno didžiausio kreditoriaus AB SEB bankas raštą, iš kurio matyti, jog šis kreditorius neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui, teigia, kad įmonės įsipareigojimai bankui negali būti traktuojami kaip pradelsti, sutinka su apelianto teiginiu, kad įmonės veikla šiuo metu vykdoma, ji generuoja pajamas ir teismui nusprendus kelti restruktūrizavimo bylą, būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti numatytas priemones finansiniams sunkumams įveikti (b.l.176). Restruktūrizavimo bylos iškėlimui taip pat pritaria ir mažesni kreditoriai UAB ,,BG Logistics“ bei UAB ,,BG Shipping“, kurių pozicija dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateikta ir pirmosios instancijos teismui (b.l.77-78). Šie duomenys taip pat sudaro pagrindą manyti, jog egzistuoja restruktūrizavimo galimybė.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,Baltijos grupė“, tinkamai nenustatė visų faktinių šiam klausimui išspręsti svarbių faktinių bylos aplinkybių ir padarė bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, kurios negali būti pagrindas atsisakyti iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, todėl nutartis naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮRĮ 7 str. 13 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos grupė“ iškėlimo klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.