Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-01 · Administracinė byla Nr. I-9540-244/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-114-520/2015Nutartis · 2015-10-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-01
Bylos Nr.
I-9540-244/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03195-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
B. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9540-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03195-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo B. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. V. skunde (b. l. 1) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), jo naudai 5 000 Eur neturtinės žalos.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012-12-12 iki 2013-08-16 Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, motyvuojant, kad Lukiškių TI-K tam nėra sąlygų. Dėl pasimatymų nesuteikimo išgyvena didelius sunkumus dėl šeimos, šiais veiksmais ji yra griaunama. Nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų buvo pažeistos jo kaip žmogaus teisės ginamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 ir 8 straipsnių nuostatomis. Tokiais veiksmais buvo pažeminta jo garbė ir orumas, sugriauta šeima. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir susiklosčiusią teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą (b. l. 6–9) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 22 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė pasimatyti. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte nustatyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Pasimatymų patalpos įrengtos pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) IV skyriuje nustatytus reikalavimus. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje reglamentuojamas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra nustatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra nustatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K vadovaujamasi ir Lukiškių TI-K direktoriaus 2011-12-09 įsakymu Nr. 1-145 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kuriame yra nurodytos Elgesio trumpalaikio pasimatymo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime taisyklės. Jų 1.6 punkte nurodyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Tų pačių taisyklių 1.7 punkte yra teigiama, kad pasimatymo metu bendraujama naudojantis tik specialiai tam įrengtu telefono aparatu. Lukiškių TI-K akcentavo, kad neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti SVĮ, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, reglamentuojančiomis pasimatymus tardymo izoliatoriuje, bei tinkamai ir teisėtai veikia, jų nepažeisdami. Nurodė, kad, sprendžiant B. V. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo atveju nenustačius žalos padarymo fakto, civiliniai teisinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, patyrė dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2013-08-16. Dėl trumpalaikių pasimatymų pareiškėjas pretenzijų nereiškia.

Suimtųjų teisę pasimatyti reglamentuoja SVĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą, o 4 dalyje – pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių XI skyrius reglamentuoja suimtųjų pasimatymus su giminaičiais ir kitais asmenimis. Taisyklių 61 punkte nustatyta, kad suimtieji turi teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka (62 punktas). Asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure rašo prašymą suteikti pasimatymą (63 punktas). Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Kalėjimų departamento direktorius nustato, kaip pasimatymų kambariai turi būti įrengiami (65 punktas). Tai detalizuota Aprašo nuostatose.

Įvertinus SVĮ ir Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad suimtieji nustatyta tvarka turi teisę pasimatyti su giminaičiais, pasimatymas trunka ne ilgiau kaip dvi valandas ir vyksta be fizinio kontakto. Teisės aktai Lukiškių TI-K laikomiems asmenims ilgalaikių pasimatymų nenustato. Lukiškių TI-K nėra kompetentingas suteikti leidimus pasimatyti ar priimti sprendimus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Pabrėžtina, kad ir Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad jų įstaigoje nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių IV skyriuje, kuriame yra kalbama apie pasimatymų patalpų įrengimą, yra numatyta tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų tei­sių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbi­mą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su savo sugyventine. Šią aplinkybę patvirtina ir Lukiškių TI-K 2015-07-01 pažymą su priedais apie B. V. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų (b. l. 11-16), tarp kurių nėra kreipimosi į Lukiškių TI-K ar Kalėjimų departamentą dėl ilgalaikių pasimatymų skyrimo. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenys (b. l. 21) patvirtina, kad su pareiškėju buvo kalbėta apie jo santykius su artimaisiais. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad su artimaisiais bendrauja paštu ir telefonų. Nusiskundimų dėl ilgalaikių pasimatymų stokos pareiškėjas nereiškė.

Vien abstrakčių pareiškėjo teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai pateikė, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.). Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas ar jo sugyventinė būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, jog byloje neįrodyta, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant šių pasimatymų be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo organizuoti, negalėjo kilti ir neteisėti atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Pareiškėjas teismui neįrodė, kad jo santykiai, kaip teigia skunde, su sugyventine iširo dėl ilgalaikių pasimatymų ribojimo, o ne dėl galimai kitų asmeninių priežasčių, kurių susieti su Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais ir pareiškėjui jo įvardyta žala negalima. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos žalos faktą, jos pobūdį, patirtų išgyvenimų intensyvumą, poveikį jo fizinei ir psichinei savijautai. Nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė skunde nurodytų dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo fakto, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo B. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska