Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-260-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01287-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1., 1.2.23.2., 1.2.23.3., 1.2.22.1., 1.2.29.3., 1.1.6.1., 1.1.6.2., 1.1.6.4., 1.1.10.1.

2016 m. liepos 4 d.

kaltinamųjų gynėjams advokatams Snaiguolei Mažeikienei, Mykolui Girdiušui, Pauliui Svirskiui,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 39,245 g, iki tol kol 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., 0,562 g kokaino prie namo, esančio Parko g. 8, Vilniuje, už 250 Lt pardavė D. K. ir toliau, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 38,683 g, bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 5,091 g, iki 2014 m. gruodžio 11 d. 14.15 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. J. nuo 2014 m. pavasario-vasaros, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė Lietuvos Respublikos piliečio L. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos piliečio J. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gruodžio 11 d. 14.15 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus dokumentus.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

D. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2014 m. gruodžio 11 d. apie 12 val. Parko g. 8, Vilniuje, įsigijo nusipirkdamas iš D. J. už 250 Lt narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,562 g ir kurį laikė su savimi iki tos pačios dienos 12.20 val., kai jo asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose, esančiose Vilniaus g. 37, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, maždaug nuo 1995 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2014 m. gruodžio 11 d. 14.15 val. savo deklaruojamoje gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos dujinį pistoletą Röhm RG88 Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamą C kategorijai, 10 pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinių šovinių, vieną pramoninės gamybos 380-o kalibro (9 mm) revolverinį šovinį (.380Me Gum), užtaisytą gumine kulka, vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV“ (9x18) šovinį, vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinį, kuomet minėtu laiku ir vietoje atliktos kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Taigi P. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. parodė, jog įvykio dieną atsimena, nors buvo išgėręs ir pavartojęs kvaišalų. Pas jį buvo atvažiavęs pusbrolis, kurį pavaišino kokainu. Pusbroliui kokaino į maišelį įbėrė iš akies. Vėliau į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kurie padarė kratą. Narkotines medžiagas pirko kaip ir sau, gal ir buvo mintis tuos narkotikus parduoti, bet nespėjo, tik pusbrolį pavaišino ir viskas. D. J. teigė, jog kokainą įsigijo gal prieš savaitę iki sulaikymo, tai galėjo būti 2014 metų gruodžio mėnuo. Amfetaminą buvo įsigijęs dar anksčiau. Amfetaminą įsigijo gal prieš mėnesį savo vartojimui. Kokainas yra brangios narkotinės medžiagos, nelabai turėjo pinigų, kad būtų galėjęs vartoti brangias. Galvojo, kad įsigys kokaino, gal parduos, gal kažkas ir jam liks, bet nespėjo nieko parduoti. Kokainą įsigijo sau, taip pat ketino dalį parduoti. Kokią dalį ketino parduoti, kaltinamasis negalėjo nurodyti. Norėjo parduoti tiek, kad kažkiek atgautų pinigų, kuriuos buvo išleidęs jo įsigijimui. Kokaino pirko daugiau, kad užtektų ilgesniam laikui. Kokaino anksčiau nelabai vartodavo, daugiau vartojo amfetaminą, net neįsivaizduoja, kuriam laikui jam būtų užtekę kokaino. D. J. negalėjo paaiškinti, iš kur D. K. paėmė tuos 250 Lt, jie šnekėjo apie tokią sumą, D. K. sakė, kad pirko po 250 Lt už vieną gramą, bet jokių pinigų iš jo neėmė. D. K. žinojo, kad jis turi kokaino, prašė pavaišinti ar parduoti. Kai pusbrolis paprašė riešutų, suprato, kad yra prašoma kokaino. D. K. klausė, ar turi riešutų, kadangi nežinojo, kiek pas jį yra kokaino ar dar turi. Apie kokainą buvo kalbėta prieš kelias dienas, pusbroliui nesakė, kiek turi kokaino. Kokainą, kurį perdavė pusbroliui, paėmė iš namų, viskas buvo mažame seifuke. Kokainą pirko po 250 Lt už 1 gramą, viso įsigijo 40 gramų.

D. J. aiškino, jog tėvas tame bute iki šiol kaip ir gyvena, tačiau nenakvoja daugiau nei 12 metų. Jis gali porą mėnesių nesirodyti, gali dukart per savaitę užvažiuoti, lankosi nereguliariai. Tai tėvo butas, jis turi raktus, bet kada gali ateiti, pasiimti ar palikti kažkokius daiktus. Tėvo daiktai laikomi viename kambariuke. Naujojoje Vilnioje dar yra garažas, tėvas kaltinamajam yra atidavęs raktus. Jis užeina paimti raktų, nuvažiuoja į garažą pasiimti kažkokių savo daiktų arba atvažiuoja pasiimti iš savo kambariuko marškinėlių, šortų, jų ten dar tiek, kad ilgai galima nešioti ir neskalbti. D. J. tvirtino, kad apie ginklą žinojo, jis visą laiką gulėjo užstiklintoje sekcijoje, toje spintoje yra ir jo daiktų. Dujinis pistoletas aukštai padėtas spintoje gulėjo ilgą laiką. Ginklas su dokumentais gulėjo dėžutėje. Sekcijoje buvo vazos, taurės, peiliai, medžiokliniai peiliai, medaliai, ženkliukai. Kaltinamasis teigė, jog jis mažai naudojosi sekcija. Dėl rastų dokumentų D. J. parodė, jog vienas asmuo savo dokumentą paliko kaip užstatą, o kitą dokumentą jis galėjo rasti automobilyje. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl nenunešė dokumentų į policiją.

Teisiamojo posėdžio metu D. K. pripažino, jog jis įsigijo narkotinės medžiagos. Narkotinėmis medžiagomis buvo pavaišintas, už jas nemokėjo. Sulaikymo metu policijos pareigūnai buvo paėmę jį už gerklės ir perkėlę ant galinės automobilio sėdynės, reikalavo, kad jis atiduotų, ką pirko, grasino, jog sėdės, kol prisipažins. Policijos pareigūnams sakė, jog buvo pas pusbrolį. Skubėjo namo, kadangi turėjo pasiimti vaikus. Sakė tai, ką norėjo policijos pareigūnai. D. K. aiškino, jog buvo nuvažiavęs į Naująją Vilnią, Parko g., 2014 m. gruodžio 11 d., parašė D. J. žinutę ir šis išėjo į kiemą, įsėdo į automobilį. Išsiaiškino, kad D. J. turi daug narkotinės medžiagos, jis nubėgo ir atnešė. Dar pavaikščiojo, buvo nuėję iki parduotuvės. Narkotines medžiagas įsigijo, kadangi buvo įdomu pabandyti. Pas D. J. važiavo, kadangi norėjo įsigyti kokaino. D. J. medžiagą perdavė išėjus pasivaikščioti, einant link parduotuvės. Į D. J. kreipėsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, kadangi žinojo, jog jis vartoja kažkokius narkotikus, klausė, ar gali gauti. Apie narkotines medžiagas domėjosi internete, norėjo pabandyti, domėjosi ir kokaino kainomis, žinojo, jog jis brangiai kainuoja. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kokių reikalavo policijos pareigūnai. Antros apklausos metu savo kaltę pripažino pilnai, apklausos metu dalyvavo advokatas, su įtarimu buvo susipažinęs. D. K. nurodė, jog su D. J. susirašinėjo SMS žinutėmis, riešutai reiškia kokainą, tokį pavadinimą sužinojo iš D. J.. Žinutė, užfiksuota apžiūros protokole, reiškia – gal dabar turi kokaino. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus verčiamas pareigūnų, norėjo kuo greičiau viską užbaigti, todėl sakė tai, ko norėjo pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu P. J. parodė, jog, kiek jis supranta, nusikalstama veika, yra padaryta, tačiau ją padarė dėl nežinojimo, nesidomėjo teisiniais dalykais, galvojo, kad nereikia registruoti dujinio pistoleto. Anksčiau tekdavo važiuoti į užsienį į varžybas, kartą būnant Lenkijoje vienas vaikinas priėjo ir pasiūlė įsigyti dujinį pistoletą. Kaltinamasis tuo metu pagalvojo, kad ginklo gali prireikti, todėl jį ir įsigijo. Ginklą įsigijo prieš 2000 metus, galėjo būti 1995 metai. Šovinius rado įsigytame garaže ir parsinešė namo. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokius šovinius rado. Visus kaltinime nurodytus šovinius rado garaže. Pistoletas buvo laikomas namuose sekcijoje. Tuo metu, kai įsigijo ginklą, gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2001 metų ir šiuo metu gyvena S. (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastas ginklas, šiuo metu priklauso D. J.. P. J. aiškino, jog išsikraustęs iš buto ginklo nepasiėmė, jam ginklo nereikėjo. Nežinojo, kad reikia užregistruoti ginklą. Jeigu būtų žinojęs, kad reikia įregistruoti ginklą, būtų įregistravęs. Žinojo, kad turi ginklą ir šovinius. Kaltinamasis nurodė, jog ginklu nesinaudojo, nežino, ar jis tinkamas šaudyti, pirkdamas nebandė. Ginklas nebuvo reikalingas, todėl persikėlęs gyventi į kitą vietą jo nepasiėmė, primiršo apie ginklą. Kaltinamasis galiausiai nurodė, kad apie ginklą buvo pamiršęs, negalvojo apie tai, kad turi ginklą, apie jį prisiminė tik, kai buvo iškviestas pas tyrėją.

Teisiamojo posėdžio metu F. S. parodė, jog 2014 metais, prieš Kalėdas, buvo gauta žvalgybinio pobūdžio informacija, kad D. J. gali verstis narkotinių medžiagų platinimu. Buvo nuspręsta patikrinti gautą informaciją. Liudytojas teigė, kad stebėjo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Matė, kaip prie namo privažiavo automobilis, iš jo išlipo D. K., tuo metu iš namų išėjo D. J.. Jie trumpai šnektelėjo, tuomet D. J. nuėjo į namus ir vėl grįžo. D. J. ir D. K. buvo nuėję pasivaikščioti. Po to D. K. išvažiavo. Kilo įtarimas, kad buvo išplatintos narkotinės medžiagos. D. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas Liepkalnio g., prie PC „Maxima“. Jo automobilis buvo sustabdytas policijos patrulių pagalba. D. K. prisipažino, kad turi kokaino, kurį jam pardavė pusbrolis D. J.. Vėliau buvo atlikta krata pas D. J.. Viskas galėjo vykti 2014 m. gruodžio 11 d. Sustabdžius D. K., jo buvo paklausta, ar jis turi narkotinių medžiagų. Jis pasakė, kad turi. Sakė, kad ką tik įgijo, pirko iš pusbrolio D. J. už 250 Lt. Atliekant kratą pas D. J., buvo rasta kokaino, amfetamino ir pistoletas. D. J. nekonkretizavo, kas yra iš kur, buvo pasimetęs. Narkotinės medžiagos buvo rastos ir ant stalo ir seife. Ant stalo buvo išbertos narkotinės medžiagos, o seife jos buvo maišeliuose. Viename maišelyje buvo supresuotas kokainas, kitas maišelis buvo su amfetaminu. Be to, pas D. J. buvo rasta peilių kolekcija, svetimi asmens dokumentai. Liudytojo žiniomis, vienas gramas kokaino tuo metu kainavo 300-350 Lt, tokia kaina buvo nedidelė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, jog, kiek atsimena, dirbo pagal pranešimą dėl narkotinių medžiagų platinimo. Prie stebimo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., privažiavo automobilis Saab. Iš namo išėjo D. J., įsėdo į tą automobilį, po to grįžo į namus ir vėl išėjo su šuniu. Tada iš automobilio išlipo vairuotojas D. K., jie kartu pasivaikščiojo. Vėliau jie išsiskyrė, D. J. grįžo į namus. Buvo įtarta, kad buvo išplatintos narkotinės medžiagos. Liudytojas nurodė, kad automobilis Saab buvo sustabdytas, vairuotojo paklausta, ar jis turi narkotinių medžiagų. D. K. pasakė, kad turi vieną paketėlį, nurodė, jog nusipirko iš pusbrolio. Liudytojas negalėjo prisiminti, ar D. K. sakė, už kiek įsigijo narkotines medžiagas. Kratos metu pas D. J. buvo rasti milteliai. Narkotinės medžiagos buvo salone – kambaryje, užėjus į butą po dešine puse. Ten buvo rasti milteliai, paberti ant plytelės. Kitame kambaryje už atidaromų spintos durelių rastas seifas. Seife ar prie seifo buvo rastas ginklas ir narkotinės medžiagos. D. J. sakė, kad viskas yra jo. Liudytojas teigė, kad pinigų perdavimo už narkotines medžiagas fakto nematė. D. K. buvo sustabdytas su kelių patrulių pagalba. Kai D. K. sustojo, jo buvo paklausta, ar jis turi draudžiamų medžiagų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, jog 2014 m pabaigoje su kolegomis tikrino informaciją, kad D. J. galimai platina narkotines medžiagas. Kartu su kolegomis buvo prie D. J. gyvenamosios vietos, pamatė atvažiavusį Saab automobilį. Iš namo išėjo D. J., susitiko su Saab vairuotoju, jie kurį laiką pabendravo, išsiskyrė. Buvo įtarta, kad asmuo galėjo įgyti narkotinių medžiagų, todėl jį buvo nuspręsta sulaikyti ir patikrinti. Pasitelkus uniformuotą policijos ekipažą, automobilis Saab, kurį vairavo D. K., buvo sustabdytas netoli Liepkalnio g. D. K. paklausus, ar jis turi draudžiamų daiktų, šis pasakė, jog turi kokaino. Kratos metu rastas vienas polietileninis maišelis, kuriame buvo balta medžiaga, vėliau nustatyta, kad tai kokainas. D. K. sakė, kad narkotikus įsigijo už 250 Lt iš D. J.. Fizinė prievarta prieš D. K. nebuvo panaudota.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, jog matė, kaip D. K. privažiavo prie namo, kuriame gyvena D. J.. D. J. įsėdo į D. K. automobilį, vėliau grįžo į namus ir vėl išėjo į lauką su šuniuku. Abu vyrai nuėjo pasivaikščioti, po to D. K. išvažiavo. Įtarus, kad D. K. galėjo įsigyti narkotinių medžiagų, jis buvo sulaikytas. D. K. paaiškino, jog su savimi turi kokaino, kurį įsigijo iš pusbrolio ar giminaičio už 250 Lt. Liudytojas negalėjo prisiminti, ar dalyvavo D. K. apklausoje, tačiau jeigu joje ir dalyvavo, apklausos eigos neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. B. parodė, jog kartu su kolegomis atliko kratą D. J. bute, esančiame Parko g. Kratos metu aptiko metalinę dėžutę su dviem maišeliais, kuriuose buvo milteliai, taip pat buvo rastos svarstyklės su medžiagų pėdsakais, tušti maišeliai, akmeninė plokštelė, ant kurios buvo padarytos dvi baltų miltelių juostelės – „keliukai“. Rasti keli šoviniai, kurie buvo galimai koviniai, revolveris. Liudytojas negalėjo nurodyti, ką komentavo D. J. apie rastus daiktus. Liudytojas paaiškino, jog krata prasideda nuo prašymo pateikti neteisėtai laikomus daiktus – narkotines medžiagas, vartojimo prietaisus, fasavimo prietaisus ir pan. Jeigu neteisėtai laikomi daiktai yra randami pareigūnų, tai taip ir yra pažymima protokole, jei asmuo parodo, yra nurodoma, kad asmuo pats nurodė, jei asmuo būtų pats pateikęs daiktus – tai būtų užfiksuota protokole. Jokio atviro pasipriešinimo iš D. J. nebuvo, gal jis ne viską iš karto pasakė, bet kratos eigoje jis prabilo ir parodė, kur viskas yra. Liudytojas nurodė, kad kratos metu dalyvių buvo daugiau, tačiau protokole parašų yra mažiau, nes susidarė tokia situacija, kad kratos metu, jau į jos pabaigą, prie D. J. namo buvo pastebėti įtartini asmenys, kurie galėjo turėti kažką bendra su byla, todėl keli pareigūnai išėjo jų stebėti. Komunikacinės priemonės tuo metu buvo išjungtos, nes pareigūnai stebėjo aplinką. Pareigūnai atgal į kratą negrįžo. Krata buvo baigta jiems nedalyvaujant. Paminėta aplinkybė nebuvo nurodyta protokole.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. Č. paaiškino, jog kratos metu buvo rasti peiliai, pora kovinių šovinių, vienas tikrai buvo Makarov, dar buvo rasta miltelių, maišelis su liekanom. Darant kratą, į jos pabaigą liudytojas su V. V. išėjo į lauką, nes buvo įtarimų, kad prie namų susirinko įtartini asmenys. Kai grįžo, kiti pareigūnai, kurie atliko kratą, jau leidosi laiptais. Liudytojas aiškino, kad D. J. buvo išsigandęs, pasimetęs. D. J. aiškino, jog mažame kambaryje, kuriame buvo rasti peiliai ir šoviniai, gyveno jo tėvas. Peiliai ir šoviniai buvo sekcijoje. Liudytojas neprisiminė, ar kratos metu buvo rastas šaunamasis ginklas. Mažo kambario spintoje buvo daug apdulkėjusių drabužių, buvo toks įspūdis, kad ten kažkas lankosi, bet negyvena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. V. parodė, jog dalyvavo atliekant kratą pas D. J., jis neatsimena, apie ką buvo bendrauta su D. J. kratos metu. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, kas buvo rasta kratos metu. Viskas, kas buvo rasta, turėtų būti nurodyta kratos protokole.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. J. parodė, jog jis lankėsi Antakalnyje esančiame kazino. Kartu su iš matymo pažįstamu asmeniu pralošė visus turėtus pinigus. Iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė važiuoti taksi ir iškvietė taksi automobilį. Atvažiavo taksi, kurį galimai vairavo D. J.. Su taksi nuvažiavo link centro. Iš matymo pažįstamas asmuo nuėjo paimti pinigų, o liudytojas liko taksi. L. J. paaiškino, jog iš matymo pažįstamas žmogus negrįžo, todėl jis nusprendė palikti užstatą. Taksi vairuotojui paliko savo asmens tapatybės kortelę, paėmė jo telefono numerį, susitarė, kad kada jis bus laisvas, susitiks ir grąžins kortelę. Asmens tapatybės kortelę pasiūlė savo iniciatyva. Taksi vairuotojas sutiko. L. J. nurodė, jog taksi vairuotojui paliko savo tapatybės kortelę, susitarė susitikti. Susitikimas neįvyko, kadangi liudytojas išvažiavo į užsienį, viskas užsimiršo. Dėl dokumento niekur nesikreipė. Liudytojas teigė, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė asmenį, kuris buvo labiausiai panašus į taksi vairuotoją. Taksi vairuotojo telefono numerį turi ir dabar, jis yra (duomenys neskelbtini), tokį telefoną buvo įsivedęs, įvardino „pasas“, nes turėjo atsiimti dokumentą. L. J. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, jog degalinėje „Lukoil“, esančioje Granito g. 27, Paneriuose, Vilniuje, prieš tris metus iš jo buvo pagrobti dokumentai. Iš jo buvo pagrobta asmens tapatybės kortelė. Savo kortelės niekam nebuvo davęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino. Liudytojas taip pat nurodė, jog nepažįsta nei vieno iš kaltinamųjų.

Ikiteisminio tyrimo metu D. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis teigė, kad laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 40 g kokaino ir amfetaminą, kurio kiekio nežino, galimai virš 20 g. Jis vartoja kokainą ir amfetaminą porą metų. Narkotines medžiagas įsigijo savo vartojimui. Kokainą pirko 2014 m. gruodžio pradžioje iš nepažįstamo asmens už 10000 Lt. Kokainą pirko, nes buvo gera kaina. Amfetaminą pirko iš nepažįstamo asmens prie geležinkelio stoties 2014 m. lapkritį. Kiek mokėjo už amfetaminą ir kiek tiksliai jo įsigijo, nepamena. Pinigų narkotinėms medžiagoms turėjo susitaupęs, taupė porą metų, be to, dirbdamas taksistu, į mėnesį uždirbdavo iki 3000 Lt. D. K. 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12.00 val., davė vieną gramą kokaino, nes jis pats to paprašė. D. K. žinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, todėl ir paprašė. D. K. kokainą davė, o ne pardavė. Narkotinių medžiagų niekam nepardavinėjo ir neplatino. Bute rastas dujinis pistoletas ir šoviniai priklauso jo tėvui P. J.. D. J. teigė, kad leidimo turėti ir nešioti dujinį ar kitokį šaunamąjį ginklą neturi, ar jo tėvas turi leidimą turėti dujiną ginklą, nežino. Dėl bute rastų asmens tapatybės kortelių D. J. paaiškino, kad jis dirba taksistu, todėl kartais žmonės pamiršta ar pameta jo automobilyje savo dokumentus. Asmens tapatybės korteles rado savo taksi automobilyje, datos tiksliai pasakyti negali, galimai įtarime nurodytu laiku, jas parnešė namo, padėjo ir pamiršo. Asmens tapatybės kortelių kaip užstato nėra paėmęs, nei L. J., nei J. R. nepažįsta. (t. 1, b. l. 130, 137-138, 141)

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta. D. K. paaiškino, jog 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12.00 val., iš savo pusbrolio D. J., kuris gyvena Parko g., Vilniuje, namo ir buto numerio nežino, už 250 Lt įsigijo vieną gramą kokaino, kuris buvo įdėtas į užspaudžiamą polietileninį maišelį. D. K. narkotinių medžiagų nevartoja, bet nusprendė pabandyti ir įsigyti narkotikų Naujiesiems metams. Jis 2014 m. gruodžio 11 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino pusbroliui D. J. ir paklausė, gal jis gali gauti kokaino. D. J. atsakė, kad gali pamėginti. Apie tai, kad D. J. prekiauja narkotikais, nežinojo, tačiau skambino jam tik todėl, kad jis dirba taksistu ir gyvena Naujojoje Vilniuje, o tame rajone, kiek teko girdėti, yra prekiaujama narkotikais. D. K. aiškino, jog D. J. jo telefone įrašytas ties adresatu „(duomenys neskelbtini)“. Jis 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12.00 val., atvažiavo automobiliu Saab-93, v. n. (duomenys neskelbtini) prie D. J. namų ir jam paskambino. D. J. išėjo, įsėdo į automobilį, jie apie 15 minučių pasikalbėjo. Paskui bevedžiodami šunį nuėjo iki parduotuvės, prie kurios įėjimo D. J. padavė maišelį su kokainu. Šį maišelį su narkotine medžiagą įsidėjo į kišenę, gal piniginę. Išėję iš parduotuvės, grįžo atgal prie D. J. namų, atsisveikino ir išsiskirstė. Po kurio laiko jį Žirnių gatvėje sustabdė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. (t. 1, b. l. 81, 84)

Ikiteisminio tyrimo metu P. J. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), anksčiau jis gyveno su sūnumi D. J. ir žmona. Su žmona išsiskyrė ir maždaug prieš 13 metų jis išėjo gyventi kitur, bet dalis jo daiktų taip ir liko minėtame bute. Dujinis pistoletas priklauso jam, jį pirko užsienyje maždaug prieš 20 metų, tiksliau nepamena. Jokių leidimų tuo metu nereikėjo. Kai buvo priimtas įstatymas dėl dujinių ginklų legalizavimo, apie jį negirdėjo, todėl ir nieko nedarė. Kratos metu bute rasti šoviniai taip pat priklauso jam. Kai kurie šoviniai naudojami dujiniam pistoletui, kiti skirti kitokiems ginklams. Šovinius rado tvarkydamas garažą. Radęs šovinius, parsinešė juos namo ir padėjo. Šiuos daiktus laikė buto mažajame kambaryje, kuriame gyvendavo, sekcijoje. (t. 1, b. l. 183-184)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas F. S. parodė, kad turėjo žvalgybinio pobūdžio informacijos, jog D. J. Naujosios Vilnios mikrorajone platina narkotines ir psichotropines medžiagas. F. S. kartu su kitais tyrėjais nusprendė patikrinti turimą informaciją. Prie D. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvyko 2014 m. gruodžio 11 d. Apie 11.45 val. pastebėjo, kad prie namo privažiavo automobilis Saab 9-3, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K.. Po kelių minučių išėjo D. J., kuris įsėdo į automobilį, paskui nubėgo namo ir grįžo su šunimi. D. K. ir D. J. nuėjo link parduotuvės „Iki“. Po kurio laiko grįžę atsisveikino, D. K. išvažiavo, o D. J. nuėjo namo. Policijos pareigūnai nutarė patikrinti D. K., kuris buvo sustabdytas Žirnių g. 13, Vilniuje. Iš pradžių D. K. neigė, o paskui prisipažino, kad palto vidinėje kišenėje yra piniginė, kurioje yra polietileninis maišelis su kokainu, kurį įsigijo iš D. J. už 250 Lt. D. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patalpas, kur buvo atlikta jo asmens krata, ir rastas polietileninis užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos presuota medžiaga. (t. 1, b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad maždaug 2014 m. kovo – balandžio mėnesį, tiksliau nepamena, jis su pažįstamu, kurio vardo nepamena, buvo kazino Antakalnyje. Jie pralošė visus pinigus, todėl pažįstamas pasiūlė nuvažiuoti iki jo namų pasiimti pinigų. Pažįstamas iškvietė taksi, kurios firmos nežino, ir jie nuvažiavo iki Jogailos gatvės, kur pažįstamas išlipo ir pažadėjo greitai grįžti. Pažįstamas ilgą laiką nepasirodė, į taksi dispečerės skambučius neatsakinėjo. Liudytojas aiškino, jog neturėjo pinigų susimokėti už taksi, pasiūlė kaip užstatą palikti savo asmens tapatybės kortelę. Taksistas sutiko ir davė savo telefono numerį – (duomenys neskelbtini). Po to L. J. taksistui skambino ir derino, kaip atiduoti skolą ir atgauti savo kortelę, tačiau taksistas tą dieną negalėjo, o vėliau jis išvyko dirbti į Rusiją. Dėl asmens tapatybės kortelės jokių pretenzijų neturi. (t. 1, b. l. 21)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad jis nepažįsta D. J.. 2014 m. vasarą, tiksliau nepamena, būdamas Vilniuje, degalinėje „Lukoil“, adreso nepamena, aptiko, kad iš jo buvo pavogta piniginė su pinigais ir asmens tapatybės kortele. Apie vagystę telefonu pranešė policijai, bet pareiškimo nerašė. Dėl vagystės nieko neįtaria, jokių įtartinų asmenų šalia nebuvo. (t. 1, b. l. 19)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. gruodžio 11 d. dirbo kartu su kitais tyrėjais. Jie tikrino pranešimą, kad D. J. Naujosios Vilnios mikrorajone platina narkotines ir psichotropines medžiagas: kanapes ir jų dalis, metamfetaminą, kokainą. Apie 11.45 val. prie D. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis Saab 9-3, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K.. Po kelių minučių į lauką išėjo D. J. ir įsėdo į automobilį. Po penkių minučių D. J. išlipo iš automobilio ir nubėgo į namus. Paskui D. J. išėjo atgal į lauką su šuniu ir su D. K. nuėjo link parduotuvės „Iki“. Po kurio laiko jie grįžo iš parduotuvės, atsisveikino, D. K. išvažiavo, D. J. nuėjo namo. Buvo nutarta D. K. patikrinti. D. K. buvo sustabdytas Žirnių g., Vilniuje. D. K. prisipažino, kad palto vidinėje kišenėje yra piniginė, o joje yra užspaudžiamas polietileninis maišelis su psichotropine medžiaga – kokainu, kurį įsigijo iš savo pusbrolio D. J. už 250 Lt. (t. 1, b. l. 1-2)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. J. atpažino D. J. kaip taksistą, kuriam 2014 m. pavasarį kaip užstatą paliko savo asmens tapatybės kortelę. (t. 1, b. l. 22-24)

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad 2014 m. gruodžio 11 d. pas D. K. buvo rastas ir paimtas permatomas polietileninis maišelis su baltos spalvos presuota medžiaga. (t. 1, b. l. 29)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktos medžiagos, paimtos 2014 m. gruodžio 11 d. D. K. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,562 g. (t. 1, b. l. 36-37)

Iš 2014 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo matyti, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančio D. J., buvo paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteline medžiaga, buvęs koridoriuje rankinėje, ir supakuotas į paketą Nr. 160523; rudo stiklo lėkštė su baltos spalvos miltelinės medžiagos liekanomis, kuri supakuota į paketą Nr. 264378; akmens masės juodos spalvos plytelė, ant kurios buvo sustumtos dvi baltos miltelinės medžiagos juostelės. Miltelinė medžiaga nuo plytelės buvo suberta į švarų užspaudžiamą maišelį ir šie daiktai supakuoti į paketą Nr. 160522; du užspaudžiami plastikiniai maišeliai su baltos spalvos miltelinės medžiagos liekanomis ir metalinis vamzdelis su baltos spalvos miltelinės medžiagos liekanomis, kurie supakuoti į paketą Nr. 117651; pistoletas Roht Nr. (duomenys neskelbtini), vienas 9 mm kalibro „Luger” šovinys, 9 mm šovinys (9x18), šovinys 38 Megum, plastikinė dėžutė su 10 šovinių, kurie supakuoti į paketą Nr. AA21008242; metalinė dėžutė su užrašu „blue dream“, kurioje yra raudonos spalvos maišelis, o jame permatomas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteline medžiaga, svarstyklės ACC&URA 1050, ant kurių yra miltelių likučiai, visa tai sudėta į maišelį paketą Nr. AA21000266; užspaudžiamas maišelis su jame esančiais švariais plastikiniais maišeliais; asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); baltas plastikinis maišelis, kuriame yra kitas plastikinis maišelis su balta presuota medžiaga, visa tai sudėta į paketą Nr. 264381; telefonas Samsung, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele. (t. 1, b. l. 40-41)

Iš 2014 m. gruodžio 12 d. protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Samsung S4“, IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame yra įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonu naudojasi D. J.. Peržiūrėjus SMS žinučių archyvą nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 11 d. D. J. susirašinėjo su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. gruodžio 11 d. 8.34 val. adresatas „(duomenys neskelbtini)“ rašo D. J. „Candy crush visa naktį kali:) gal darbturi riešutų?“ Į tai 8.35 val. D. J. atrašo „Jep“ „Kaip tik tau laikau“. 8.36 adresatas „(duomenys neskelbtini)“ rašo „Kada galiu prilėkt?“. 8.38 val. D. J. atrašo „Jau“ „Greičiau, nes gali nespėt“. 8.39 val. adresatas „(duomenys neskelbtini)“ atsako „Nu blemba. Aš darbe, už poros val ok?“ 8.41 val. D. J. atsako „Ok“. 11.06 val. D. J. adresatui „(duomenys neskelbtini)“ parašė „?“. 11.07 val. adresatas „(duomenys neskelbtini)“ atrašo „Busiu už 10 min“. 11.16 D. J. atsako „Nu“. (t. 1, b. l. 48-50)

Iš 2015 m. sausio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso J. R., asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso L. J., kratos metu paimti švarūs 22 plastikiniai pakeliai, buvę užspaudžiame maišelyje. (t. 1, b. l. 55-57)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktų medžiagų, paimtų 2014 m. gruodžio 11 d. kratos metu D. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra: ant pakete Nr. 264378 supakuotos rudo stiklo lėkštės yra narkotinės medžiagos –kokaino pėdsakų; pakete Nr. AA21008266 supakuotoje juodos spalvos metalinėje dėžutėje esančioje baltos spalvos medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 5,091 g (22,00 %), o ant elektroninių svarstyklių yra psichotropinių medžiagų – amfetamino pėdsakų, metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų; pakete Nr. 264381 esančioje baltos spalvos presuotoje medžiagoje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 38,683 g (79,3 %); pakete Nr. 160523 supakuotame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų; ant pakete Nr. 160522 supakuotos tamsiai pilkos spalvos akmeninės plokštės ir plastikiniame užspaudžiamame maišelyje yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų; pakete Nr. 117651 supakuotuose dviejuose plastikiniuose maišeliuose ir ant metalinio vamzdelio yra psichotropinių medžiagų – amfetamino pėdsakų, metamfetamino pėdsakų ir narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakų. (t. 1, b. l. 61-63)

Iš 2015 m. sausio 28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Rohm RG88 Nr. (duomenys neskelbtini), 10 vienetų šovinių ir trys skirtingų rūšių šoviniai. Nustatyta, kad pistoletas Rohm RG88 Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. 10 vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Vienas iš skirtingos rūšies šovinių yra antros rūšies pramoninės gamybos šovinys: 380-o kalibro (9 mm) revolverinis šovinys, užtaisytas gumine kulka ir priskiriamas prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Antras iš skirtingos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos trečios rūšies šovinys 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šovinys, kuris yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Trečias iš skirtingos rūšies šovinių priskiriamas pramoninės gamybos ketvirtos rūšies šoviniams, 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinys, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. (t. 1, b. l. 67-72)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. šlapime, paimtame 2014 m. gruodžio 11 d. 13.40 val. kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Tą patį patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 95, 96)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. šlapime, paimtame 2014 m. gruodžio 11 d. 18.05 val., buvo rasta kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino ir 1,46 promilių etilo alkoholio. Amfetamino nerasta. Tą patį patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 159, 160)

Teismo motyvai dėl kaltinimų D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1, 2 dalis, 259 straipsnio 1 dalyje, taip pat kaltinimų D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta, kad D. J. 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), D. K. išplatino 0,562 g kokaino. Faktą, jog anksčiau nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje D. J. D. K. išplatino 0,562 g kokaino, patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai. D. J. teisme patvirtino, jog jis perdavė minėtą kiekį kokaino prie savo namų atvykusiam D. K.. D. J. taip pat nurodė, jog dėl kokaino perdavimo D. K. susitarė anksčiau, tarpusavyje susirašę trumposiomis žinutėmis. D. K. teisme nurodė, jog kokainą D. J. jam perdavė netoli namų, esančių Parko g. 2014 m. gruodžio 11 d. Liudytojų F. S., A. T., A. K. ir R. V. parodymai patvirtina, jog D. K. su D. J. 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., buvo susitikę prie D. J. namų, šie asmenys tarpusavyje kurį laiką bendravo, vėliau išsiskyrė, D. K. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, D. K. paklausus, ar šis turi narkotinių medžiagų, D. K. patvirtino, kad turi narkotinių medžiagų, kurias įsigijo iš D. J.. Asmens kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 11 d. pas D. K. buvo rastas ir paimtas permatomas polietileninis maišelis su baltos spalvos presuota medžiaga, o specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tirti pateiktos medžiagos, kuri buvo paimta 2014 m. gruodžio 11 d. D. K. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,562 g. Čia pažymėtina ir tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, jog D. K. ir D. J. 2014 m. gruodžio 11 d. susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, kurių turinys leidžia teigti, kad jomis buvo tariamasi dėl galimybės įgyti narkotinės medžiagos. Tiek D. K., tiek D. J. patvirtino, kad pasiteiravimas, ar D. J. turi „riešutų“, reiškė pasiteiravimą, ar jis turi kokaino. Teismas pabrėžia ir tai, kad paskutiniųjų žinučių išsiuntimo laikas iš dalies patvirtina, jog narkotinių medžiagų išplatinimo faktas įvyko 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl narkotinių medžiagų išplatinimo būdo, t. y. D. J. ir D. K. neigė, kad narkotinės medžiagos buvo parduotos, jie teisme tvirtino, jog narkotinės medžiagos buvo perduotos neatlygintinai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. J. iš tikrųjų D. K. 0,562 g kokaino išplatino pardavimo būdu, t. y. pardavė už 250 Lt. Kaip jau minėta, D. J. ir D. K. teisme tvirtino, kad narkotinės medžiagos buvo perduotos neatlygintinai, tokią aplinkybę D. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Vis tik tokius D. J. ir D. K. teiginius paneigia teisme apklaustų liudytojų F. S., A. T., A. K. ir R. V. parodymai. Šie liudytojai teisme nurodė, jog sustabdžius D. K. vairuojamą automobilį ir šio kaltinamojo paklausus, ar jis turi narkotinių medžiagų, D. K. atsakė teigiamai bei nurodė, kad narkotines medžiagas pirko. Liudytojas F. S. teigė, jog D. K. nurodė, kad narkotines medžiagas pirko iš pusbrolio D. J. už 250 Lt (analogišką aplinkybę liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju bei surašytame tarnybiniame pranešime). Liudytojai A. K. ir R. V. taip pat teigė, kad D. K. paaiškino, jog kokainą įsigijo už 250 Lt. Liudytojas A. T. teigė, jog D. K. nurodė, kad narkotines medžiagas pirko iš pusbrolio, tačiau šis liudytojas negalėjo nurodyti, ar kaltinamasis nurodė, už kiek įsigijo narkotines medžiagas. Teismas konstatuoja, jog aptartais liudytojų teiginiais nėra jokio pagrindo netikėti, jie laikytini įrodymais, patvirtinančiais, kad narkotinės medžiagos D. K. buvo parduotos. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kokainą iš D. J. įsigijo už 250 Lt. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kaip buvo išplatintos narkotinės medžiagos, nei D. K., nei D. J. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta, kad D. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2014 m. gruodžio 11 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), įsigijo nusipirkdamas iš D. J. už 250 Lt narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,562 g ir kurį laikė su savimi iki tos pačios dienos 12.20 val., kai jo asmens kratos metu, atliktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus patalpose, esančiose Vilniaus g. 37, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. D. K. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi jis įgijo ir laikė 0,562 g (viršija nedidelio kiekio ribą) narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo šios narkotinės medžiagos platinti.

Baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, jog pas D. J. kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, metu buvo rasta narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 38,683 g, ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5,091 g. Faktas, kad rastos medžiagos priklausė D. J., abejonių kelia. Šį faktą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino pats D. J., taip pat šį faktą iš dalies patvirtina kaltinamojo D. K. parodymai, iš kurių matyti, jog jis iš D. J. įsigijo narkotinės medžiagos kokaino, liudytojų A. T., A. B. parodymai, kratos protokole užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog D. J. šlapime, paimtame 2014 m. gruodžio 11 d. 18.05 val., buvo rasta kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino ir 1,46 promilių etilo alkoholio. Dėl rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekio, jų priklausomybės ginčo, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nekilo, todėl teismas detaliau neaptaria įrodymų patvirtinančių minėtus faktus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Be jokios abejonės, galimi ir tokie atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir turi du tikslus, t. y. pats vartoti ir platinti tokias medžiagas. Tokiais atvejais kaltininko veiksmai yra kvalifikuojami kaip atskiros Lietuvos Respublikos BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos.

Teisme D. J. pripažino, jog kokainą jis įsigijo apie savaitę iki jo sulaikymo, tai galėjo būti 2014 m. gruodžio mėnesį, amfetaminą jis buvo įgijęs šiek tiek anksčiau. Iš D. J. parodymų matyti, jog kokainą jis įsigijo turėdamas du tikslus, t. y. tiek vartojimui, tiek platinimui, o amfetaminą buvo įsigijęs tik vartojimui. Kokainą pirko už labai gerą kainą, t. y. 250 Lt už vieną gramą (čia pastebėtina, jog liudytojas F. S. nurodė, jog sumokėti 300-350 Lt už vieną gramą kokaino, reiškė sumokėti už šią narkotinę medžiagą nedaug (pigiai)), šio narkotinės medžiagos įsigijo didesnį kiekį, kadangi norėjo, jog užtektų ilgesniam laikui, būtų pardavęs kažkiek kokaino ir tokiu būdu sumažinęs turėtas išlaidas jo įsigijimui. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokią dalį kokaino ketino parduoti. Iš D. J. parodymų taip pat matyti, jog D. K. buvo parduota dalis to kokaino, kuris buvo rastas pas jį namuose, kurį jis buvo įsigijęs tiek asmeniniam vartojimui, tiek platinimui. Tokių kaltinamojo parodymų nepaneigia jokie objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys. Taigi teismas konstatuoja, jog kaltinamasis iš viso neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 39,245 g, iki tol kol 2014 m. gruodžio 11 d., apie 12 val., 0,562 g kokaino prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 250 Lt pardavė D. K., o toliau bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – kokainą, kurio masė yra 38,683 g, bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 5,091 g, iki 2014 m. gruodžio 11 d. 14.15 val. Teismas konstatuoja, jog narkotinių medžiagų pardavimas D. K. negali būti vertinamas kaip atskira nusikalstama veika, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismo įsitikinimu, D. J. veiksmai yra neatsiejami jam pareikšto antrojo kaltinimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, dalis. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog D. J. kokainą įsigijo turėdamas du tikslus, t. y. vartojimui ir platinimui, tokiu būdu narkotinės medžiagos išplatinimas D. K. yra tik anksčiau susiformavusio tikslo (platinti dalį turėtos narkotinės medžiagos) dalinis įgyvendinimas objektyvioje realybėje.

Teismui nekyla abejonių, kad pas D. J. rasta narkotinė medžiaga – kokainas buvo skirta dviem tikslams. Faktą, jog dalis kokaino buvo skirta platinimui, patvirtina paties D. J. parodymai, taip pat šių narkotinių medžiagų išplatinimo faktas D. K., kratos metu rastų narkotinių medžiagų kiekis, priemonių, kurios gali būti naudojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų fasavimui, radimo faktas. Paties D. J. parodymai, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, jog D. J. vartojo kokainą, kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog bute buvo rasta akmens masės juodos spalvos plytelė, ant kurios buvo sustumtos dvi baltos miltelinės medžiagos juostelės (būtent taip neretai yra paruošiamas kokainas, kai jį ketinama vartoti įkvepiant per nosį), metalinis vamzdelis su baltos spalvos miltelinės medžiagos liekanomis, maišeliai, kuriuose buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos liekanų, leidžia teigti, kad D. J. ir pats vartojo kokainą, tuo pačiu patvirtina, jog dalis šios narkotinės medžiagos iš tikrųjų buvo skirta asmeniniam vartojimui. Paties D. J. teiginio, jog amfetaminas buvo skirtas tik jo asmeniniam naudojimui, nepaneigia jokie byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai. Tuo pačiu čia pastebėtina ir tai, kad pas D. J. rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui yra labai panašus. Taigi visiškai logiški yra D. J. paaiškinimai, kad visa pigesnė psichotropinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam naudojimui, o brangi narkotinė medžiaga buvo skirta tiek asmeniniam vartojimui, tiek platinimui, kuris sudarytų sąlygas susigrąžinti kažkiek pinigų šių medžiagų įsigijimui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad D. J. įsigijo ir laikė narkotinę medžiagą kokainą turėdamas du tikslus. Taigi tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal anksčiau minėtą normą, būtina įrodyti, jog konkrečiu atveju asmuo turėjo tikslą išplatinti didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį. Nagrinėjamu atveju, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti, koks narkotinės medžiagos kiekis buvo skirtas asmeniniam vartojimui, o koks platinimui. Apie narkotinės medžiagos kiekį, kurį D. J. ketino išplatinti, galima tik spėlioti. Nenustačius platinimui skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima D. J. inkriminuoti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes D. J. veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Teismo motyvai dėl kaltinimų D. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Iš 2014 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. sausio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. R., o asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. J.. D. J. teisme nurodė, jog vienas asmuo savo dokumentą paliko kaip užstatą, o kitą dokumentą jis tikriausiai rado savo automobilyje. D. J. negalėjo paaiškinti, kodėl nenunešė dokumentų į policiją. Teisme liudytojas L. J. nurodė, jog jis taksi vairuotojui, galimai D. J., savo asmens tapatybės kortelę paliko kaip užstatą, kadangi negalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Asmens tapatybės kortelę taksi vairuotojui perdavė savo iniciatyva, susitarė, jog šią kortelę atsiims vėliau, tačiau susitikti su taksistu nepavyko. Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog L. J. atpažino D. J. kaip taksistą, kuriam 2014 m. pavasarį kaip užstatą paliko savo asmens tapatybės kortelę. Teisme liudytojas J. R. parodė, jog galimai prieš tris metus prarado savo asmens tapatybės kortelę, jos niekam nebuvo davęs. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ATPKĮ) 3 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę. Pagal minėtą įstatymą asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama kaip kelionės dokumentas. Lietuvos Respublikos ATPKĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ar (ir) pasą draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos ATPKĮ 6 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad asmuo rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Asmens tapatybės kortelė nėra ir negali būti naudojama kaip įsiskolinimo panaikinimo užtikrinimo priemonė. D. J. nesiėmė jokių veiksmų, kad dokumentai būtų grąžinti asmenims, kuriems jie buvo išduoti ar perduoti valstybės institucijoms. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog D. J. nuo 2014 m. pavasario-vasaros, tiksliau tyrimo nenustatytos datos, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gruodžio 11 d. 14.15 val.

Teismo motyvai dėl kaltinimų P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį.

Iš 2014 m. gruodžio 11 d. kratos protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių, sekcijoje už stiklo, kartoninėje dėžutėje, buvo rastas pistoletas Rohm Nr. (duomenys neskelbtini), vienas 9 mm kalibro „Luger” šovinys, 9 mm šovinys (9x18), šovinys 38 Megum, plastikinė dėžutė su 10 šovinių su užrašu WADIE. Iš 2015 m. sausio 28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog pistoletas Rohm RG88 Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, yra C kategorijos šaunamasis ginklas, 10 vienetų šovinių yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujiniai šoviniai, C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Taip pat apžiūros metu buvo nustatyta, kad vienas iš skirtingos rūšies šovinių yra antros rūšies pramoninės gamybos šovinys: 380-o kalibro (9 mm) revolverinis šovinys, užtaisytas gumine kulka ir priskiriamas prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, antras iš skirtingos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos trečios rūšies šovinys 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šovinys, kuris yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, o trečias iš skirtingos rūšies šovinių priskiriamas pramoninės gamybos ketvirtos rūšies šoviniams, 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinys, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenis. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir šovinius, bei to nori.

Teisme P. J. pripažino, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas šaunamasis ginklas ir rasti šaudmenys priklauso jam. Tuo pačiu jis nurodė, jog pistoletą įsigijo užsienyje dar iki 2000 metų, galimai 1995 metais, šovinius rado įsigytame garaže ir parsinešė namo. Šiuos daiktus laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai 2001 metais išsikraustė gyventi kitur, ginklą paliko anksčiau minėtame bute, apie ginklą ir šovinius buvo pamiršęs, apie jam priklausančius daiktus prisiminė tuo metu, kai buvo iškviestas pas tyrėją. Iš esmės analogiškas aplinkybes P. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Aptarti P. J. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jis nesuvokė, kad neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (nesuvokė, kad šie objektai buvo jo žinioje) ir taip elgtis jis nenorėjo, t. y. jis neveikė tiesiogine tyčia. Teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie paneigtų P. J. teiginius ir leistų be jokios pagrįstos abejonės teigti, kad kaltinamasis suvokė, jog neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, bei to norėjo.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad P. J. ginklą ir šaudmenis įgijo pakankamai seniai, šie objektai buvo laikomi bute, kuriame P. J. lankosi nesistemingai, tuo pačiu daugiau nei dešimt metų jame negyvena, o tik viename iš kambarių, kuriame ir buvo rasti ginklas bei šaudmenys, laiko įvairius daiktus. Čia pažymėtina ir tai, jog iš D. J. parodymų galima suprasti, jog P. J. į butą užeidavo iš esmės tik aplankyti artimųjų ar pasiimti drabužių. Teismas atkreipia dėmesį ir į liudytojo I. Č. parodymus, iš kurių matyti, jog, jo nuomone, kambaryje, kuriame buvo rastas ginklas ir šaudmenys, niekas negyveno, o tik lankėsi. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad P. J. būtų naudojęs ginklą bei šaudmenis. Pažymėtina, jog tiek ginklas, tiek šaudmenys buvo rasti sekcijoje, kuri yra stiklinė, tačiau tiek ginklas, tiek rasti šaudmenys buvo sudėti į dėžutes, sudėti aukščiau. Be to, šie objektai sekcijoje buvo laikomi su kitais daiktais (vazomis, taurėmis, peiliais, medžiokliniais peiliai, medaliais, ženkliukais). Taigi šaunamasis ginklas ir šaudmenys nebuvo akivaizdžiai matomi. Iš D. J. parodymų matyti, jog jis naudojosi sekcija, tačiau retai, jis žinojo, kad joje yra ginklas. Vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog sekcija, kurioje buvo rastas ginklas ir šaudmenys, būtų naudojęsis P. J. ar jis būtų ten laikęs kokius nors daiktus, kurių paėmimas jam būtų leidęs pastebėti ir prisiminti, jog jis turi šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, leistų jam suvokti, jog šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra jo žinioje. Taigi įvertinus P. J. parodymus kartu su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, taip pat tai, jog jis yra pakankamai garbaus amžiaus, konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo teigti, kad jis iš tikrųjų suvokė, kad neteisėtai laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, bei taip elgtis norėjo. Teismo įsitikinimu, vien šaunamojo ginklo ir šaudmenų radimo faktas neįrodo, jog P. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad P. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmių skyrimo motyvai D. J. ir D. K..

Teismas D. J. ir D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pastebi, jog tiek D. J., tiek D. K. teisme neigė, kad narkotinės medžiagos buvo išplatintos jas parduodant, vis tik D. J. pripažino patį narkotinės medžiagos išplatinimo faktą, o D. K. pripažino narkotinės medžiagos įgijimo faktą, taip pat jie pripažino kitas esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismo įsitikinimu, toks kaltinamųjų bandymas, neturintis reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, sumažinti savo veiksmų pavojingumą neužkerta kelio teismui nustatyti jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmes D. J., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių, viena apysunkių, o viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms, į jų pavojingumą bei pobūdį. Teismas pabrėžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, yra itin pavojinga, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalį turėtos narkotinės medžiagos kaltinamasis išplatino. Skiriant bausmes įvertintina ir tai, jog D. J. laikytinas neteistu bei nebaustu administracine tvarka, jis dirba, yra vedęs, šeimoje augina vaiką. Pažymėtina ir tai, kad D. J. 2015 m. gruodžio 8 d. buvo atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria turi bendradarbiavimo sutartį, yra charakterizuojamas teigiamai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog D. J. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos pačios griežčiausios atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšys, t. y. laisvės atėmimai. Tuo pačiu įvertinus D. J. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, paties kaltinamojo asmenybę, teigtina, jog jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra nustatytini artimesni minimalioms atitinkamų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijose numatytoms laisvės atėmimo bausmių riboms.

D. J. skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir 4 dalies nuostatomis.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad D. J. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad D. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, jis dirba. Teismas konstatuoja, kad D. J. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. J., pradėjus nuosprendžio vykdymą, naikintinos.

Skirdamas bausmę D. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog D. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama švelniausia Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. bauda. Įvertinus D. K. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teigtina, jog jam skiriamos baudos dydis yra nustatytinas artimas Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnyje numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti D. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Lietuvos Respublikos BK 36 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Teismas pažymi, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Teismas konstatuoja, jog yra visiškai akivaizdu, kad tokių aplinkybių šiuo atveju nėra. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Asmuo tampa nepavojingas pasikeitus aplinkybėms dėl to, kad pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos teigiamai veikia šį asmenį. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta (tokiomis aplinkybėmis nelaikytina nei tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nei tai, kad baudžiamojo proceso metu jo šeimoje gimė trečias vaikas (čia pažymėtina, jog dviejų vaikų turėjimas D. K. nesutrukdė padaryti nusikaltimą)).

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje yra nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Teismas konstatuoja, jog D. K. nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–133/2011). Nagrinėjamu atveju, D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, o Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Esant tokioms aplinkybėms D. K. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnis nustato ne tik nusikaltimo, bet ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi norint atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnio nuostatomis, turi būti nustatytos visos minėtoje normoje numatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta dviejų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnyje numatytų D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 39 straipsnį.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas laikantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį, o šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio, 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 9 punktais, 71 straipsniu, D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dvylika mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. J. panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. K. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

L. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti baudžiamojoje byloje;Dvidešimt du polietileninius maišelius, saugomus prie baudžiamosios bylos, sunaikinti;Po tyrimo likusią narkotinę medžiagą kokainą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, saugomą Lietuvos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti;Po tyrimo likusią narkotinę medžiagą kokainą, supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, psichotropinę medžiagą amfetaminą, supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, saugomas Lietuvos policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti;Voką su objektų pakuotėmis, dėžę su objektais ir pakuotėmis, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ūkio skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (pagal 2015 m. vasario 4 d. kvitą, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti;Dujinį pistoletą Rohm RG88 Nr. (duomenys neskelbtini), 10 vienetų 8 mm kalibro dujinių šovinių, vieną 380-o kalibro (9mm) revolverinį šovinį (.380Me Gum), užtaisytą gumine kulka, vieną 9 mm kalibro „Makarov“ (9x18) šovinį, vieną 9 mm kalibro „Luger“ (9x19) šovinį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.