Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu K. P. paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti 18 mėnesių atėmimas už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 ir 4 dalyse, padarymą. K. P. nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 11 d., 12 val., Jurbarko rajone, Balandinės miške, neturėdamas galiojančio medžioklės lapo ir licencijos tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti, sumedžiojo tauriojo elnio patelę. Tuo savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2, 18.4 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

K. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 2 ir 4 dalyse padarymą, t. y. už tai, kad neturėdamas galiojančio medžioklės lapo ir licencijos tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti, sumedžiojo tauriojo elnio patelę. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad inkriminuojama veika prieštarauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2 ir 18.4 punktams, kuriuose numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą (18.2 p.), licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuota (18.4 p.). Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą K. P. atžvilgiu nutraukė, motyvuodamas tuo, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių protokole nurodytas aplinkybes.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pačiu yra ir pakankamai duomenų, liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad K. P., E. B. ir L. P. nuosekliai teigė, jog 2009 m. lapkričio 11 d. K. P. su savimi mobilaus telefono neturėjo ir tą dieną niekam neskambino (b. l. 12, 44, 46-47), tuo tarpu iš P. G., J. Š. ir Č. B. paaiškinimų (b. l. 16, 17, 45, 46, 69) matyti, jog šie asmenys teigia, kad jiems minėtą dieną K. P. skambino arba rašė žinutes. Šias aplinkybes teismas turėjo galimybę patikrinti ir pagrįsti arba paneigti objektyviais įrodymais – ryšių operatorių išduodamomis telefoninių pokalbių ir žinučių išklotinėmis, tačiau tuo nepasinaudojo (b. l. 60). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog J. Š. nurodo, jog 2009 m. lapkričio 11 d., apie 14 val. pas jį į sodybą atvyko K. P. (b. l. 16), tačiau paaiškinime jo motina M. Š. nurodė, jog 2009 m. lapkričio 11 d., apie 14 val., pas ją į sodybą buvo atvykusi L. P. (b. l. 19). M. Š. nieko neužsiminė apie tai, ar L. P. buvo atvykusi su K. P. ar be jo. Ši liudytoja teismo posėdyje apklausta nebuvo. Tuo tarpu pati L. P. teigė, jog tą dieną buvo išvykusi į Tauragę ir grįžo tik vakare. Pažymėtina, kad pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 21) užfiksuotas iš K. P. telefono siųstos žinutės turinys „o jei ryte nušaučiau elnią be medžioklės lapo, kas man būtų“ vienareikšmiškai nepatvirtina, jog 2009 m. lapkričio 11 d. buvo padarytas pažeidimas, tačiau rodo K. P. požiūrį į neteisėtą veiką bei kelia abejonių jo teiginių tikrumu. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė priemonių prieštaravimams tarp liudytojų parodymų pašalinti, netinkamai vertino surinktų įrodymų visumą, dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.