- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- I-5486-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03590-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), priteisti 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad nuo 2018 m. balandžio 11 iki 19 d., nuo 2019 m. kovo 6 iki 12 d., nuo 2019 m. balandžio 11 iki 12 d. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintos pareiškėjui tinkamos kalinimo sąlygos, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, privatumas sanitariniame mazge, kameros neatitiko higienos normų. Nurodo, kad gydytojai jam paskyrė dietinį maitinimą, tačiau Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) neužtikrino jo maitinimosi pagal gydytojų rekomendacijas. Be to, jam nebuvo duodami gydytojų paskirti vaistai.
Teisme 2019 m. lapkričio 25 d. gauti rašytiniai pareiškėjo paaiškinimai, kuriuose jis argumentuoja dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, taip pat nesutinka su atsakovės atstovės pozicija dėl tinkamo gydymo ir maitinimo skyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-04-17 iki 2018-04-19, nuo 2019-03-06 iki 2019-03-12, nuo 2019-04-11 iki 2019-04-12 skirtingose kamerose. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, kaip ir sanitarinės bei dezinfekcinės priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Dėl užimtumo nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama suimtųjų socialinės reabilitacijos programoms.
Pažymėjo, kad Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymi, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus. Pareiškėjui išvykus į iš Lukiškių TI-K į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kartu su juo šiai įstaigai buvo pateikta ir Pareiškėjo asmens sveikatos istorija.
Skunde pareiškėjas teigia, kad teisė viena valanda per dieną pasivaikščioti kiemelyje neatitinka Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 nuostatoms. Anot pareiškėjo, šiame pranešime yra įtvirtintas reikalavimas suteikti suimtajam ar nuteistajam galimybę ne mažiau nei aštuonias valandas praleisti lauke, tačiau minėto pranešimo 48 punkte išaiškinta, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore yra pripažintinas pakankamu. Tuo tarpu pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra įtvirtinta 47 punkte ir yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pažymėtina, kad toks pat, vienos valandos pasivaikščiojimo lauke laikas įtvirtintas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su kalinamų asmenų teisės pasivaikščioti lauke įgyvendinimu.
Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Pažymi, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01). Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjo prašymų arba skundų įstaigos administracijai dėl dietinio maitinimo paskyrimo registruota nebuvo.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais, atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė laikotarpiais 2018 m. balandžio 11–19 d., 2019 m. kovo 6–12 d., 2019 m. balandžio 11–12 d. Atsakovės atstovė Vilniaus pataisos namai (Lukiškių TI-K teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2018-04-17 – 2018-04-19, 2019-03-06 – 2019-03-12, 2019-04-11 – 2019-04-12. Teismui pateikta nuteistojo asmens įskaitos kortelė, iš esmės ginčo dėl laikotarpio nėra.
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2018-04-17 – 2018-04-19, 2019-03-06 – 2019-03-12, 2019-04-11 – 2019-04-12 imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose nesuteikiant tinkamo gyvenamojo ploto.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (neteko galios)) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 30), byloje esant prieštaringai informacijai, kad sanitarinio mazgo plotas yra 0,7 m² (pvz., b. l. 55), taikytinas palankesnis pareiškėjui plotas 0,7 m². Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, buvo laikomas šiose kamerose: 7,48 m² ploto kameroje Nr. 110 (1 asmuo), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 315 (1 asmuo), 7,45 m² ploto kameroje Nr. 115 (2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 6 (2 asmenys) . 7,38 m² ploto kameroje Nr. 121 (1 asmuo).
Vadovaujantis atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,34 m² iki 6,78 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,69 m² iki 7,48 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant Konvencijos 3 straipsnio, nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad pareiškėjui kamerų, kuriose jis buvo, plotas subjektyviai atrodė per mažas ir nepakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo (neteisėtų valstybės veiksmų) dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K šiuo aspektu, įvertinus aukščiau nurodytus faktinius duomenis, asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimo taisykles, teismų, įskaitant ir tarptautinių, praktiką analogiško pobūdžio bylose.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose kameros ar sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumų nenustatyta. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl kamerų inventoriaus trūkumo (kas būtų leidę kalėjimo administracijai iškart sureaguoti), nėra. Dušo kabinos įrengiamos tik esant galimybei.
Iš atsakovės atstovės atsiliepimo matyti ir pridėtų papildomų rašytinių įrodymų, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerose pakabintomis užuolaidomis, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Pareiškėjas apie įrengtas užuolaidos papildomai privatumui sanitariniuose mazguose užtikrinti neužsimena. Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo aplinkybių. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nutylint reikšmingus faktinius duomenis ir esant vienareikšmiams atsakovo pateiktiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl privatumo sanitariniame mazge pažeidimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio.
Pareiškėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančią akutę prižiūrėtojai periodiškai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o be to, net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN turto valdymo skyriaus Pranešime taip pat pažymi, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Pareiškėjo nurodoma EŽTT praktika byloje Savenkovas prieš Lietuvą teisiškai nereikšminga, nes kamerų įrengimas Lukiškių TI-K nuo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendime aptariamo laikotarpio iki pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio (virš 10 metų) yra ženkliai pasikeitęs. Nurodytoje byloje buvo konstatuotas privatumo pažeidimas, nes kamerose buvo įrengti tik atviri tualetai. Šioje gi byloje ir pats pareiškėjas neneigia, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai yra atskirti sienele, kas garantuoja privatumą. Tad pareiškėjo teiginiai, kad sanitariniuose mazguose 2018-2019 m. nurodytomis dienomis buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nutyli, kad visose kamerose nuo 2017 metų įrengtos papildomai užuolaidos privatumui garantuoti. Pareiškėjo nurodoma kaip neva aktuali šioje byloje EŽTT praktika, kurioje konstatuojamas Konvencijos pažeidimas šiuo aspektu Rusijos atžvilgiu, visiškai teisiškai nereikšminga šioje byloje, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad Rusijos atžvilgiu konstatuojamas Konvencijos pažeidimas, kadangi naudojantis tualetu nuteistasis išlieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo akutę/angą; be to, kumuliatyviai vertinant visas itin prastas kalinimo sąlygas (2009-03-12 sprendimas byloje A. M. v. Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07), 2007-11-15 sprendimas Grishin v. Rusija (pareeiškimo Nr. 30983/02), 2002-07-15 sprendimas Kalashnikov v. Rusija (pareiškimo Nr. 47095/99), 2012-01-10 sprendimas Ananyev v. Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), kt.). Šioje byloje itin prastų kalinimo sąlygų nenustatyta. Tokios faktinės aplinkybės, kad įrengta sienelė ir pakabintos nuo lubų užuolaidos neužtikrintų pakankamo asmens higienos procedūrų atlikimo privatumo, šioje byloje taip pat nenustatyta. Tai, kad pareiškėjas norėjo didesnio privatumo, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, įvertinant ir tai, kad pareiškėjas iš 12 dienų praleistų Lukiškių TI-K tik 6 jų buvo kartu su kitu kaliniu. Be to, pareiškėjas jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų atvejų nenurodo, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos ir atitinkamai neįrodytas jos dydis.
Dėl bendros kameros būklės
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose netinkamai įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Kamerose žiemos laikotarpiu temperatūra buvo nuo 10? C iki 15? C, o vasarą net iki 35? C.
Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.
Nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Atsakovo argumentus patvirtina teisinis reguliavimas ir bylos medžiaga. Tai, kad pareiškėjui subjektyviai atrodo bendra kamerų būklė netinkama, prasta ir pan., neduoda pagrindo pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, nenustačius valstybės pareigos, įsipareigojimo ar bendro pobūdžio pareigos nevykdymo ar pažeidimo.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo pavasario laikotarpiu (ginčo laikotarpis apima balandžio, kovo mėnesius).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai artimam ginčo laikotarpiui. Iš pateiktų patikrinimų aktų 2018 m. vasario 15 d. Nr. (10-12 15.4.8) PA-321 ir 2018 m. kovo 9 d. NR. (10-12 15.4.8) PA-842 matyti, kad patikrinus kameroje Nr. 110 nustatyta, kad oro temperatūra neženkliai (17 °C) neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimo. 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 patikrinus kameras Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115 ir Nr. 121 nei temperatūros nei apšvietimo pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, atskirais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo sudarytos gyvenimo sąlygos saugioje aplinkoje dėl higienos normų reikalavimo nesilaikymo (per žemos oro temperatūros) Lukiškių TI-K.
Dėl kameros pašvietimo pareiškėjas nurodęs, kad ji nepakankama, šios kalinimo sąlygos nedetalizavo. Iš pateiktų patikrinimo aktų nematyti, kad kameros būtų neatitikusios higienos normų reikalavimų, įskaitant apšvietimo rodiklių. Pateiktas patikrinimo aktas ir dirbtinio apšvietimo tyrimo protokolas patvirtina, kad bendra apšvieta kamerose buvo ne mažesnė nei 200lx.
Dėl dietinio maitinimo
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Pažymime, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018-01-01).
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašymų arba skundų įstaigos administracijai dėl dietinio maitinimo paskyrimo registruota nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skunde, teigdamas, kad nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 12 d. jam nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas, nors pareiškėjo teigimu, būtent tokį maitinimo tipą jam skyrė pareiškėją Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydęs gydytojas. Seimo kontrolierius nustatė, kad nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. balandžio 13 d. gydytojai pareiškėjui buvo paskyrę maitinimą pagal dietinį valgiaraštį.
Taisyklių 7 punkte imperatyviai nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, yra maitinami pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrintas dietinis maitinimas. Pažymėjo, kad Vilniaus PN pareigūnai pripažino, kad paskirto maitinimo pareiškėjas Lukiškių TI-K negavo.
Nesutiktina su atsakovės atstovės argumentais, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl dieninio maitinimo, nes pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl dietinio maitinimo kreipėsi 2018-04-20 (b. l. 48–49); 2018-04-26 (b. l. 21); 2019-03-14 (b. l. 40–42). Lukiškių TI-K atsakydama į pareiškėjo skundus pripažino, kad pareiškėjui gydytojo yra skirtas dietinis maitinimas (pvz. b. l. 21). Lukiškių TI-K administracija asmens bylos pažymos kopiją perdavė asmenims, atsakingiems už asmenų, laikomų Lukiškių TI-K maitinimo organizavimą, t. y. UAB „Pontem“. Iš UAB „Pontem“ teiktų atsakymų Lukiškių TI-K administracijai matyti, kad UAB „Pontem“ pareiškėjui neužtikrino dietinio maitinimo. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį.
Pareiškėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažįstami pagrįstais ir sprendžiama, ar negavus dietinio maitinimo iš viso 12 dienų (atskirais laikotarpiais) pareiškėjui buvo daroma neturtinė žala bei jos mastas.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų
Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka; suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims; tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą ir darbo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai; privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos būklę; suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 101 punktu numatyta, kad suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai. 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo skiriami gydytojų paskirti vaistai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K administracija, atsakydama į pareiškėjo skundus dėl vaistų, nurodė pareiškėjui kreiptis į Sveikatos priežiūros skyriaus medicinos specialistus. Paaiškino, kad Šiaulių TI-K medicinos specialistai privalėjo jį trims dienoms aprūpinti vaistais, Lukiškių TI-K automatiškai vaistai neišduodami (b. l. 36). Atsakovės atstovas atsiliepime argumentų dėl šio aspekto nepateikia. Teismas pritaria Seimo kontrolieriui, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo užtikrintas tęstinis gydymas vaistais, pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K atskirais laikotarpiais iš viso 12 dienų. Šių faktinių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Nepakankamas institucijos rūpestingumas ir bendro pobūdžio pareigos pažeidimas, tinkamo informacijos perdavimo neužtikrinimas atsakingiems asmenims, ko pasėkoje nuteistasis patiria nepatogumus, galinčius sukelti sveikatai žalos, taip pat pripažintinas neteisėtais valstybės veiksmais CK 6.271 str. prasme.
Dėl pasivaikščiojimų organizavimo ir trukmės
Pareiškėjas reiškė nusiskundimą, kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo išvedamas tik kartą per dieną ir tik vienai valandai.
Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas 1 dalies 4 punkte numatyta teisė gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti į lauką buvo išvedamas ne mažiau 1 valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų nenustatyta.
Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo
Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Pareiškėjui padaryti pažeidimai – neužtikrintas dietinis maitinimas, tęstinis gydymas vaistais, taip pat kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (oro temperatūros). Tačiau, nors pripažintina, kad šie pažeidimai tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą (pareiškėjas atskirais laikotarpiais Lukiškių TI-K buvo iš viso 12 dienų (2-7-2)), kumuliatyviai vertinant pažeidimų keliamus nepatogumus, pareiškėjui nenurodžius, kad sveikatai buvo sukelta papildomos ar neatitaisomos žalos, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 50 eurų, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo S. B. skundą.
Priteisti S. B. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50,00 (penkiasdešimt eurų) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.