Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka (baustumas yra išnykęs), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK ) 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 187 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teisme buvo gautos dvi administracinių teisės pažeidimų bylos dėl R. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Bylos 2012-05-10 nutarimu sujungtos į vieną procesą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 – osios kuopos, 1 – ojo būrio vyresnysis patrulis M. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad R. S. 2012-04-14, 20.10 val., adresu Naugarduko g. 25, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Vectra būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,52 promilių girtumo laipsnis, po paklaidos 1,44 promilės, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, privalomos techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės dokumento tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio pareigūnas Š. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2012-04-14, 19.29 val., adresu Naugarduko g. 25, Vilniuje policijos pareigūnai sulaikė R. S. už tai, kad jis vairavo automobilį Opel Astra, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Pareigūnams paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, pilietis išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdytis, o į pareigūnų prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus asmuo nereagavo, priešinosi, t. y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Apklaustas teismo posėdyje R. S. kaltu neprisipažino. Jis neneigė administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytų pažeidimų padarymo laiku buvęs neblaivus. Jis paaiškino, kad kaimynai iškvietė policiją dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jis sėdėjo mašinoje, bet ji nebuvo užvesta, ją valė, klausė muzikos. Mašinos niekas nevairavo. Pagal iškvietimą atvyko policijos pareigūnai. Jis sėdėjo prie automobilio vairo. Atvykę pareigūnai priėjo prie mašinos, paprašė išlipti. Pasakė, kad neblaivus už vairo sėdi. Jis paklausė kas vyksta. Tada jie paėmė jį už rankos, sakė, kad turi važiuoti į komisariatą aiškintis. Jie laikė už rankų ir kažko laukė. Atvažiavo antras ekipažas ir nieko nesakydami panaudojo „elektrošoką“. Kaimynė kaip tik filmavo telefonu visą tą įvykį, įraše viskas matosi. Pareigūnai sakė, kad prirašys kaip iš garažo išvažinėjo girtas su automobiliu.

Liudytojas R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad Naugarduko g. 25 vartojamas alkoholis. Išvyko į įvykio vietą su J. C.. Namo kieme pamatė, kad į jo pusę atbuline eiga riedėjo automobilis. Jie priėjo, jis (R. S.) nekreipė jokio dėmesio, sakė, kad eina namo, jokių dokumentų su savimi neturėjo. Jis pradėjo stumdytis ir jie panaudojo jėgą bei iškvietė į pagalbą patrulį. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas patikino, kad vairavimo faktą matė. Aplink kieme buvo moterų, jos šūkavo, juos visokiais žodžiais vadino.

Liudytojas J. C. teismo posėdyje paaiškino, kad gavo pranešimą, jog Naugarduko g. 25 grupė žmonių vartoja alkoholį. Rado grupę žmonių ir pamatė automobilį, kuris važiavo atbuline eiga, jo vairavimas buvo įtartinas, nes vos neužvažiavo ant daiktų. Priėjęs prie jo pamatė, kad vairuotojas neblaivus, paprašė pateikti dokumentus, jis atsisakė. Jis išlipo iš mašinos, neregavo į jų veiksmus, stumdėsi rankomis. Buvo daug žmonių aplinkui. Pakvietė kitą patrulį ir šis asmuo buvo sulaikytas. Atsakydamas į teismo klausimus liudytojas paaiškino, kad R. S. 3-5 metrus vairavo automobilį. Jis jiems sakė, kad pavažiavo 10-15 metrų kieme, nes norėjo pastatyti automobilį.

Liudytojas M. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pats vairavimo fakto nematė. Jis surašė protokolą remiantis jį (R. S.) sulaikiusio patrulio tarnybiniu pranešimu. R. S. nieko neaiškino. Jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, mašinos dokumentų bei draudimo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. J. (Vilniaus apskrities VPK 3PK 3 būrio vyr. patrulis) paaiškino, kad per radijo ryšį išgirdo kaip pagalbos prašo pareigūnai, jis važiavo į pagalbą kolegoms. Atvyko į Naugarduko g. 25 kiemą. Pamatė, kad kolegos bando sulaikyti asmenį, šis priešinosi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Jis nenorėjo nusiraminti. Perspėjo, kad bus panaudotas „elektrošoko“ prietaisas ir vieną kartą jį panaudojo, pilietis nusiramino. Jis nesiaiškino dėl ko yra sulaikomas asmuo.

Liudytoja A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2012-04-14 buvo visą vakarą kieme, plovė su vaikais mašiną Opel Vectra. Kai jau ruošėsi namo, atvyko policija ir priėjo prie automobilio lango ir paprašė jos vyro išlipti iš mašinos, paprašė dokumento, neturėjo, dokumentai buvo namuose. Viskas vyko už namo, kiemo pusėje, priėjo pareigūnai, vyras išlipo iš mašinos, pareigūnai paaiškino, kad vyras kažkur važiavo. Ji su vyru aiškino, kad niekur nevažiavo, tik tvarkėsi. Pareigūnai aiškino, kad iš garažo išvažiavo, jie garažo neturi. Iš viso keturi pareigūnai buvo. Pirmas pareigūnas bandė jam rankas užlaužti, kiti pareigūnai panaudojo „elektrošoką“, jos vyras nieko nedarė. Kaimynė pradėjo telefonu filmuoti nuo to momento, kai jis (R. S.) išlipo iš mašinos. Jos vyras geranoriškai išlipo iš mašinos. Vyras nedavė dokumentų, tai nebent taip priešinosi, veiksmais jis nieko nedarė, jis ramiai stovėjo.

Liudytoja M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ji viską filmavo. Ji su Agne nutarė kieme mašinas tvarkyti ir šašlykus kepti. Ji pradėjo rinktis daiktus ir atvyko pareigūnai. Romualdas muziką išjungti norėjo, ir ji tada pradėjo filmuoti, tada kitas ekipažas važiavo, pareigūnai su elektrošoku užpuolė, pasodino ir išvažiavo. Romualdas kieme nevažiavo, jis muziką išjungė ir jie namo ruošėsi, jis kieme nevažiavo. Ji nematė, kad Romualdas pareigūnų neklausė, ar priešinosi, nepastebėjo, matė, kaip pareigūnai už rankų paėmė, matė kaip dviese pareigūnai vedė Romualdą, vėliau dar du pareigūnai atvyko ir su „elektrošoku“ į mašiną pasodino. Ji iš šono stovėjo ir filmavo.

Iš Asmens blaivumo testo matyti, kad R. S. 2012-04-14 nustatytas 1,52 promilės girtumas (b. l. 8).

Iš Bedrojo pagalbos centro įvykio registracijos išklotinės matyti, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti adresu (duomenys neskelbtini), nes privatus neprisistatęs fizinis asmuo, (numeris priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai) pranešė, kad kieme prie namo susirinkusi kompanija triukšmauja, garsiai klauso muzikos (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Vyr. patrulio R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. balandžio 14 d. patruliuodamas su patruliu J. C. apie 20 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme triukšmauja ir girtauja. Atvykus į vietą pastebėjo automobilį Opel Astra (turėtų būti Vectra) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. S.. Jiems priėjus prie automobilio pastebėjo, kad vairuotojas girtas. Paprašius pateikti vairuotojo dokumentą pilietis išlipo iš automobilio, pradėjo stumdytis, į jų prašymus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, pasipriešino (b. l. 11), Analogiško turinio tarnybiniai pranešimai yra parašyti J. C. (b. l. 12), panašaus turinio (b. l. 25).

Teismas išklausęs R. S., liudytojus, ištyręs byloje esančius rašytinius parodymus daro išvadą, kad R. S. inkriminuojami pažeidimai pasitvirtino.

Nors R. S. neigia padaręs pažeidimus, nurodo automobilio nevairavęs, policijos pareigūnams nesipriešinęs, tačiau teismas, spręsdamas jo kaltės buvimą, vadovaujasi byloje esančių įrodymų visuma bei liudytojų duotais parodymais teismo posėdžio metu.

Pareigūnų R. K. bei J. C. paaiškinimai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais policijos pareigūnų paaiškinimais. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas vadovautis policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie vykdė jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, byloje nėra duomenų, sudarančių prielaidas abejoti jų parodymais - jie vieningai nurodė iš esmės tokias pat, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 12, 23, 25), įvykio aplinkybes, jų paaiškinimai nuoseklūs ir kategoriški. Teismas neturi abejonių, kad pareigūnai gerai matė įvykį, nes jie turėjo galimybę nekliudomai stebėti automobilio Opel Vectra (kai kuriuose byloje esančiuose dokumentuose yra padaryta techninė klaida, nurodyta Astra), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo trajektoriją, vairavusį asmenį. Teismas pažymi, kad jie vien dėl savo užimamų pareigų neturi būti laikomi suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima.

Tuo tarpu liudytojų M. S. (kaimynės, su kuria kartu kieme R. S. kepė šašlykus) bei jo žmonos A. S. parodymai tiek dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tiek dėl automobilio vairavimo fakto vertinami kaip siekis padėti R. S. išvengti atsakomybės. Teismas jų parodymus nevertina kaip objektyvius. Šių liudytojų parodymai atmetami kaip prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visumai bei teismo posėdžio metu duotiems pareigūnų parodymams.

Filmuota medžiaga (vaizdo įrašas, kurį padarė telefonu M. S.), kurią pateikė R. S. ir kuri teismo posėdyje buvo ištirta nepatvirtina, kad R. S. nevairavo automobilio išgėręs, taipogi nepatvirtina, kad jis nesipriešino policijos pareigūnams. Visų pirma, iš jos matyti, kad galimai filmuota jau po įvykių (tai yra matyti tik tai, kad R. S. laiko pareigūnai už parankių ir atvyksta į pagalbą kviesti policijos pareigūnai, kurie panaudoja prietaisą „Taser“). Teismas sutinka, kad tuo metu, kai buvo filmuojama telefonu, iš vaizdo įrašo nesimato, jog R. S. priešinosi policijos pareigūnams. Teismas šioje byloje nenagrinėja pareigūnų, kurie atvyko (D. F. ir A. J. veiksmų, prietaiso „Taser“ panaudojimo būtinumo).

Teismo vertinimu, būtų nelogiška atvykusiems dviems pareigūnams (J. C. ir R. K.) į įvykio be jokios priežasties pakviesti dar daugiau policijos pareigūnų, o automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežti.

Pažymėtina, jog įrodinėjant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, būtina nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

Aplinkybė, jog pažeidimas buvo padarytas gyvenamojo namo kieme ir policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio nesustabdė, o prie jo privažiavo, kai jis jau buvo sustojęs, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi ir paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia

Teismas daro išvadą, kad įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 187 str 2 d, įrodyta surinkta administracinės bylos rašytine medžiaga: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1 osios kuopos, 1-ojo būrio vyresniojo patrulio M. M. surašytu ATP protokolu (b. l. 4-5). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilnaius miesto trečiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio postinio Š. K. surašytu ATP protokolu (b. l. 6-7). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad protokole yra padaryta techninė klaida, neteisingai nurodyta transporto priemonės markė (turėtų būti Opel Vectra, o ne Opel Astra), R. S. nurodė, kad jis turi automobilį Opel Vectra. Asmens blaivumo testu (b. l. 8), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 10, 11, 12, 23, 24, 25). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 28) ir aukščiau aptartais liudytojų parodymais.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. veiką sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra dirbantis, augina 3 mažamečius vaikus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat atsižvelgia į tai, kad jis transporto priemonę vairavo tik labai mažą atstumą, kelis metrus kieme. Teismas sprendžia, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti jam paskyrus minimalias baudas bei minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi R. S. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad R. S. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 str. 1 d.).

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 124¹ str., 126 str., 187 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažinti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

pripažinti R. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d. ir nubausti 20 (dvidešimties) litų bauda.

pripažinti R. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187str. 2 d. ir nubausti 300 (trijų šimtų) litų bauda.

Pagal ATPK 33 str. 2 d. subendrinus nuobaudas už R. S., padarytus teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. 187 str. 2 d. galutinai jam skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su 1 (vienerių) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis LR ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 329 straipsniu, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.