Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-448/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
1-90-448/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-448/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16200-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.9; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei, Inai Bencevičei,dalyvaujant prokurorei Rimai Čitavičiūtei,kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Lietuvoje nedirbantis, teistas:

1. 2014-11-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 227 str. 4 d., pritaikius BK 64 ¹ str. - 14 MGL (1820 Lt) bauda, galutinė bausmė - 12 MGL (1560 Lt / 451 Eur) bauda;

2. 2016-08-29 pagal BK 284 str. 1 d., 64¹ str., 64 str.- 6 mėn. viešųjų darbų, dirbant po 25 val. per mėnesį ir 12 MGL (451 Eur) bauda; 2017-03-07 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 25 MGL (941,50 Eur) baudą;

3. 2016-11-29 (duomenys neskelbtini) , Drameno apygardos teismo už vairavimą ar bandymą vairuoti motorinę transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio ar bet kurių kitų svaiginančių ar narkotinių medžiagų - 20 d. įkalinimo ir 25000 (duomenys neskelbtini) kronų bauda arba 15 d. įkalinimo, neatlikus mokėjimo; 2 m. draudimas vairuoti; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Nusikalstama veika padaryta esant šioms aplinkybėms:

M. P. 2019 m. balandžio 20 d. apie 15.15 val. Alytuje, namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, aštuntame aukšte, tyčia smurtavo prieš A. I.: stipriai jį pastūmė, dėl to A. I. krito ir į grindis susitrenkė galvą, tuomet ant žemės gulinčiam A. I. ne mažiau kaip du kartus spyrė į veido sritį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. I. dėl odos nubrozdinimo kairio momens srityje ir kraujosruvos odoje ir poodyje viršutinės lūpos kairės pusės – kairio skruosto – kairės pažandės srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamuoju, M. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) , o į Lietuvą grįžta pas savo sugyventinę per šventes. Su sugyventine turi dvi dukras. jis buvo grįžęs švęsti Velykų. Jis buvo grįžęs švęsti Velykų ir 2019-04-20 buvo pas draugės tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Jis gėrė nealkoholinį kokteilį. Išėjęs iš buto, laiptinėje aštuntame aukšte ties liftu susitiko kaimyną. Šis kaimynas pastoviai kabinėdavosi dėl jo vaikų triukšmo bute, šuns lojimo. Jis supyko ant to kaimyno ir jį pastūmė, žmogus nugriuvo ant žemės, dėl to susimušė galvą. Jis gulinčiam kaimynui du kartus dar ir įspyrė į veidą ir pasišalino.

A. I., apklaustas nukentėjusiuoju teisme, parodė, kad 2019 m. balandžio 20 d. jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) išgirdo stiprų spyrį į savo kambario duris. Išėjęs iš kambario, jis nuėjo prie lifto. Čia pamatė supykusį kaimynės E. K. sugyventinį kaltinamąjį. Kaltinamasis nukentėjusįjį stipriai pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ant kairės pusės ir į grindų plyteles susitrenkė kairę veido pusę. Nurodė, kad jam gulint ant žemės, kaltinamasis dar ir spyrė jam tris ar keturis kartus į veidą. Dėl tokių veiksmų jam buvo sumuštas veidas, atsirado kraujosruvos. Vėliau atbėgo kaimynė B. K., ji padėjo jam atsistoti.

B. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad kaltinamasis jau dešimti metai gyvena kartu su jos dukra, jie turi 4,5 metų vaiką ir dar vieną mažą vaiką. Jos dukra gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pas liudytoją dukra adresu (duomenys neskelbtini) dukra gyvena, kai M išvažiuoja į (duomenys neskelbtini) dirbti. Jis dažnai grįžta pas o dukrą.

2019 m. balandžio 20 d. liudytoja išgirdo dunkstelėjimą ir, išėjusi į koridorių pažiūrėti, pamatė nugriuvusį kaimyną I. Jį pakėlė, padėjo atsistoti. Kaimynas sakė, kad jį sumušė M. Jis nesakė, kaip jį sumušė.

Nurodo, kad prieš tai, kai išgirdo dunkstelėjimą, M buvo pas liudytoją. Jis buvo blaivus, tuo metu namuose nebuvo vartojamas alkoholis. M atėjo blaivus.

Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti (1 t., b. l. 49-51). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 20 d. apie 15.10 val., būdama namuose, išgirdo, kaip prie lifto durų, esančių tame pačiame aukšte, kažkas nukrito. Ji nuėjo prie lifto aštuntame aukšte ir pamatė prie lifto durų ant žemės gulintį kitame bute gyvenantį A. I.. A. I. iš pažiūros buvo be sužalojimo žymių, tik iš nosies buvo truputį išbėgęs kraujas. A. I. paprašė jos jį pakelti nuo žemės ir palydėti iki jo durų. Ji tą ir padarė. Papildomai apklausiama B. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. P.-jos dukros E. K. drauga, jis dirba (duomenys neskelbtini) , ten praleidžia didžiąją laiko dalį, o grįžęs į Lietuvą, gyvena pas jos dukrą, kartais su ja ateina į liudytojos namus. 2019 m. balandžio 20 d. namuose buvo jos dukra E. K. su M. P.. M. P. iš namų išėjo po pietų, prieš tai, kuomet ji išgirdo, kad A. I. šaukiasi laiptinėje pagalbos. Kiek prisimena, triukšmą išgirdo po kelių minučių, kuomet iš jos namų išėjo M. P. (1 t., b. l. 49-51).

Liudytoja E. K. sutiko duoti parodymus ir parodė, kad kaltinamasis M. P.-jos sugyventinis, gyvena kartu apie 10 metų, turi du vaikus, vienam-4,5 m., kitam-4 mėn.-Kai M parvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) , kur dirba, jie gyvena (duomenys neskelbtini), o kai jis išvažiuoja, ji būna pas tėvus. Jų pajamų šaltinis – vyro parvežami pinigai. 2019 m. balandžio 20 d. ji buvo pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini) ir atėjo M. Ji ką tik buvo paleista iš ligoninės. Namuose buvo jos mama, tėtis ir dukra. Atėjo kaltinamasis, kažkiek laiko jis pabuvo. Liudytoja pasijautė prasčiau, todėl nuėjo pagulėti, o M išėjo namo.

Nurodo, kad tą dieną pas jos tėvus nebuvo vartojamas alkoholis, nes nebuvo nei ką gerti, nei su kuo gerti. Nepamena, ar M atėjo blaivus, lyg tai buvo blaivus. Ji pasirašė apklausos protokolą, nes tą dieną, kai ją apklausė, jautėsi prastai dėl nėštumo.

Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti (1 t., b. l. 55). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad M. P.-jos sugyventinis, su juo veda bendrą ūkį nuo 2011 m. M. P. uždarbiauja (duomenys neskelbtini) , į Lietuvą grįžta tik per šventes. 2019 m. balandžio 19 d. M. P. grižo į Lietuvą švęsti Velykų. 2019 m. balandžio 20 d. būnant pas jos tėvus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo truputį išgėręs alkoholio M. P.. Atėjęs su jos tėvu A. K. ar vienas, ji pasakyti negali, gėrė alkoholį. Prisigėręs (kiek valandų buvo, ji nežino), M. P. išėjo namo. Vos tik jis išėjo, motina koridoriuje išgirdo kažkokį trenksmą ir išėjo pažiūrėti, ar kas nenutiko M. P.. Po kiek laiko sugrįžusi pasakė, kad rado laiptinėje nugriuvusį kaimyną A. I.. Vėliau kalbantis su M. P. šis pasakė, kad kaimynas A. I. eilinį kartą prisikabino ir jis jį pastūmė koridoriuje, dėl ko A. I. nugriuvo (b. l. 55-56).

Policijos pareigūnas R. S., apklausiamas kaip liudytojas teisme, parodė, kad JIS nagrinėjamoje byloje vykdė kaltinamojo sugyventinės apklausą. Apklausą vykdė pagal baudžiamojo proceso reikalavimus. Liudytoja viską pasakojo, jis užrašė jos pasakojimą, po to davė liudytojai perskaityti protokolą ir jį pasirašyti. Visas aplinkybes nurodė liudytoja. Jam liudytojos sveikatos būklė nekėlė įtarimų, bet jei ji būtų pasiskundus bloga savijauta-apklausa nebūtų vykdoma.

Šalies argumentai

2019-04-20 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. I. nurodė, kad 2019-04-20 apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini), aštuntame aukšte, prie lifto jį stipriai pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir susitrenkė kairę veido pusę, ir, gulinčiam ant žemės, tris kartus įspyrė į veido sritį iš matymo pažįstamas asmuo, dažnai besilankantis pas E. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad būdamas namuose, apie 15 val. išgirdo spyrį į duris. Nuėjęs prie savo buto durų pamatė, kad apgadinta spyna, durys neužsidaro. Jam padaryta 15 eurų žala, dėl šio įvykio jis parašė kitą pareiškimą. Jis pamatė vaikiną, bėgantį prie lifto. Jis nuėjo paskui. Atėjęs prie lifto pamatė, kad tai kaimynės E. K. buvęs sugyventinis. A. I. jam nieko nesakė, o vaikinas pasakė "Ak, tu čia dar pasirodei", sugriebė jį pečių ir stumtelėjo. Dėl tokių vaikino veiksmų jis pargriuvo ant žemės, susimušė kairę veido pusę, jam skaudėjo. Tada vaikinas tris kartus įspyrė jam į veidą. Jis šaukėsi pagalbos, atbėgo kaimynė B. K., ji padėjo atsistoti (bylos lapas (toliau-b. l.) 1-6).

Specialisto išvadoje Nr. G 352/2019 (06) nurodyta, kad A. I padaryta odos nubrozdinimas kairio momens srityje ir kraujosruva odoje ir poodyje viršutinės lūpos kairės pusės - kairio skruosto - kairės pažandės srityje, sužalojimai padaryti veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 64).

Apžiūros protokole ir jo priede fiksuota, kad aprašyta įvykio vieta-aikštelė prie lifto aštuntajame aukšte, laiptinėje daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su priedu (fotolentele) užfiksuota, kad A. I. atpažino M. P. kaip jį sumušusį asmenį (b. l. 28-36).

M. P. pripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį A. I., kurį pastūmė, o šiam nugriuvus ant žemės, du kartus spyrė į veido sritį. Jis veikė tyčia, suvokdamas, kad suduodamas smūgius, sukels fizinį skausmą nukentėjusiajam ir padarys jam sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų faktą patvirtina specialisto išvadoje aprašytas nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas. Smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimą, be paties kaltinamojo parodymų, įrodo ir paties nukentėjusiojo A. I., iš dalies-ir liudytojų B. K., E. K. parodymai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kilo neaiškumų dėl M. P. kaltinime pateiktos aplinkybės-kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas pažymi, kad girtumo faktas byloje nenustatytas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis nurodė, kad pas K jis išgėrė su draugės tėvu, ką gėrė, neprisimena (b. l. 132). Teisme kaltinamasis nurodė, kad jis gėrė „Radlerį“-nealkoholinį kokteilį, pareigūnui apklausos metu nurodė, kad taip pasakė todėl, kad norėjo, jog greičiau baigtųsi tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. nurodė, kad kaltinamasis jau atėjo išgėręs alkoholio, vėliau jis gėrė su jos tėvu. Teisme ši liudytoja teigė neprisimenanti apsvaigimo fakto. Taigi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis gėrė tik pas K, o iš E. K. parodymų seka, kad jis jau atėjo išgėręs. Tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė gėręs alkoholį pas K, negali būti pripažinta kaip jo girtumą įrodantis įrodymas, nes kaltinamas asmuo gali save apšnekėti ir nurodyti neteisingus duomenis, o šiuos duomenis patikrinti ir pripažinti įrodymais būtina teisme. Tačiau labai svarbu paminėti tai, kad kaltinamojo M. P. apsvaigimo nuo alkoholio faktas neįrodytas neginčijamais įrodymais, šis faktas įrodinėjamas tik prieštaringais parodymais, be to, neginčijamai neįrodyta, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nesant neginčijamų įrodymų, kad M. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė iš jam pateikto kaltinimo šalinama.

Įrodyta, jog M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. P. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, taigi baudžiamojo įstatymo prasme jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė pripažįstama kaip jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

M. P. anksčiau teistas du kartus, jis teistas ir užsienio valstybėje, baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neįvykdytos ( b. l. 117-122). Dabar jis teisiamas už nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį visuomenei vertinamas kaip nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Įstatymas numato, kad už M. P. padarytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Laisvės apribojimas M. P. negali būti skiriamas, nes ši bausmė neadekvati M. P. padarytai nusikalstamai veikai, be to, kadangi M. P. gyvena ir dirba užsienyje, šios bausmės atlikimas bus nesuderinamas su jo darbu. M. P. negali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, nes iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtos viešųjų darbų bausmę jis vengė atlikti, todėl 2017 m. kovo 7 d. teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista bauda. Šios baudos M. P. nesumokėjo ir net nesistengė sumokėti. Svarbu pažymėti ir tai, kad M. P. 2016 m. lapkričio 29 d. teistas ir užsienio valstybėje.

Šios aplinkybė rodo M. P. didesnį pavojingumą visuomenei, taigi jam turi būti skiriama griežtesnė bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu – areštas. Atsižvelgiant į tai, kad jis dar yra jauno amžiaus, dirba, kaip pats parodė, išlaiko savo sugyventinę ir dvi mažametes dukras, jo veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmės tikslai – sulaikyti asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nubausti šias veikas padariusį asmenį, apriboti ar atimti galimybes nuteistajam daryti naujas nusikalstamas veikas–gali būti pasiekti M. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant minimalios trukmės arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trumpalaikį laisvės atėmimą – 40 parų areštą, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo M. P. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

Išaiškinti M. P., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu nuvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės; jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė