Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-08-31 · Byla Nr. N-444-1254-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-31
Bylos Nr.
N-444-1254-12
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00738-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 50.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1254/2012Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00738-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 50.18 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimo A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 30 d. A. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2010 m. birželio 22 d., apie 13.42 val., Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, Kumpių kaime, Verslo g. 17, esančiame uždarosios akcinės bendrovės „Via Baltica Pramogos“ (toliau – ir UAB „Via Baltica Pramogos“) restorane „Via Baltica“, kuriam vadovauja direktorė A. Č., per stacionarią garso aparatūrą grojo kompaktinė plokštelė „VA-Jazz For Romantic Moments-2008“. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. Č. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutarimu A. Č. už ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą su kompaktinės plokštelės „VA-Jazz For Romantic Moments-2008“ konfiskavimu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepripažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad A. Č. kaltė įrodyta jos pačios rašytiniu paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės-licencinės sutarties nustatymo aktu, kompaktine plokštele „VA-Jazz For Romantic Moments-2008“ ir kita byloje esančia medžiaga. A. Č. teiginį, kad ji nėra nagrinėjamo pažeidimo subjektas, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnio nuostatas, numatančias, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju kūrinys, kaip muzikinis fonas, buvo leidžiamas UAB „Via Baltica Pramogos“ priklausančiame restorane, todėl kūrinio naudotoja yra minėta bendrovė, o jai tuo metu vadovavo A. Č., kuri buvo atsakinga už Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str.). Taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nesant duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nedarbingumo laikotarpiu jį pavadavo kitas asmuo, darytina išvada, kad A. Č. nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažintina tinkamu pažeidimo subjektu. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, taip pat A. Č. asmenybę ir tai, kad jos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. Č. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimą. Pažymi, kad net kelis kartus teismui paaiškino, jog restoranas, kuriame buvo leidžiama kompaktinė plokštelė „VA-Jazz For Romantic Moments-2008“, priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ (toliau – ir UAB „Dinaka“), ir pateikė tai patvirtinančias sutartis bei nekilnojamojo turto išrašus, todėl visos pretenzijos turi būti reiškiamos šiai bendrovei, o UAB „Via Baltica Pramogos“ direktorė A. Č. nėra tinkamas nagrinėjamo pažeidimo subjektas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartyje nurodytų pareigų, kadangi neapklausė restorano darbuotojų L. D. ir V. K. bei nepateikė motyvuoto byloje esančių įrodymų vertinimo ir netyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos įvykio versijos, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Č. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Č. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Pažymėtina, jog teismas, pripažindamas asmenį kaltu, iš esmės rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 5, 41), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 42-43) kategoriškai teigė, kad restoranas, kuriame per stacionarią garso aparatūrą grojo kompaktinė plokštelė „VA-Jazz For Romantic Moments-2008“, neturint autorinės-licencinės sutarties, su visa įranga priklauso UAB „Dinaka“, todėl ši įmonė yra atsakinga už nagrinėjamo pažeidimo padarymą. Be to, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu restorane savo atsineštą kompaktinį diską leido darbuotoja L. D., dėl ko jai buvo paskirtas papeikimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 21 dalis numato, jog kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje atitinkamu būdu ir sąlygomis suteikia licencinė sutartis. To paties įstatymo 2 straipsnio 20 dalis apibrėžia, jog kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmą kartą nagrinėdamas A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. spalio 21 d. nutartimi (b. l. 27-28), be kita ko, pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos įvykio versijos ir neapklausė nagrinėjamo įvykio metu restorane dirbusių darbuotojų L. D. bei V. K.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs A. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą, jos nurodytos aplinkybės, kad restoranas su visa įranga priklauso UAB „Dinaka“, vis tiek netyrė ir minėtų restorano darbuotojų neapklausė bei iš esmės neišnagrinėjo tinkamo pažeidimo subjekto klausimo, t. y. jokių papildomų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų nesurinko ir priimdamas ginčijamą nutarimą iš esmės rėmėsi tais pačiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pabrėžtina, jog apeliantės keliama priešinga pareigūnų nurodytai versija – įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju asmens pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko visų galimų įrodymų, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVirgilijus Valančius