Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2019-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-2176-204/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-23
Bylos Nr.
2-2176-204/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00778-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Bagdonienė
Ieškovas
R. K.
Trečiasis asmuo
A. Š.
Atsakovas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Advokatai
Rimantas Šimkaitis, Vytautas Kelpšas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2176-204/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00778-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 23 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Nijolė Bagdonienė,sekretoriaujant Marijai Razgauskienei,dalyvaujant ieškovės R. K. atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,trečiojo suinteresuoto asmens A. Š. atstovui Rimantui Šimkaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui A. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimas

Į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atstovas, atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant.

Byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis)

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2500 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2018-07-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo A. Š., vairuodamas automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę pusę, nepraleido per kelią ėjusios ieškovės. A. Š. savo veiksmais padarė administracinio nusižengimo pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje. Eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu pripažintas A. Š., ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikimas, 5 procentų darbingumo netekimas. 2018-07-24 specialisto išvadoje nustatyta, kad 2018-07-20 eismo įvykio metu ieškovei buvo padaryti šie sužalojimai: smulkus odos nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje pusėje, 21 danties nulūžimas, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinėje rankoje, išsidėsčiusi nuo dilbio apatinio trečdalio iki delno viršutinės dalies priekiniame paviršiuje, pavieniai taškiniai odos nubrozdinimai kairio riešo priekiniame paviršiuje, pavieniai išilginių brūkšnių pavidalo odos nubrozdinimai kairės alkūnės užpakaliniame paviršiuje ir kairio dilbio viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje, smulkūs netaisyklingos formos odos nubrozdinimai kairio kelio priekiniame paviršiuje, apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje, skersos juostos formos poodinė kraujosruva kairės blauzdos vidurinio trečdalio užpakaliniame išoriniame paviršiuje.

Eismo įvykio metu trečiojo asmens A. Š. automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale.

2018-07-20 eismo įvykio metu ieškovei padarytą turtinę žalą, t. y. autoįvykio metu išmušto 21 danties implanto įdėjimo išlaidas - 1325 Eur atlygino autoįvykio kaltininkas A. Š., tačiau ieškovei padaryta ir neturtinė žala, kurios neatlygino A. Š..

Kadangi automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-07-20 eismo įvykio metu buvo apdraustas draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, dėl ieškovei padarytos žalos kaltu pripažintas A. Š., todėl ieškovei padarytą neturtinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, kadangi prašomos neturtinės žalos dydis - 2500 Eur neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio l dalies 3 punkte numatyto dydžio neturtinei žalai atlyginti.

Dėl 2018-07-20 eismo įvykio metu padarytų sužalojimų ieškovė patyrė ne tik fizinius skausmus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl padarytų sužalojimų ieškovė neteko 5 procentus darbingumo, apie 8 kartus turėjo lankytis pas odontologą, reikėjo ištraukti išmušto danties šaknį, įstatyti implantą, laukti, kol jis prigis. Šie apsilankymai pas odontologą ieškovei sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi procedūras pas odontologą reikėjo derinti, tai užėmė laiko, procedūros sukeldavo diskomfortą, vietoje sveiko nuosavo danties ieškovei buvo įstatytas implantas, kurį po tam tikro laiko reikės keisti.

Ieškovė 2018-07-20 eismo įvykio metu susitrenkė kairį kelią, kadangi visa jėga kairiu keliu trenkėsi į grindinį, dėl stipraus sumušimo kairys kelias skauda iki šiol, dėl pasikartojančio skausmo 2019-02-14 ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigą UAB ,,Mažeikių MCT“, buvo padarytas kairio kelio magnetinio rezonanso tyrimas, kuris parodė kairio kelio girnelės sąnario paviršiaus pakitimus, tyrimą atlikusi gydytoja paaiškino, kad šie pakitimai susiję su patirta trauma 2018-07-20 eismo įvykio metu. Iki šio eismo įvykio ieškovė sveikatos sutrikimų, susijusių su kairio kelio sąnario girnele, neturėjo. Tokia situacija dėl traumos pasekmių ieškovei sukelia dvasinius išgyvenimus, nes kankina nežinia dėl sveikatos būklės ateityje, ar sveikatos būklė dėl pažeisto kairio girnelės dar labiau nepablogės.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašo patikslintą ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad 2018-07-20 eismo įvykio metu galiojo A. Š. ir ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, sudaryta transporto priemonės Toyta RAV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sutarties Nr. 02-4665092. Dėl šių aplinkybių atsakovo atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, kuri yra reglamentuojama TPVCAPDĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklėmis.

Pagal CK 6.247 straipsnį yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusioji gali reikalauti tik tokių nuostolių, kurie atsirado tik dėl A. Š. veiksmų, atliktų 2018-07-20 eismo įvykio metu.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad ieškovė nėra įvykdžiusi TPVCAPDĮ nustatytų pareigų nukentėjusiajam asmeniui, į draudiką nesikreipė ikiteismine tvarka, nėra draudikui teikusi pretenzijos, nėra teikusi jokių paaiškinimų apie eismo įvykio aplinkybes bei dokumentų, įrodančių per eismo įvykį padarytos žalos faktą ir dydį.

Atsakovas, įvertinęs su ieškiniu pateiktus priedus, t. y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1249/2018(03), kuria ieškovei R. K. dėl 2018-07-20 eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu 2018-10-30 Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos), 4.1 punktu, kuris nurodo: „Orientacinis neturtinės žalos dydis, esant sveikatos sutrikdymui: 4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui - iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) (2017 m. spalio 11 d. Nr. 814 nutarimu nuo 2018 m. sausio 1 d. - (duomenys neskelbtini) Eur) mano, kad ieškovės patirta neturtinė žala gali būti vertinama ne didesne nei 400 Eur suma, prašo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Kadangi ieškovė nevykdė TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, neišnaudojo ikiteisminio pretenzijos pateikimo būdo, nesudarė galimybės draudikui ikiteisminiu būdu susipažinti su žalos aplinkybių ir dydžio dokumentais, atsakovas prašo netenkinti ir nepriteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad tinkamą ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį sudaro 1000 Eur, ir ši suma turėtų būti priteista iš atsakovo.

Trečiojo asmens A. Š. atstovas advokatas Rimantas Šimkaitis neprieštarauja ieškinyje keliamiems reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-07-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo A. Š., vairuodamas automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę pusę, nepraleido per kelią ėjusios ieškovės ir ją partrenkė, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas sveikatą ieškovei. Tuo pagrindu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK Šilutės r. PK) tyrėja surašė trečiajam asmeniui 2018-08-27 administracinio nusižengimo protokolą Nr. 94-ANR_P-5777-2018 ir jam skirta 75 Eur bauda (b. l. 63-64). Tauragės AVPK Šilutės r. PK 2018-07-31 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, trečiojo asmens veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių (b. l. 65-67). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1249/2018(3) nurodoma, kad ieškovei R. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, kad vieno nuolatinio danties netekimas R. K. sukėlė 5 procentų bendro darbingumo praradimą (b. l. 8-9). Iš VšĮ „Šilutės ligoninė“ 2019-02-13 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. K. diagnozuota priekinio kryžminio raiščio patempimas, ji skundžia skausmu kairėje kojoje, kuris paūmėjo prieš 3 mėn., po 2018-07-20 įvykusio eismo įvykio (b. l. 10). Iš 2018-07-20 gydytojo įrašo matyti, kad po eismo įvykio diagnozuotas danties lūžis (b. l. 4). Už suteiktas odontologo paslaugas ieškovei byloje pateiktos 7 PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2018-07-30 iki 2019-03-22, kurių bendra suma 1315 Eur (b. l. 14-22). Trečiasis asmuo A. Š. 2019-05-28 informavo atsakovą, kad dėl 2018-07-20 įvykusio eismo įvykio ieškovei kompensavo turtinę 1325 Eur žalą, tačiau su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos nesutinka (b. l. 47). Trečiojo asmens A. Š. transporto priemonė Toyota RAV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta įprastine transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sutarties Nr. 02-4665092 (b. l. 48-52).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos A. T. 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismui tenka pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos A. T. 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovei po 2018-07-20 įvykusio eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagrįstų duomenų apie ilgalaikius ir nepataisomus nukentėjusiosios sveikatos sužalojimus, apie ilgai trunkantį gydymą byloje nėra. Ieškovei padaryti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei. Ieškovė po eismo įvykio patyrė nepatogumus, kadangi jai reikėjo lankytis pas odontologą, procedūras pas odontologą reikėjo derinti, tai užėmė laiko, procedūros sukeldavo diskomfortą, vietoje sveiko nuosavo danties ieškovei buvo įstatytas implantas, ieškovė jaučia skausmą kairėje kojoje. Ieškovė prašo, kad jai būtų atlyginta 2500 Eur neturtinė žala.

Remiantis išdėstytais argumentais ir įvertinus ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį šioje byloje individualizuojančias tiek objektyvaus, tiek ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, manytina, kad reikalinga ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tačiau vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tai yra, žalos pasekmes, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neturtinės žalos atlyginimas, prašomas ieškinyje, mažintinas, ir laikytina, kad 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas pilnai kompensuos ieškovės patirtus išgyvenimus ir nepatogumus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, privalo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Ieškovė turėjo 950 Eur išlaidų už advokatų teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas 40 procentų, atitinkamai priteisiama 40 procentų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 380 Eur.

Valstybei priteistina 13,35 Eur pašto išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistina 5,34 Eur, iš ieškovės – 8,01 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 1380 Eur ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 302912288, 5,34 Eur, iš ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,01 Eur. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, bylos Nr. 2-2176-204/2019.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Nijolė Bagdonienė