Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pastebi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas susitarus su darbdaviu dėl darbo joje tarptautinio krovinių vežimo vairuotoju. Su bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti.

Pareiškėjas baigė Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, turėjo reikiamos kvalifikacijos vairuotojo pažymėjimą, todėl buvo pasirengęs dirbti, Tačiau bendrovė, jam pareiškė, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio, jį susirado ir kreipėsi į atsakovą dėl darbdavio pakeitimo. Pažymi, jog darbo negavo ne dėl savo kaltės. Nurodo, jog turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Teigia, jog turėjo darbo teisinius santykius su bendrove, todėl turi teisę į atlyginimą.

Atkreipia dėmesį, kad Ginčijamas sprendimas turi labai neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčijamą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Ginčijamame sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

(duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 11 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2312-LLGD-0548 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. sausio 29 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį. 2024 m. sausio 5 d. Departamente gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Nr. 2401-PRNŠ-0701, kad darbo sutartis su asmeniu nutraukta 2023 m. gruodžio 29 d.

Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Taip pat Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad Departamentas Ginčijamą sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjo darbo sutartis su bendrove buvo nutraukta ir jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis.

Nurodo, jog duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2023 m gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. Duomenų apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba, negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Akcentavo, kad prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nutraukęs darbo sutartį su bendrove neinformavo Departamento apie pasikeitusias aplinkybes. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

Pamini, kad Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 24S97541, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. birželio 19 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas).

2023 m. liepos 4 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760267508, galiojantį nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2025 m. liepos 18 d., kuris pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 26 d.

2023 m. gruodžio 11 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2312-LLGD-0548 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. 2024 m. sausio 29 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį asmeniui.

2024 m. sausio 5 d. Migracijos departamente gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Nr. 2401-PRNŠ-0701, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2023 m. gruodžio 29 d.

2024 m. kovo 27 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2024 m. balandžio 11 d. Departamentas priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.) 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas). Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 6 punktu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. liepos 18 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Pažymėtina, jog prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-9595 pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. 20230428-076824 nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį (-ę) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – paslaugos (4120). Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Ginčijamo sprendimo motyvuose nurodoma, jog duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. Duomenų apie įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse asmuo šiuo metu nedirba. Taip pat Departamentas nustatė, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis 1386 Eur. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsta, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Taip pat konstatuota, kad kreipdamasis dėl Leidimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, 2023 m. gruodžio 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet 2023 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis buvo nutraukta, todėl yra pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų aplinkybių, jog pareiškėjo darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta ir kitoje įmonėje jis neįsidarbino, tačiau pareiškėjas nurodo, kad atlygio iš bendrovės negavo ne dėl jo kaltės, be to, turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pažymėtina, jog kreipdamasis dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas nenurodė jo turimų lėšų kaip pragyvenimo Lietuvos Respublikoje šaltinio (kaip pragyvenimo lėšas nurodė darbo užmokestį. Teismui pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog jis turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje. Taigi, Departamentas, priimdamas Ginčijamą sprendimą turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo.

Pareiškėjo argumentai, jog atlygio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis negavo ne dėl savo kaltės, nepaneigia pareiškėjo pareigos laikytis specialaus Įstatymo, nustatančio užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje, sąlygų ir reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas neinformavo Departamentą apie pasikeitusias aplinkybes, jokiomis teisinėmis priemonėmis nesiekė, kad darbdavys laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamo sprendimo motyvas, kad kreipdamasis dėl Leidimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, 2023 m. gruodžio 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet 2023 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis buvo nutraukta, yra pagrįstas. Tai yra pagrindas panaikinti Leidimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.

Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Ginčijamas sprendimas pareiškėjui turi neigiamas pasekmes, nes jam įsigaliojus, pareiškėjas turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą, taip pat nepaneigia Ginčijamo sprendimo teisėtumo ir nesudaro pagrindo Departamentui nesilaikyti imperatyvių Įstatymo reikalavimų.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą Leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. P. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.