- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 2YT-7936-1086/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00730-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjai I. M., suinteresuotiems asmenims J. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims J. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašo nustatyti, kad jos mama R. B. po savo motinos D. S. J., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad pareiškėja galėtų paveldėti po motinos mirties likusį turtą.
Pareiškėja I. M. pateiktame pareiškime nurodė ir jos atstovas advokatas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė D. S. J.. D. S. J. buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę. Mirties dieną nuosavybės teisės atkūrimas dar nebuvo užbaigtas, todėl jos įstatyminė įpėdinė R. B. (pareiškėjos mama) į notaro biurą dėl paveldėjimo nesikreipė. Žemė buvo atmatuota ir pažymėta gerokai anksčiau iki jos dokumentinio įforminimo užbaigimo, ir pareiškėjos mama R. B. dirbo ir rūpinosi tais žemės sklypais po D. S. J. mirties, t. y. ji priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti. Užbaigus nuosavybės teisės atkūrimo į žemę procesą paaiškėjo, kad D. S. J. buvo Panevėžio apskrities viršininko 2007-05-03 sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į S. S. nuosavybės teise valdytą 4,69 ha žemę (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisė D. S. J. buvo perduota į 0,4500 ha žemės sklypą, 0,7800 ha žemės sklypą, 1,9800 ha žemės sklypą ir 0,1800 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytus žemės sklypus po D. S. J. mirties valdė ir nuosavybės atkūrimu toliau rūpinosi jos dukra (pareiškėjos mama) R. B., o po jos mirties pareiškėja. Pradėjus tvarkyti paveldėjimo dokumentus po mamos R. B. mirties paaiškėjo, kad nėra teisiškai įformintas faktas, kad R. B. priėmė palikimą po savo mamos D. S. J. mirties. Juridinis faktas nustatytinas su tikslu, kad galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Prašymų atidėti teismo posėdžio datą negauta. Atsiliepimo į pareikštą pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo spręsti teismui savo nuožiūra, pagal byloje nustatytas aplinkybes. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios D. S. J. dukra ir įstatyminė įpėdinė ir pirmos eilės paveldėtoja. Pareiškėja I. M. yra 2005-12-08 mirusios R. B. dukra ir viena iš įstatyminių įpėdinių. Iš Nekilnojamojo turto registro 2019-10-21 išrašų matyti, kad 2007-05-03 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. J. atkurta nuosavybės teisė į 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,9800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris registruotas mirusiosios D. S. J. vardu. Iš Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D. rašto matyti, kad po D. S. J. mirties nėra užvestos paveldėjimo bylos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir jos atstovo paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos mama R. B. po savo motinos D. S. J. mirties rūpinosi turtu, t. y. 0,4500 ha žemės sklypu, 0,7800 ha žemės sklypu 1,9800 ha žemės sklypu ir 0,1800 ha žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), kuris jai nuosavybės teise atkurtas po jos mirties, juos prižiūrėjo, valdė, rūpinosi nuosavybės atkūrimu.
Teismo vertinimu pareiškėjos mama R. B. turtą, į kurį atkurta nuosavybės teisė jos mamai D. S. J. rūpinosi jo atkūrimu, prižiūrėjo, valdė, o tai reiškia, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai valdydama jį po palikėjos mirties. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, jos atstovo paaiškinimus posėdžio metu, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėjos mama R. B. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama R. B. per tris mėnesius atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos D. S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjos I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.