Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimo G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2200 eurų bauda. Administracinė nuobauda G. Š. paskirta už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi sąmoningai pirmenybę teikė ne atsiskaitymams su valstybe, tačiau atsiskaitymams su penktojoje eilėje esančiais kreditoriais: trečiaisiais asmenims ir Bendrove. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2017-01-01 sudarė 112045,12 Eur, o 2017-09-10 – 189208,71 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 į Bendrovės kasą įplaukė 51683,55 Eur, o išlaidos per nurodytą laikotarpį sudarė 56816,56 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-09-10 AB Šiaulių banke esančioje Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) pajamos buvo 954284,97 Eur, o išlaidos – 930164,70 Eur. Bendrovė per nurodytą laikotarpį iš minėtos sąskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėjo 5171,30 Eur. Dėl tokių bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos interesai.Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmai skundžiamame nutarime konstatavo, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. Š. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, lygią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Apeliaciniu skundu G. Š. prašo sumažinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimu paskirtą baudą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, kad apeliantui 2018 m. sausio 1 d. gimė sūnus, o aiškiai per didelė bauda gali apsunkinti kūdikio priežiūrą bei nesvarstė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybės. Skunde nurodoma, kad nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimą, neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė klaidingos informacijos, tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos skiriant jam aiškiai per didelio dydžio baudą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašoma palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta administracine nuobauda – 2200 Eur bauda, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, ANK 652 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, patikrina nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo aspektu.ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų eurų iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimu G. Š. už aptariamo nusižengimo padarymą paskirta 2200 Eur bauda. Skunde apylinkės teismo paskirta bauda vertinama kaip per griežta, neatitinkanti proporcingumo principo, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas G. Š. atžvilgiu taikė tinkamai.Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina.Skunde teigiama, kad teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad G. Š. 2018 m. sausio 1 d. gimė sūnus, o paskirta didelė bauda apsunkins kūdikio priežiūros galimybes, taip pat nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis nėra baustas už panašaus pobūdžio veikas, neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė klaidingos informacijos. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas 2200 eurų baudą, atsižvelgė į G. Š. asmenybę (administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas nebaustas, dirba, neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė apgaulingo informacijos, pats kreipėsi į mokesčių administratorių, prašydamas išdėstyti mokestinę nepriemoką dalimis), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino įsiskolinimo dydį, padaryto nusižengimo pavojingumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti G. Š. skyrus baudą, lygią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad administracinio nusižengimo aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų visuma buvo įvertinti netinkamai, o paskirta 2200 eurų bauda šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme, G. Š. nedalyvavo, nepateikė teismui jokių paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo aplinkybių, nenurodė, ar gailisi dėl padaryto pažeidimo, ar pripažįsta savo kaltę, nepateikė jokių duomenų nei apie nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, nei apie sūnaus gimimą, nenurodė ar yra kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei neprašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirti nuobaudos, todėl jo argumentas, kad apylinkės teismas nesvarstė galimybės jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas yra nepagrįstas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu tokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Š. padėtį ypatingai lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o padaryto nusižengimo pavojingumas nėra toks nežymus, kad jį padariusiam asmeniui turėtų būti taikoma švelnesnė, negu numatyta įstatyme, atsakomybė. Apeliantas padarė vieną iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, už kurio padarymą įstatymo leidėjas, sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad anksčiau pažeidėjas nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus, neklaidino mokesčių administratoriaus, neteikė klaidingos informacijos, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Tai, kad administracinį nusižengimą paskirta 2200 eurų bauda gali turėti įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos gerovei ((duomenys neskelbtini) apeliantui gimė kūdikis), nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Konstatuojama, kad apeliantui G. Š. taikyti ANK 34 straipsnio 5dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, pagrindo nėra.Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad administracinė nuobauda G. Š. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Aplinkybių, dėl kurių administracinį nusižengimą padariusio asmens teisinė padėtis turėtų būti lengvinama taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, byloje nenustatyta, todėl G. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarimą nepakeistą ir G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.