Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, susipažinęs su A. A. skundu, kuriuo jis kaltina L. L. ir A. Ch. padarius nusikalstamą veiką - šmeižimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. kovo 20 d. gautas A. A. skundas, kuriame šmeižimu yra kaltinamos L. L. ir A. Ch.. Skunde prašoma iškelti teisėjai L. L. ir prokurorei A. Ch. baudžiamąją bylą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnis). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas asmeniui, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar kitiems suinteresuotiems asmenims parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 straipsnis), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 straipsnis).

Dėl atskirų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2 straipsnis, 34 straipsnis, 44 straipsnio 10 dalis, 407 straipsnio 1 dalis, 408 straipsnis). Šiuo atveju ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas – kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Todėl nukentėjusiojo skundui keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra numatyti BPK 412 straipsnyje.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nusikaltimo padarymu kaltina Kauno apylinkės teismo teisėją L. L. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorę A. Ch.. Pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais yra teismingos apygardos teismui.

Pareiškėjo skunde neteisingai nurodytas teismas, kuriam teisminga byla ir skundas paduotas ne Kauno apygardos teismui, o Kauno apylinkės teismui. Taip pat pareiškėjui išaiškintina, kad skunde suformuluotas kaltinimas turi atitikti jame nurodytas aplinkybes, prie privataus kaltinimo skundo turi būti pridėti visi dokumentai ar nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų kopijos, galinčios patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes, nurodyti visų asmenų, kviestinų į posėdį, vardai, pavardės bei gyvenamosios vietos.

BPK 412 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ištaisęs nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas skundu privataus kaltinimo tvarka gali iš naujo kreiptis į teismą, kuriam teisminga nagrinėtina byla.

Pareiškėjui išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jis gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 31 straipsniu, 407 straipsniu, 408 straipsniu, 412 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 440 straipsniu, teisėjas

nutarė:

atsisakyti priimti A. A. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teisme.