Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
1A-284-350/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04545-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
D. P., ir T
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-284-350/2015
Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-04545-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.1.1; 2.4.6 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam D. P.,gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta laisvės atėmimo devyniems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su to paties teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu D. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio mėnesį, nenustatytą dieną, dienos metu, N. girininkijos 559 kvartale, 25 ir 27 sklypuose, S. kaime, N. seniūnijoje, Panevėžio rajone, E. A. priklausančioje miško valdoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P., nupjovė ir slapta pagrobė svetimą, E. A. priklausantį turtą – 32 uosio medžius, t.y. 11,432 m³ sausų medžių ir vėjovartų medienos bendros 455.22 Eur vertės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trimis mėnesiais ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

D. P. skunde nurodo, kad kaltu padaręs veiką prisipažino, gailėjosi, todėl teismas šią aplinkybę pripažino kaip lengvinančia jo atsakomybę. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusioji taip pat prašė teismo neskirti jam griežtos bausmės tam, kad būtų greičiau atlyginta jai padaryta turtinė žala, kurią šiuo metu jau atlyginęs. Apeliantas skunde teigia, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko – išdirbo 80 val. nemokamų darbų, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, todėl mano, kad jam paskirta bausmė turi būti mažintina. Nurodo, kad savo negatyvų elgesį įvertino, daugiau nebenusikals, šiuo metu dirba, todėl atėmus laisvę nebeturės galimybės dirbti, praras pajamų šaltinį, neįvykdys žmonių užsakymų, susijusių su malkų kirtimu ir klientų aprūpinimu jomis. Apibendrindamas teigia, kad šiuo metu yra visos sąlygos bausmės vykdymo atidėjimui, todėl prašo jo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas prašo švelninti bausmę ir atidėti jos vykdymą, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik dėl apeliantui paskirtos bausmės.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, D. P. jau keturis kartus buvo teistas už analogiškas veikas, už kurias jam buvo paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas – viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės. Tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, vykdymo metu. Iš pažymos apie apelianto baustumus matyti, kad D. P. sistemingai baudžiamas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių ir kitus administracinius pažeidimus.

Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis ar priemonėmis D. P. atžvilgiu pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o ypač sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo neįmanoma, todėl apylinkės teismo apeliantui parinkta BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia galima - laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi yra visiškai pagrįsta. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, kaip prašoma skunde, nes tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė ir į nukentėjusios prašymą neskirti jam griežtos bausmės. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmės parinkimas ir jos dydžio nustatymas, atsižvelgus į BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių visumą, yra išimtinai teismo prerogatyva. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnyje nėra priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai, todėl nukentėjusių nuo tokios nusikalstamos veikos asmenų pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo tokią veiką padariusiam asmeniui negali būti prioritetinė prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų net ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltininkui neturi. Taigi, D. P. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta.

Skundžiamu nuosprendžiu D. P. laisvės atėmimo bausmė paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 2 dalies nuostata, t.y. atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino, sumažinta 1/3 ir realiai jam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nusikalsti, negali būti laikoma per griežta.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs – išdirbo 80 val. nemokamų darbų, todėl prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti trimis mėnesiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais jo skundo argumentais nesutinka.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2015 m. sausio 16 d. Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, D. P. buvo nubaustas galutine vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti neatlygintinai 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai neatliktoji 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės dalis buvo didesnė nei šeši mėnesiai. Sutinkamai su BK 65 straipsnio, kuriame įtvirtintos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, 1 dalies 1b punktu ( viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms), skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai D. P. neatliktoji laisvės apribojimo bausmės dalis prilygo didesnei nei 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmei, o aplinkybė, kad D. P. yra įvykdęs teismo įpareigojimą atlikti neatlygintinus darbus jokios reikšmės nustatant neatliktosios laisvės apribojimo bausmės dydį neturi, nes laisvės apribojimo bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (BK 48 straipsnio 2 dalis).

BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą veiką, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. P. padarė 2014 m. gruodžio mėnesį, t.y. po to, kai jo atžvilgiu jau buvo priimtas 2014 m. spalio 22 d. nuosprendis.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už padarytą naują nusikalstamą veiką paskyręs D. P. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai vadovaudamasis BK 64 straipsnio ir 65 straipsnių nuostatomis, prie šios bausmės pridėjo dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo prilyginamus 3 mėnesius ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą ir bendrinimą nepažeidė, todėl apelianto teiginys, kad jam paskirta per griežta bausmė, yra nepagrįstas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. P. paskyrė teisingą tiek rūšimi, tiek ir dydžiu bausmę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDonatas JatužisBronė Vidzėnienė