- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 2-321-571/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00566-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Ž. Š.
- Atsakovas
- J. U.
- Trečiasis asmuo
- UABD „Industrijos garantas“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriausiant L. S., dalyvaujant ieškovui Ž. Š., jo atstovui advokatui T. V., atsakovui J. U., atsakovo atstovui advokatui V. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui J. U., trečiajam asmeniui UABD „Industrijos garantas“ dėl žalos atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas Ž. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo J. U. 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 15269,52 litus turtinės žalos atlyginimo , 280 litų už ekspertizės atlikimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas Ž. Š. ieškinį palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti. 2011-10-01 jis važiavo motociklu pagrindiniu keliu apie 50 km/h. greičiu. Kodėl ekspertai nustatė didesnį greitį nežino. Matė greičio ribojimą 30 km./h. , bet ženklo galiojimas baigėsi praktiškai prieš įvykio vietą, todėl mano, kad greitį viršino visai nežymiai. Ieškovo nuomone, kadangi jis važiavo pagrindiniu keliu, tai atsakovas , išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės, turėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jis važiavo antra eismo juosta , arti ašinės linijos. Įvažiuojantį automobilį pamatė gal iki jo likus 30-40m. atstumui. Jis nesuprato ar automobilis sustos kirtęs pirmą juostą ar važiuos toliau, todėl nežinojo kokių veiksmų imtis. Prieš jį nebuvo daugiau važiuojančių automobilių. Jis nieko nelenkė. Dar iki įvykio vietos buvo automobilių spūstis, nes buvo kelio remontas ir visos mašinos važiavo į vieną juostą, tačiau įvykio vietoje, kelias buvo praplatėjęs. Bandė stabdyti motociklą ir išsilenkti kliūties, tačiau nepilnai pavyko, nes automobilį kliudė tik koja. Ž. Š. nurodo, kad atsakovo automobilis į jį atsitrenkė, nes jis jau buvo beveik prasilenkęs automobilį, tai yra motociklo priekinis ratas jau buvo beveik aplenkęs automobilį, todėl smūgis ir kliuvo kojai. Po ko buvo smūgis, jį nubloškė. Reanimacijoje pragulėjo apie 3 savaites, po to traumatologijos skyriuje gulėjo. Buvo amputuota dešinė koja, reikėjo patirti daug operacijų dėl protezavimo. Buvo patirta daug skausmo, pergyvenimų, ne tik jam bet ir artimiesiems. Jis liko suluošintas visam gyvenimui ir to negalima įvertinti jokiais pinigais. Teko keisti protezą ir jį parsisiųsti iš Amerikos, nes ankstesnis buvo nekokybiškas. Be to yra priverstas lankyti pas gydytojus, važinėti į sanatorijas. Patyrė ir patiria daug nepatogumų, nes negali pilnai užsiiminėti sportu.
Atsiliepimas
Atsakovas J. U. paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis nėra kaltas dėl autoįvykio, todėl ir dėl žalos padarymo. 2011-10-01 jis atvežė keleivius į geležinkelio stotį. Gavęs iškvietimą išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės. Matomumas buvo geras. Išvažiuojant matė, kad iš kairės pusės atvažiuoja mašinos, tiek pirma, tiek antra juosta, tačiau automobiliai buvo apie 90 metrų atstumu, o iš dešinės pusės mašinų nebuvo. Automobiliai iš kairės pusės važiavo gama lėtai, todėl įsitikino, kad jis pabaigs manevrą ir išsuks į priešingą eismo juostą. Jis pasuko į kairę ir įvažiavo į pirmą juostą, kuri nebuvo užimta ir jokio motociklo nematė. Išvažinėjant iš pirmos juostos ir kertant antrą juostą, išgirdo garsą, atsisuko į tą pusę ir pamatė už 30-40 metrų motociklą kairėje pusėje , kuris lenkė pirma ir antra juosta važiuojančias transporto priemones, tuomet stabdė. Motociklas lenkė automobilius, todėl ir atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje. Jis nusprendė, kad reikia stabdyti, nes jo vairuojama mašina buvo išvažiavusi į priešingą eismo juostą apie pusantro metro, o tuomet motociklas atsitrenkė į jo automobilio dešinį sparną. Po susidūrimo automobilis nuo smūgio galėjo truputį pasiristi atgal, tačiau šukės liko susidūrimo vietoje, nes jokio manevro sąmoningai nebuvo atlikta, tai yra pajudėta iš įvykio vietos.
Trečiasis asmuo UABD „Industrijos garantas“ pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad trečiojo asmens pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, o ne iš delikto. Draudimo teisinius santykius reglamentuoja LR CK 6.254 str., 6.1018 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir kiti. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui dėl 2011-10-01 įvykusio eismo įvykio atsakomybė nekilo, o pats eismo įvykis kilo dėl ieškovo Ž. Š. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė, tai yra trečiajam asmeniui pareiga, atlyginti žalą, atsirastų tik atsakovą J. U. pripažinus kaltu dėl įvykio. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovo išdėstytais motyvais ir byloje surinktais įrodymais.
Apklausta liudytoja O. L. paaiškino, kad ji vykdo individualią veiklą susijusią su technikos mokslų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais, taip pat vykdo kitus gamtos mokslų ir inžinerijos mokslinius tyrimus . Ji atliko tyrimą pagal Ž. Š. advokato užsakymą. Atliekant tyrimą susipažino su baudžiamąja byla ir buvo nuvykusi į įvykio vietą. O. L. parodė, kad toje vietoje kur įvyko eismo įvykis yra truputį nuolydis, tai skaičiuojant motociklo greitį , ji įvertino nuolydžio kampą, traukos jėgą ir gal dėl to ekspertai paskaičiavo Ž. Š. motociklo didesnį greitį. Susidūrimas įvyko ant ašinės linijos, o ne už jos, kaip parašyta išvadoje ekspertų. Motociklo vairuotojas stengėsi apvažiuoti kliūtį ir užvažiavęs ant ašinės linijos pamatė, kad automobilis juda, todėl kabino tik dešine koja automobilį. Nurodo, kad motociklas lenkė kitas transporto priemones, nes dėl remonto darbų buvo spūstis, o kadangi motociklas mažesnis, tai ja s gali aplenkti iš kairės pusės niekam netrukdant. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo tame, kad skersai kelio stovėjo mašina, o motociklo vairuotojas, pamatęs kliūtį stabdė, bandė manevru išvengti susidūrimo, tarčiau mašina pajudėjo ir sustojo, po ko pavažiavo atgal. Ji nurodo, kad likus pusantro metro iki ženklo, ribotas greitis, įvyko autoįvykis. Savo išvadą pilnai palaikė.
Apklaustas specialistas V. Š. parodė, kad savo duotą išvadą tvirtina pilnai ir nurodo, kad susidūrimas į vyko ties važiuojamosios dalies viduriu, o po įvykio automobilis stovėjo pirmoje eismo juostoje. Jokių įrodymų, kad susidūrimas įvyko tarp pirmo ir antros eismo juostų nėra. Vairuotojas galėjo pavažiuoti, bet nuo smūgio pajudėti negalėjo. Išvada buvo duota pagal pateiktą bylos medžiagą, o jeigu bus pateikta papildoma medžiaga, kad yra trečioji juosta, tai rezultatai keistųsi, bet šiuo metu negali komentuoti, nes neįsivaizuoja tos trečios juostos ir nežino kur ji yra. Jeigu ieškovas būtų važiavęs, toje situacijoje, leistinu 30 km./h. greičiu, tai jam nebūtų reikėję nei stabdyti, n ei manevruoti, o automobilis ir motociklas būtų prasilenkę ženkliai anksčiau jokio eismo įvykio nebūtų įvykę. Atsakovas , šioje situacijoje, įvykdė reikalavimą duoti kelią, nes neprivertė važiuojančio pagrindiniu keliu nei stabdyti, nei manevruoti, bet su sąlyga, kad tas asmuo, važiuojantis pagrindiniu keliu, neviršys tris kartus leistino greičio. Jeigu tūtų laikytasi kelio ženklų reikalavimų, tai eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2011-10-01 apie 11.10 val. Marijampolėje , Stoties gatvėje prie pastato pažymėto Nr. 19,įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė motociklas „Yamaha XV 1700“ valst. Nr. 01AMU, vairuojamas Ž. Š. ir automobilis „Mercedes Benz 250“ valst. Nr. T06405, vairuojamas J. U.. Įvykio metu sužalotas Ž. Š., jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės (1t.b.l.6-10). Po autoįvykio Ž. Š. paguldytas į VšĮ Marijampolės ligoninės chirurgijos skyrių ir jam amputuota koja ir ligonio būklė sunki (baudžiamosios bylos medžiaga 1t. 6b.l.). Iš specialisto išvados 2011-12-19 seka, kad Ž. Š. nuo 2011-10-17 iki 2011-11-25 gydėsi pastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, nes po įvykusio autoįvykio buvo atlikta dešinės blauzdos trauminė amputacija, o nepavykus atstatyti dešinės blauzdos kraujotakos atlikta dešinės blauzdos amputacija viršutiniame trečdalyje, atlikta dešinio šlaunikaulio fiksacija, po ko perkeltas į reanimacijos skyrių, nes įvyko riebalinė plaučių embolija. Po ko atlikta eilė operacijų dešinio kelio kontraktūrai atstatyti , taip pat atlikta dešinės kojos autodermoplastika, bigės žaizdos padengtos donorine oda, paimta iš kairės kojos šlaunies. Ž. Š. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ( baudžiamoji byla 1t./b.l.49-50).
Vadovaujantis LR CK 6.245 str. civilinė atsakomybė –tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius(žalą) ar sumokėti netesybas(baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius(žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: Sutartinė ir deliktinė. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju žalos atlyginimas atsakovui J. U. kildinimas iš delikto, tai yra nagrinėjamu atveju būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas- kaltę, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį( CK 6.247 str., 6.248 str.).
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos seka, kad 2011-10-01 Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamoji byla Nr. 64-1—01255-11 pagal LR BK 281 str.1d. (baudžiamoji byla 1t. b.l.1). 2012-05- 07 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras S. S. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nenustačius veikos, turinčios LR BK 281 str.3d. požymių. ( baudžiamoji byla 1t.,b.l.157-161). Ž. Š. 2012-06-01 skundu apskundė priimtą 2012-05-07 prokuroro nutarimą Marijampolės rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui ir jo skundas , įvertinus prie skundo pateiktą O. L. išvadą , 2012-06-21 vyriausiojo prokuroro R. B. nutarimu buvo netenkintas ( baudžiamoji byla 2t. b.l.40-41). Ž. Š. , pasinaudodamas jam įstatymo suteikta teise, apskundė 2012-06-21 vyriausiojo prokuroro nutarimą Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui D. G., kuris 2012-08-09 nutartimi Ž. Š. skundo netenkino ( baudžiamoji byla 2t.,b.l.45-47). Tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, nenustatė J. U. veiksmuose nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str.3d. požymių.
Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.3d. numato atsakomybę asmeniui, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtys yra materialios, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Tai yra, tarp automobilio vairuotojo J. U. veiksmų- kelių eismo taisyklių pažeidimo bei įvykio metu kilusių pasekmių-motociklo vairuotojo Ž. Š. sužalojimo, turi būti priežastinis ryšys.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. U., vairuojamas automobilis , išvažiavo iš šalutinio kelio- iš automobilių stovėjimo aikštelės, sustojo važiuojamosios dalies viduryje, o į jį atsitrenkė Ž. Š. vairuojamas motociklas.
Ž. Š. ir jo atstovo advokato T. V. nuomone, J. U. kaltė pasireiškia tuo, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių 107p. reikalavimus, tai yra įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančiomis transporto priemonėmis ir tai, kad Ž. Š. kelis kartus, viršino toje vietoje leistiną maksimalų greitį, neturėjo įtakos įvykiui, jeigu J. U. būtų buvęs atsargus.
2012-02-08 specialisto išvada nustatyta, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo motociklo „Yamaha XV 1700“ valst. Nr. 01 AMU, vairuotojo Ž. Š. veiksmai, -stoties gatvės ruože, kuriame eismo įvykio metu leistinas maksimalus greitis buvo 30 km./h. , važiavo apie 90 km./h. greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui nesavalaikiai stabdydamas neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Ž. Š. važiuojant ne didesniu kaip 30 km./h greičiu ir nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. ( 1t.b.l.115-123). Pažymėtina, kad Ž. Š. nepaneigė eksperto išvadoje nustatytos aplinkybės, kad jis važiavo apie 90 km.h. greičiu, tai yra viršino leistiną greitį apie 3 kartus, be kita ko šią aplinkybę patvirtino ir apklausta liudytoja O. L., kuri taip pat pateikė teismui savo rašytinius skaičiavimus ir išvadas dėl autoįvykio. Tai yra ekspertas V. Š. pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį įvertino Ž. Š. veiksmus, o ne J. U. veiksmus. Šią savo poziciją ekspertas V. Š. patvirtino ir apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Be kita ko ekspertas pažymėjo, kad pagal atliktus išvadoje skaičiavimus, jeigu Ž. Š. būtų važiavęs leistinu 30 km./h. greičiu, tai J. U., važiuodamas 6 km.h. greičiu, kaip buvo nustatyta, nebūtų sudaręs kliūties motociklo vairuotojui ir neprivertęs jį nei stabdyti, nei keisti važiavo krypties, nes transporto priemonės būtų prasilenkę žymiai anksčiau ir eismo įvykis nebūtų įvykęs (1t.b.l.195 antra pusė). Iš to sektų, kad J. U. laikėsi kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, tai yra išvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepriversti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones nei stabdyti, nei manevruoti. Be kita ko šias aplinkybes, patvirtina ir prijungtoje baudžiamojoje byloje apklausti liudytojas M. P., kuris parodė, kad motociklas, lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, o jam grįžtant į antrą eismo juostą, ties kelio viduriu įvyko susidūrimas su automobiliu. Lenkimo manevrą motociklas baiginėjo iš karto už šviesoforo su pėsčiųjų perėja, esančio prie autobusų stoties. ( Baudžiamosios bylos b.l.92-93), liudytojas N. K., kuris parodė, kad matė kaip motociklo vairuotojas atlikinėjo lenkimo manevrą, kirsdamas ištisinę kelio liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Lenkimo manevrą baiginėjo pėsčiųjų perėjos teritorijoje( baudžiamosios bylos b.l.95), liudytojas V./Naujalis parodė, kad motociklas, kuris išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkia ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius. Matė kaip motociklo vairuotojas stabdė, po ko kelio viduryje susidūrė su stovinčiu automobiliu. Matė kaip taksi automobilis išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės ir jam kliūčių iš kairės pusės nebuvo, nes automobiliai nuo jo dar buvo toli ir jis būtų galėjęs užsukti į priešpriešinio eismo juostą ( baudžiamoji byla b.l.113-114). Šie parodymai neprieštarauja J. U. parodymams bei eksperto išvadoje atliktiems skaičiavimams. Be kita ko O. L., apklausta liudytoja bylos nagrinėjimo metu, patvirtino ir savo rašytiniuose dokumentuose paminėjo, kad Ž. Š. galėjo važiuoti per spūstį šalia kito automobilio, ašine linija, kadangi motociklas mažesnis ir jis taip greičiau pravažiuoja. Ž. Š. lenkimo manevrą, betarpiškai prie įvykio vietą, ant pėsčiųjų perėjos, išvažiuojant į priešingą eismo juostą, kertant dvigubą ašinę liniją, patvirtina vaizdo įrašas ( baudžiamoji byla b.l.118-119). Iš to sektų, kad Ž. Š. ne tik kad viršino leistiną greitį, bet betarpiškai prieš eismo įvykį, atliko pavojingą lenkimą, tai yra išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją , tai yra pažeidė kelių eismo taisyklių 133p., bei 3 priedo 1.3p reikalavimus. Šie surinkti įrodymai patvirtina, kad J. U. veiksmai šioje situacijoje buvo pagrįsti ir priimtini, ir neturėjo įtakos įvykio kilimui, nes , J. U. išvažiuojant iš sustojimo ir sukant į kairę, iš dešinės pusės jam kliūties nebuvo, o iš kairės pusės automobiliai, važiavo priimtinu ir leistinu greičiu, tai yra buvo nutolę pakankamai, kad jis nesudarytų kliūties savo manevru. J. U. negalėjo šiuo atveju įvertinti tą situaciją, kad kitas vairuotojas gali lenkti transporto priemones išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir sutrukdyti jam pabaigti manevrą, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, todėl jis pagrįstai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Aukščiau minėti įrodymai paneigia O. L. atliktus skaičiavimus ir paaiškinimą, kad pagrindinė įvykio kilimo priežastis buvo J. U. veiksmai, nes jis išvažiuodamas į pagrindinį kelią, ir užtverdamas praktiškai abi eismo juostas, sudarė itin pavojingą eismui situaciją, kurioje sustojo. , tai yra O. L. neįvertino J. U. vairuojamo automobilio sustojimo priežasčių. (b.l.32-34). Kad J. U. jau buvo pradėjęs sukimo manevrą į priešpriešinę eismo juosto patvirtina ir jo automobilio apgadinimai, tai yra , kad automobilio Mercedez Benz 250 valst. Nr. TO6405 yra apgadintas priekinis bamperis, išdužęs priekinis dešinys žibintas, apgadintas variklio dangtis, sulankstytas priekinis dešinys sparnas.( baudžiamoji byla b.l.38-42).
Ž. Š. ir jo atstovas advokatas T. V. nurodė, kad J. U., turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų buvęs atsargus, rūpestingas ir ne per arti prieš kliūtį, išvažiuodamas į pagrindinį kelią.
Ekspertas V. Š., apklaustas teisme, bei duotoje specialisto išvadoje, nurodė, kad jei prieš įvažiuodamas į Stoties gatvę, automobilis „Mercedees Benz 250“ valst. Nr. TO 6405, vairuotojas J. U. turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad jam iš kairės , važiuojančios dalies viduriu važiuoja ir kitus automobilius lenkia motociklininkas, važiuojantis žymiai didesniu kaip 30km./h greičiu ir dėl to J. U., įvažiavęs į gatvę, sudarys motociklininkui kliūtį, vairuotojo J. U. veiksmai, -išvažinėjo iš aikštelės, kada tai buvo nesaugu, -techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. ( b.l.123).
Aukščiau ištirtų įrodymų visumoje teismas daro išvadą, kad J. U. , išvažiuodamas iš aikštelės, neturėjo galimybės matyti, Ž. Š. vairuojamo motociklo, kadangi prieš išvažiavimą iš aikštelės, automobilių kairėje pusėje buvo , tačiau jie buvo pakankamai saugiu atstumu ir važiavo leistinu greičiu, nes nei vienas į J. U. automobilį daugiau neatsimušė. Ž. Š. lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, kirsdamas dvigubą ašinę liniją, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, dar iki susidūrimo, 3 kartus viršydamas leistiną greitį. Tai yra , kairėje pusėje važiuojantys automobiliai, užstojo Ž. Š., per greitai vairuojamą ir per greitą artėjamą, motociklą, o vien tai , kad J. U. girdėjo jog motociklas skleidė stiprų garsą, dar neįrodo fakto, kad jis motociklą pamatė iš labai toli, tai yra pakankamai saugiu atstumu. Be to J. U., neturėjo pagrindo manyti, kad jam kliūtis atsiras taip staiga ir bus ties ašine kelio linija.
Ž. Š. ir jo atstovas suabejojo eksperto V. Š. duota išvada tame, kad jis atlikdamas tyrimą neįvertino , o teismui paskyrus ekspertizę , netinkamai įvertino „Taxi“ sustojimo aikštelės ploto įtaką eismo įvykio kilimui, tame, kad traktavo, kad „Taxi“ sustojimas buvo neįskaičiuotas į tą kelią, kurį J. U. vairuojamas automobilis pravažiavo iki atsidūrė įvykio vietoje. Teismo posėdžio metu V. Š. parodė, kad jis specialisto išvadą davė, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktą medžiagą, kur buvo fiksuotos dvi eismo juostos, o jokios trečios fiksuota nebuvo. Ekspertas pažymėjo, kad jeigu yra trečioji juosta, tai išvada gali kisti, tačiau jis pažymėjo, kad nieko komentuoti negali, nes tokių duomenų šiuo metu neturi. (b.l.195 antra lapo pusė). Tai yra V. Š. nedavė kategoriško išvados, kad eismo įvykio eiga turi kisti, o tik pastebėjo kad gali turėti įtakos, bet nieko negali komentuoti be papildomų duomenų. Susipažinus su 2014-04-18 ekspertizės aktu , kur tyrimą atliko V. Š., matyti, kad šiuo atveju nustatant eismo įvykio eigą ta aplinkybė, kad eismo įvykio vietoje, prieš išvažiavimą iš aikštelės, buvo įrengta taksi stovėjimo aikštelė, kuri nebuvo pažymėta plane , neturėjo įtakos, kadangi automobilis „Mercedes Benz 250 valst. Nr. TO 6405, vairuojamas J. U., kirsdamas stovėjimo aikštelės artimojo krašto įsivaizduojamą liniją, nekėlė transporto priemonių vairuotojams, važiuojantiems Stoties gatvės važiuojama dalimi link Dariaus ir Girėno gatvės, grėsmės eismo saugumui bei nesudarė kliūties jų judėjimui. (2t.b.l.2-5). Iš išdėstyto seka, kad teismas neturi pagrindo abejoti eksperto V. Š. duota išvada, kadangi ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais Gi dėl „Taxi“ sustojimo aikštelės pasisako ir O. L., kuri pateiktuose rašytiniuose įrodymuose , nurodo, kad pietinis aikštelės kraštas(arba stoties aikštelės šiaurinis kraštas) , pratęsus jį lygiagrečiai į vakarus, sutampa su aikštelės, skirtos taksi automobiliams sustoti pietine riba, kuri tęsiasi 52m. ilgyje į vakarus, tai yra į tą pačią pusę, iš kurios atvažiavo motociklas. (1t.b.l.17). Iš to seka, kad ir O. L. užfiksuoti duomenys neprieštarauja eksperto V. Š. ekspertizės akte fiksuotiems duomenims.
Remiantis surinktais įrodymais byloje traktuotina, kad atsakovo J. U. kaltė dėl 2011-10-01 įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų –kaltės , žalai atsirasti , kiti ieškovo reikalavimai dėl žalos pagrįstumo, dydžio ir priežastinio ryšio nustatymo nenagrinėtini kaip neturintys reikšmės bylai.
Ieškinį atmestus iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 33,84 litai atsakovo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų priedų kopijų gavimo iš baudžiamosios bylos (2t.b.l.97). Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 2500 litų išlaidų susijusių su advokato atstovavimu byloje ir procesinių dokumentų rengimu.(2t.b.l.191-192). Prašoma priteisti su mažintina atsižvelgiant į tai, kad advokatas pateiktoje lentelėje dėl suteiktų paslaugų nurodo, jog 200 litų kainavo paslaugos už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais, atsiliepimo į ieškinį rengimui, jų vertinimas ir analizė. Taip pat 300 litų kainavo susipažinimas su pateiktu ieškiniu bei jo priedais, jų analizė ir vertinimas. Iš pateiktos lentelės matyti, kad šios paslaugos, tai yra susipažinimas su ieškiniu ir jo priedais bei su atsakovo pateiktais dokumentais, dubliuojasi su atsiliepimo į gautą ieškinį parengimu, nes neįmanoma nesusipažinus su ieškovo ir atsakovo pateiktais dokumentais , parengti atsiliepimo į ieškinį. Remiantis išdėstytu iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2000 litų už advokato paslaugas. (CPK 88 str., 93 str.).
Iš ieškovo ir atsakovo priteistina po 57,02 litus išlaidų, susijusių su eksperto atvykimu į teismo posėdį, valstybei naudai, kadangi abi šalys pageidavo , kad ekspertas būtų apklaustas teismo posėdyje ( CPK 88 str., 90 str.2d., 96 str.).
Iš ieškovo priteistina 41 litas pašto išlaidų valstybės naudai ( CPK 88 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ž. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kumelionių km. Marijampolės sav. 33,84 litus, už procesinių dokumentų kopijas, 2000 litų už advokato paslaugas atsakovo J. U. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo Ž. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kumelionių km. Marijampolės sav. 57,02 litus eksperto atvykimo išlaidų, 41 litą pašto išlaidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo J. U. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kosmonautų 30-52,Marijampolė 57,02 litus eksperto atvykimo išlaidų valstybės naudai ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.