- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-15
- Bylos Nr.
- I-7116-525/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- N. A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Aleksandras Kočegarovas
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo L. Alechnavičiaus, kolegijos teisėjų R. Miliuvienės, A. Bakavecko, sekretoriaujant D. Musneckaitei, dalyvaujant pareiškėjai N. A., pareiškėjos atstovui advokatui Aleksandrui Kočegarovui, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Virginijui Varnaičiui, vertėjai Ū.Vyčaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. A. prašymą dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą - namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei terminą paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus.
Paaiškino, kad terminą prašymui ir reikalingiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Jos motina I. P. paveldėjo T. Z. turtą pagal jos 1953 02 11 testamentą ir 1991 m. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybos privatizavimo tarnybą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į T. Z. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1992 12 15 Vilniaus miesto valdyba šį prašymą atmetė. 2002 m. motina sužinojo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. jai gali būti grąžintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausęs T. Z., todėl 2002 05 28 kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą su pareiškimu dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Šis prašymas taip pat buvo atmestas, nes praleistas prašymo padavimo terminas, tuomet motina su pareiškimu dėl termino atnaujinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2002 10 01 sprendimu skundą atmetė. Pažymėjo, kad motina aktyviai gynė savo teises, keletą kartų reiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo, tačiau jai stigo teisinių žinių, be to buvo garbaus amžiaus ir sunkiai vaikščiojo, kas varžė jos galimybės sekti teisės aktų pakeitimus ir tinkamai realizuoti savo teises. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymo nuostatos, numatančios galimybę atnaujinti praleistą terminą, įsigaliojimo metu pareiškėjos motina buvo 91 metų amžiaus, visiškai nevaikščiojo ir buvo labai silpnos sveikatos, blogai orientavosi laike. Motina 2002 02 14 testamentu paliko pareiškėjai visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat ateityje atkurtas nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, pareiškėja priėmė palikimą ir sužinojo, kad jos motina dėl svarbių priežasčių nepasinaudojo galimybe paduoti prašymą ir kitus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl pareiškėjai gali būti atkurtos nuosavybės teisės į T. Z. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Tretysis suinteresuotas asmuo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, pagrindo atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams paduoti nėra. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teisę pretenduoti į T. Z. turėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą turėjo tik pareiškėjos motina I. P., kadangi turtas testamentu buvo paliktas būtent jai, o asmens, kuriam miręs turto savininkas paliko testamentu savo turtą, vaikai įgyja savarankišką teisę į nuosavybės teisių atkūrimą tik tam asmeniui mirus. Terminas paduoti prašymą gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę paduoti prašymą iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir šios teisės nerealizavo dėl svarbių priežasčių. I. P. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja motinos turtinių ir neturtinių teisių paveldėtoja tapo tik po termino paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasibaigimo. Kadangi pareiškėja nėra tinkamas subjektas atkurti nuosavybės teises, teisinio pagrindo atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams paduoti nėra. Pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Įstatymo nuostatos, įtvirtinusios galimybę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, įsigaliojo 1997 07 09. Byloje nėra įrodymų, kad nuo įstatymo įsigaliojimo iki termino paduoti prašymą pasibaigimo dienos egzistavo objektyvios aplinkybės, kurios galėjo sutrukdyti I. P. laiku pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o prašyme nurodomos aplinkybės nevertintinos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko T. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą - namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, atnaujinimas (b.l. 5). Teisiniu požiūriu terminas yra laiko tarpas, su kuriuo įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių (teisių ar pareigų, teisinės padėties) įgijimą, pasikeitimą ar pasibaigimą.
1997 07 01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises pateikti iki 2001 12 31, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 d. (2004 10 12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustato, kad iki 2003 12 31 kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai, o piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, kad asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (tokiais laikomi asmenys, atitinkantys Įstatymo 2 straipsnio reikalavimus), prašymus atkurti nuosavybės teises galėjo paduoti iki 2001 12 31, o pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus – iki 2003 12 31. Terminas paduoti prašymą ir aukščiau nurodytus dokumentus gali būti atnaujinamas būtent tiems asmenims, kurie atitiko Įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, tačiau šio įstatymo nustatytais terminais minėtos galimybės nerealizavo dėl svarbių priežasčių.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2003 10 14 įstatymo Nr. IX-1759 redakcija) nustatyta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad asmens, kuriam miręs turto savininkas paliko testamentu savo turtą, vaikai įgyja savarankišką teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t.y., teisę paduoti prašymą ir pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą savo vardu, tik tam asmeniui mirus. Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos, įtvirtinusios galimybę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, įsigaliojo priėmus 1997 07 01 LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (įsigaliojo nuo 1997 07 09).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos motina I. P. po T. Z. mirties (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), pagal T. Z. 1953 02 11 testamentą paveldėjo visą jai priklausiusį turtą (b.l. 9). I. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Kadangi Įstatymo nuostatos, įtvirtinusios galimybę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, įsigaliojo 1997 07 09, o I. P. mirė (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į T. Z. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir reikalingus dokumentus turėjo būtent I. P., o ne pareiškėja. Pažymėtina, kad prašyme nurodomos aplinkybes, jog I. P. keletą kartų reiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, bei dėl I. P. sunkios sveikatos būklės, garbaus amžiaus ir teisinių žinių stygiaus, šių teismo išvadų nepaneigia, kadangi I. P. 1991 07 15, 2002 05 28 prašymai atkurti nuosavybės teises į T. Z. priklausiusį nekilnojamąjį turtą - namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo patenkinti (b.l. 13, 15) ir pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia.
Pareiškėja I. P. turtinių ir neturtinių teisių paveldėtoja tapo tik pasibaigus terminui paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas pareiškėjai išduotas 2005 11 15 (b.l. 6, 14), t.y., praėjus daugiau nei 3 metams nuo termino paduoti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir daugiau nei metams nuo termino paduoti reikalingus dokumentus pabaigos.
Kadangi pareiškėja iki 2001 12 31 neturėjo teisės pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko T. Z. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą - namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja praleido terminą tokiam prašymui paduoti, o tuo pačiu ir šį terminą atnaujinti. Šiuo atveju, neatnaujinus termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti, nėra teisinio pagrindo atnaujinti ir terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos N. A. prašymą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.