Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Audriaus Burdulio patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024-10-17 sprendimo Nr. NSN-22-1497, 2024-12-13 sprendimo Nr. NSN-22-1804 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-10 rašto Nr. 2S-7027, kuriuos prašoma panaikinti kaip neteisėtus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą.

Dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-10-17 Lietuvos kalėjimo tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą dėl drausminės nuobaudos nuteistajam skyrimo. Pareiškėjui buvo paskirta drausminė priemonė – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad pareigūnams atliekant netikėtą patikrinimą 6.28 val. nuteistasis, kuris miegojo savo paskirtoje lovoje, nebuvo atsikėlęs nustatytu laiku, taip pažeisdamas Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.4 p., Bausmių vykdymo kodekso 50 str. 1 d. 1, 2 p.

Atsakovės atstovė savo priimtus sprendimus grindžia 2024-10-15 pažyma Nr. SV-22-20000 „Vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros pažyma“ ir 2024-10-11 tarnybiniu pranešimu „Dėl nuteistojo Audriaus Burdulio drausmės pažeidimo“ Nr. LV-56696, kurie neva patvirtina, kad pareiškėjas atsikėlęs nebuvo ir veiksmų ėmėsi tik į patalpą užėjus pareigūnams. Tačiau teismas, išanalizavęs visą pateiktą bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė šių savo atsiliepime nurodytų teiginių nagrinėjant bylą teisme, nes nepaneigė pareiškėjo paaiškinimo.

Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

Šiuo atveju iš vykusio susirašinėjimo tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Teisės skyriaus 2025-01-30 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad tyrimo metu paprašius ginčijamo vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos sprendimuose dėl drausminės nuobaudos paskyrimo nuteistajam nurodytos aplinkybės, Lietuvos kalėjimų tarnyba buvo informuota, kad prašomo vaizdo įrašo nėra galimybės pateikti, nes per 30 d. negavus informacijos dėl jo išsaugojimo jis buvo sunaikintas remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija, kuri nustato vaizdo priemonių užfiksuotų duomenų saugojimą. Tačiau teismas pažymi, kad vaizdo įrašo Lietuvos kalėjimų tarnyba neišsaugojo pažeisdama Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukciją, todėl atsakomybė dėl neįrodytų aplinkybių, neišsaugojus objektyvaus įrodymo ir esant ginčui bei prieštaravimams tarp ginčo šalių paaiškinimų, tenka būtent atsakovei.

Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 202312-28 įsakymu Nr. V-1070 (toliau – Instrukcija) 124.3 punktas numato, kad vaizdo registratorių įrašytą vaizdo medžiaga saugoma 30 dienų, o šiuo laikotarpiu negavus nurodymo konkretų vaizdo įrašą saugoti ilgiau, duomenys ištrinami arba užprogramuojama įranga, kad įrašai būtų ištrinami automatiškai. Tačiau pagal Instrukcijos 125 punktą, kai vaizdo registratoriais užfiksuojami ypatingi įvykiai (riaušės, kalinamųjų grupinis pasipriešinimas pareigūnams, kalinamojo pabėgimas, įvykdyta nusikalstama veika ir pan.), taip pat kai atliekamas tarnybinis tyrimas dėl aplinkybių, susijusių su kalinamojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas, siekiant kuo tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą, atskiroje duomenų saugojimo laikmenoje saugomas iki tyrimo pabaigos. Pagal Instrukcijos 125.2 punktą, jei vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant kalinamojo skundą, nagrinėjančio skundą darbuotojo prašymu vaizdo įrašo kopija išsaugoma ir prireikus perduodama skundą nagrinėjančiam pareigūnui ar institucijai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad vaizdo įrašo Kalėjimų tarnyba neišsaugojo pažeisdama Instrukciją, todėl tai, kad byloje negalima pašalinti prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių dėl to kaip pareiškėjas atrodė ir ką darė patikrinimo metu, remiantis in dubio pro reo principu, viso abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, nes būtent atsakovė negali paneigti pareiškėjo aiškinimo patikimais ir pakankamais įrodymais. Kalėjimų tarnyba nepaneigė pareiškėjo nurodytų argumentų, kad jis sėdėjo ant lovos ir rengėsi jau nusiprausęs duše, nes neišsaugojus vaizdo įrašo negalima pašalinti prieštaravimo tarp pareiškėjo paaiškinimų ir pareigūnų paaiškinimų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi, byloje neįrodyta, kad pareiškėjas patikinimo metu miegojo ir buvo prikeltas tik pareigūnų.

Kita vertus, pagal byloje nustatytas aplinkybes Kalėjimų tarnyba iš viso negali bausti pareiškėjo už dienotvarkės pažeidimą, nes patikrinimą atliko nesibaigus laikui, per kurį pareiškėjas turėjo atlikti privalomus veiksmus.

Remiantis BVK 50 straipsnio 1 dalimi nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023-01-06 sprendimu Nr. NĮ-22-30 patvirtintą 1-19 būrių nuteistųjų dienotvarkę nuo 6.20 val. iki 6.30 val. numatytas kėlimasis, gyvenamosios vietos tvarkymas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji turi pakankamai trumpą laiką įgyvendinti šią dienotvarkės dalį (10 minučių) ir į tai, kad pareigūnai šį nagrinėjamą atvejį fiksavo nepasibaigus dienotvarkės daliai dėl kėlimosi ir tvarkymosi, t. y. ne po 6.30 val., o iki to (6.27 val.), dar tebesitęsiant kėlimosi ir tvarkymosi laikui, teismas pripažįsta, kad fiksuoti šio dienotvarkės punkto pažeidimą iš viso nebuvo teisinio pagrindo.

Teismas konstatuoja, kad laiko tarpu nuo 6.20 val. iki 6.30 val. dienotvarkėje yra apibrėžtas laikotarpis, per kurį nuteistieji turi keltis ir tvarkytis, ir visas šis laikas yra skirtas būtent šiai pareigai įvykdyti. Tai reiškia, kad nuteistieji turi ne tik pareigą, bet ir teisę atsikelti ir susitvarkyti per visą jiems skirtą laiką, bet ne vėliau kaip 6.30 val., o šio dienotvarkės punkto pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai po 6.31 val. užfiksuojama, kad nuteistasis yra neatsikėlęs ir nesusitvarkęs. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas 6.27 val. buvo prikeltas pareigūnų, jis turėjo teisę iki 6.30 val. apsirengti ir susitvarkyti, o dienotvarkės pažeidimą užfiksuoti pareigūnai būtų galėję tik nuo po 6.31 val., jeigu pareiškėjas iki to laiko nebūtų apsirengęs ir susitvarkęs. Tačiau skundžiamame Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-10 rašte Nr. 2S-7027 nurodyta, kad pareigūnai į gyvenamąją patalpą užėjo 6:27:00 val., o išėjo 6:27:30 val. Tai reiškia, kad pareiškėjas po pareigūnų išėjimo turėjo dar 2:30 min. apsirengti ir susitvarkyti, tačiau pareigūnai neužfiksavo, kad po 6.31 val. pareiškėjas vis dar buvo neatsikėlęs ir nesusitvarkęs. Taigi, jokio dienotvarkės pažeidimo pareigūnai šiuo atveju neužfiksavo ir negalėjo užfiksuoti, nes pažeidimą už tai, kad per nustatytą laiką nuteistieji neatsikelia ir nesusitvarko galima konstatuoti tik šiam laikui pasibaigus.

Įvertinus skundžiamuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir kitus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nenustatytas pareiškėjo padarytas dienotvarkės pažeidimas, todėl pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai, o Lietuvos kalėjimų tarnyba, tik perkvalifikavusi jo veiksmus į BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 straipsnyje numatytą veiką, bet nepanaikinusi nuobaudos, neteisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundą.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024-10-17 sprendimas Nr. NSN-22-1497 ir 2024-12-13 sprendimas Nr. NSN-22-1804 dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam Audriui Burduliui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-10 raštas Nr. 2S-7027 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ iš esmės yra neteisėti, nes pareiškėjas nepadarė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, todėl jie naikintini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą piniginę prievolę.

Teismas sutinka, kad dėl neteisėto nubaudimo pareiškėjas patyrė tam tikrų išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei nebūtų buvęs nepagrįstai nubaustas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kuri yra neteisėtų ir panaikintų sprendimų pasekmė. Tokiu būdu, nustatytos visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys), nes konkrečių pareigūnų kaltės klausimas neturi reikšmės valstybės atsakomybei už neteisėtus veiksmus.

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., LVAT 2014-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.).

Pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą patyrė dėl to, kad nuobauda jam sukėlė nemalonius emocinius išgyvenimus, pažeminimo jausmą, reputacijos pablogėjimą, teisinį apibrėžtumą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų atsakovės atstovės padaryto pažeidimo pobūdį (neteisėtą pareiškėjo nubaudimą), sukeltų pareiškėjui pasekmių trukmę (nuo nubaudimo iki teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas), per šį laikotarpį pareiškėjo patirtus emocinius išgyvenimus dėl nepagrįsto apkaltinimo, reputacijos pablogėjimo (buvo laikomas pažeidėju, nors pažeidimo nepadarė), tačiau kartu įvertinus ir tai, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjui dėl to būtų atsiradę fizinės ar psichinės sveikatos pokyčių ar kitų sunkių pasekmių, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Vadovaujantis LVAT praktika, tokio pobūdžio bylose 5 procentų dydžio metinės palūkanos taip pat yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011).

Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2025-01-28 nutartimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2025-01-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl žyminio mokesčio priteisimo

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Procesinis sprendimas šioje byloje priimtas pareiškėjo naudai, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai šioje byloje priteistinas sumokėtas 30 Eur žyminį mokestis, kurį už pareiškėją jo lėšomis sumokėjo Kalėjimo tarnyba (Mokėjimo nurodymas Nr. 7644)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Audriaus Burdulio skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024-10-17 sprendimą Nr. NSN-22-1497 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam Audriui Burduliui“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-10 atsakymą Nr. 2S-7027 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024-12-13 sprendimą Nr. NSN-22-1804 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam Audriui Burduliui pakeitimo“.

Priteisti pareiškėjui Audriui Burduliui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025-01-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui Audriui Burduliui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.