Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-550-109/2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-07-14
Bylos Nr.: 2A-550-109/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Gintautas Koriaginas
Ieškovas: A. P.
Trečiasis asmuo: J. P., O. P.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybei
Advokatai: Regina Kazlauskienė

Kategorijos

50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-550-109/2011;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vida Jegorovienė;

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 121.15; 121.18; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, dalyvaujant ieškovei A. P., jos atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovės atstovei R. K., trečiajam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir trečiųjų asmenų J. P., O. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2723-429/2010 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų J. P. ir O. P. dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. P. 2009 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 38,20 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpas VI-1 14,82 kv. m, VI-2 6,83 kv. m, VI-3 5,71 kv. m, esančiais namo mansardoje, bei negyvenamas patalpas II-1 8,15 kv. m, II-2 11,37 kv. m ir II-3 1,44 kv. m, esančias pirmame namo aukšte (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji nuo 1948 m. gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su sutuoktiniu J. P. bei jų dukra O. P.. Ieškovė 1995-06-29 pakartotinai kreipėsi į Kauno m. Valdybą dėl naudojamų patalpų privatizavimo, tačiau patalpų privatizavimas buvo vilkinamas. Vėliau jai buvo išduoti kažkokie dokumentai, tačiau dalis jų galėjo sudegti bute kilusio gaisro metu. Mirus ieškovės tėvams, buto (duomenys neskelbtini), kartoteka buvo perregistruota ieškovės vardu, 1995-05-15 Kauno m. Senamiesčio butų ūkio tarnyba su ieškove sudarė tipinę buto nuomos sutartį. Ji šios sutarties nėra pasirašiusi, nes nematė originalaus sutarties egzemplioriaus, matė tik jos kopiją, be to, niekas jai nepasakė, kad ji turi pasirašyti jai duotą sutarties egzempliorių. Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkiu Nr. 553-v ir 1995-04-24 potvarkiu Nr. 621 ieškovės šeimai prie turimo buto Nr. 7 buvo paskirtos naudotis pripažintos netinkamomis gyventi patalpos toje pačioje mansardoje VI-1 14,82 kv. m, VI-2 6,83 kv. m, VI-3 5,71 kv. m bei negyvenamos patalpos pirmame namo aukšte: II-1 8,15 kv. m, II-2 11, 37 kv. m, II-3 1-1,44 kv. m, kuriomis ji naudojasi iki šio laiko, nes butas labai mažas, be koridoriaus, visos patalpos pereinamos ir žemos. Neužteko vietos pastatyti būtiniausius baldus, sudėti daiktus ir knygas. Dėl to ieškovės šeimai buvo priskirtos negyvenamos patalpos, esančios šalia ieškovės buto. Pirmame namo aukšte ieškovei buvo priskirtos pagalbinės negyvenamos patalpos įvairiems kitiems daiktams ir kurui laikyti. Patalpomis, suteiktomis naudotis pirmajame namo aukšte, ieškovės šeima naudojasi, ten laiko kurą. Buto privatizavimo metu ji buvo klaidinama, jai be aiškios priežasties neišdavė buto orderio. Nurodo, kad ji pati aktyviai veikė dėl buto privatizavimo, nesikreipė dėl kito buto suteikimo, nes jai buvo žadama, kad galės privatizuoti nuomojamą butą. Atsakovė vilkino buto privatizavimo procesą, ji pati nebuvo teisingai informuojama apie privatizavimo procesą. Minėtame name neprivatizuotas yra tik ieškovės nuomojamas butas. Ieškovė yra įmokėjusi dalį privatizuojamo buto kainos, jai buvo išduotas dokumentas, kad yra priimti jos dokumentai dėl patalpų privatizavimo. Ieškovė nei rašytinio, nei žodinio atsakymo iš atsakovės apie tai, kad atsakovė nesutinka su nuomojamų patalpų privatizavimu, nėra gavusi. Jai yra žinoma, kad namas yra pripažintas netinkamu gyventi. Mano, kad namą galima kapitališkai suremontuoti. Jos sutuoktinis ir duktė nuosavybės teise jokio kito nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Prašo leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti pirmajame namo aukšte jai priskirtas naudoti patalpas, kadangi mansardoje labai sunku gyventi, vasarą patalpose būna labai karšta, o ji ir jos sutuoktinis yra turintys negalią (b. l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu (b. l. 135-141) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. P. valstybei 12,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Iš byloje surinktos medžiagos teismas nustatė, kad 1995-05-15 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė sutartis yra pasirašyta nuomotojo atstovo, ieškovės A. P., kaip nuomininkės, parašu ši sutartis nėra patvirtinta. Dėl to teismas padarė prielaidą, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė, vertindama ieškovės veiksmus, pripažino, kad ieškovė sutinka su jai pasiūlytomis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygomis (ji naudojosi jai suteikta gyvenamąja patalpa, mokėjo nuomos ir komunalinius mokesčius). Tačiau nuomos sutarties tinkamą sudarymą patvirtinančiu įrodymu, kuris galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis bei siekiant įgyvendinti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, gali būti vertinama tik rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sudaryta laikantis įstatymo jai nustatytos sandorio formos, tuo pačiu ir pasirašyta abiejų sutarties šalių. Savivaldybės valdymo organo sprendimas yra teisėtas pagrindas gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai sudaryti, tačiau tokio sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad tarp šalių iki galo tinkamai suklostė gyvenamosios patalpos nuomos santykiai. 1997-09-09 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 654 nuspręsta išnuomoti A. P. 38,20 kv. m bendrojo ploto patalpas (7-1/14,30; 7-2/11,47; 7-3/5,26; 7-4/7,17) (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Šio sprendimo pagrindu parengtos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ieškovė savo parašu taip pat nėra patvirtinusi (b. l. 64). Teismas nurodė, kad lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti savivaldybei priklausančias gyvenamas patalpas turi šias gyvenamas patalpas nuomojantys nuomininkai (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, negalima tvirtinti, kad ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Prašymo privatizuoti patalpas pateikimas nustatytu laiku tinkamai institucijai savaime negali būti vertinamas tinkamu subjektinės teisės realizavimu. Ieškovė 1995-06-29 pateikdama Butų privatizavimo valstybinei komisijai prašymą leisti paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja iš Kauno miesto savivaldybės 1995-05-15 nuomos sutarties pagrindu (b. l. 34). Tačiau, teismo nuomone, iki galo tinkamai nesilaikant įstatymo reikalavimų sudaryto sandorio, šalis negali būti vertinama kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą. Nesant tinkamu gyvenamosios patalpos nuomininku, tarp ieškovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, negalėjo iki galo susiklostyti santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Aplinkybė, kad 1997-06-24 Butų privatizavimo valstybinė komisija raštu Nr. 1-150 ieškovei pranešė, kad Butų privatizavimo valstybinė komisija gavo ieškovės pareiškimą dėl buto pirkimo ir ieškovei nurodyta iki 1997-07-15 pateikti Butų privatizavimo valstybinei komisijai reikiamus dokumentus (b. l. 38), savaime nereiškia, kad tarp šalių tinkamai iki galo susiklostė santykiai dėl ginčo patalpų privatizavimo. Priešingai, iš byloje esančio susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad patalpų privatizavimo proceso metu ieškovės ne kartą buvo prašoma pateikti papildomus ar patikslintus dokumentus. Be to, teismas pažymėjo, kad privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis objektu gali būti tik išnuomota gyvenamoji patalpa, t. y. patalpos paskirtis turi būti pripažinta (viešame registre įregistruota) kaip gyvenamoji patalpa ir ji turi būti išnuomota ją privatizuoti siekiančiam asmeniui. Byloje nustatyta, kad 1995-04-11 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 553-v A. P. leista naudotis kaip pagalbinėmis avariniuose namuose esančiomis pripažintomis netinkamomis gyventi patalpomis (b. l. 15), kurios yra pripažintos ir viešame registre įregistruotos kaip negyvenamos patalpos (b. l. 24-26, 28-29, 73-74, 75-76, 66, 77-78). Potvarkiu Nr. 553-v, 1995-04-11 (b. l. 35) nebuvo nuspręsta su ieškove sudaryti minėtų patalpų nuomos sutartį, šiuo potvarkiu, atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, buvo tik leista naudotis pripažintomis netinkamomis gyventi patalpomis kaip pagalbinėmis, tenkinant ieškovės pareikštą prašymą dėl papildomų patalpų suteikimo. Be to, ieškovė bei tretieji asmenys 2005-10-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų šriftais: II-1/8,15, II-2/11,37, II-3/1,44 kv. m, su visa jiems priklausančia manta, paliekant gyvenamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismo nuomone, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovė turėjo subjektinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos šeimai naudotis suteiktas patalpas, atitinkančią Butų privatizavimo įstatymo reikalavimus, o ši jos teisė buvo pažeista. Nenustačius reikalavimo teisės pagrįstumo, teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovės prašymo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. ir tretieji asmenys ieškovės pusėje J. P., O. P. apeliaciniu skundu (b. l. 142-145) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino esančius byloje įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą:

1. Teismas teisingai nustatė bylos aplinkybės, kad apeliantė (duomenys neskelbtini), gyvena nuo vaikystės ir yra registruota nuo 1949 m., kad jos sutuoktinis J. P. kartu gyvena nuo santuokos sudarymo 1970 m. ir duktė O. P.-P. – nuo 1970 metų gimimo dienos. 1960 metais mirus apeliantės tėvams J. M. ir E. M., vienintele pagrindine buto nuomininke liko apeliantė A. M. (P.). Keičiantis santvarkai buto nuomos santykiai su ja ir jos šeimos nariais nenutrūko ir nutraukti nebuvo, jie tęsiasi iki šiol, ieškovė kas mėnesį moka už butą nuompinigius, nuomotojas juos priima be jokių pretenzijų. Tai reiškia, kad nuomininko ir nuomotojo santykiai tebeegzistuoja ir ieškovė yra ginčo buto nuomininkė. Pagal 1964 m. galiojusį CK 322 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp DŽDT Vykdomojo Komiteto Namų valdybos ir piliečio buvo sudaroma neapibrėžtam terminui ir pakeisti ją nuomotojas pagal CK 335 str. galėjo tiktai sutinkant nuomininkui. Tai reiškia, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus ieškovė su šeima buvo pilnateisė valstybei priklausančio buto nuomininkė. Pilnateisė valstybinio buto nuomininkė yra ir dabar, kadangi pagal šiuo metu galiojantį CK 6.585 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galioja ir pasikeitus gyvenamosios patalpos savininkui. Jos atžvilgiu vietoje buvusio nuomotojo Kauno m. DŽDT Vykdomojo Komiteto nuomotoju tapo Kauno m. savivaldybė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartis kaip galiojo, taip ir galioja. Todėl teismas neturėjo jokio įstatyminio pagrindo laikyti ieškovę netinkama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalimi ir buto privatizavimo subjektu.

2. Teismas netinkamai įvertino Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkį Nr. 553-v, kuriuo prie ieškovės nuomojamų 7-to buto patalpų buvo leista naudotis pripažintomis netinkamomis gyventi patalpomis tame pačiame name: II-1, II-2, II-3, VI-1, VI-2 ir VI-3, kurių bendrą plotą sudaro 48,32 kv. m; Kauno miesto valdybos Patalpų suteikimo skyriaus 1995-04-24 raštą Nr. 621, adresuotą Senamiesčio butų ūkio tarnybai apie ieškovei papildomų netinkamų gyventi patalpų suteikimą, 1995-05-15 patalpų Nuomos sutartį, sudarytą su ieškove, kurią nuomotoja, šios bylos atsakovė yra pasirašiusi; Butų ūkio tarnybos pažymėjimą apie ieškovės šeimos sudėtį su visomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis; Kauno m. valdybos Patalpų suteikimo skyriaus raštą Privatizavimo tarnybai, kuriame nurodytos visos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, kurios ieškovei suteiktos ir kuriomis ji naudojosi iki 1990 metų ir dabar naudojasi, ir inventorine byla, kurios eksplikacijos lapo įrašuose išvardintos ne tiktai 7-to buto patalpos, bet ir visos negyvenamos patalpos, 59,16 kv. m ploto. Eksplikacijos lape nurodyta, kad eksplikaciją sudarė R., tikrino V. K.. Tai teisiškai reikšmingi dokumentai, įrodantys ieškovės pastangas privatizuoti jai suteiktas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

3. Teismas sprendime nenurodė, kodėl esant visiems dokumentams iš ieškovės pusės dėl buto ir negyvenamų patalpų privatizavimo, patalpos nebuvo privatizuotos. Dėl tokio patalpų privatizavimo vilkinimo ieškovė 1997 metais kreipėsi su skundu į Valstybinę Butų privatizavimo komisiją, kuri pareikalavo Butų privatizavimo tarnybą atsiųsti jai visus ieškovės dokumentus, bet dokumentų Tarnyba neišsiuntė. Todėl apeliantai mano, kad Butų privatizavimo tarnyba neteisėtai trukdė ieškovei privatizuoti patalpas. Privatizuoti patalpas trukdė ir to paties namo gyventojai, kurie sakė, kad jiems reikia viso namo. Tą faktą patvirtino ir liudytoja Šereikienė. Ji parodė, jog buvo perspėta, kad į tą namą pas ieškovę nevaikščiotų. Iš to ieškovė padarė išvadą, kad jos patalpos nebuvo laiku, įstatymo nustatyta tvarka privatizuotos tik dėl pašalinių interesų. Teismas į šią aplinkybę nekreipė dėmesio.

4. Teismas nepasidomėjo, kam ieškovės patalpos reikalingos savivaldybei ir ką ji ketina su jomis daryti. Savivaldybė ieškovei ne kartą sakė, kad ji su šeima turi teisę į socialinį būstą, nes namas ir ginčo patalpos yra avarinės būklės. Tačiau kitiems leista to namo patalpas privatizuoti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo 4 str. teisę privatizuoti butus turėjo Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie iki 1989-11-03 gyveno Lietuvoje ir buvo perkamo buto nuomininkai. Ieškovė visiškai atitiko ir atitinka šio nutarimo reikalavimus.

5. Dėl patalpų privatizavimo vilkinimo ieškovė buvo priversta kreiptis į LR Seimo kontrolierių, kuris 2009-08-28 tyrimo išvadose nurodė, kad „Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja gali lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, jeigu teismas pripažintų teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to pareiškėjai siūlytina kreiptis į teismą dėl tos teisės pripažinimo, jeigu ji pageidauja iš Savivaldybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.“ Tačiau ir į šią Seimo kontrolieriaus išvadą teismas neatsižvelgė.

6. Apeliantai nesutinka su teismo motyvu, kad iš negyvenamų patalpų II-1 8,15 kv. m, II-2 11,37 kv. m ir II-3 1,44 kv. m 2005-10-01 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu, priimtu už akių, ieškovė su savo šeima ir daiktais yra iškeldinti. Teismo sprendimas dėl iškeldinimo priimtas ne iš (duomenys neskelbtini) namo patalpų, o iš (duomenys neskelbtini) namo patalpų. Tai skirtingos gatvės. Dėl teismo sprendimo vykdymo buvo išduotas vykdomasis raštas, bet antstolis surašė aktą, kad įvykdyti sprendimą nėra galimybės, kadangi ieškovė su šeima (duomenys neskelbtini) negyvena. Šios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Tiesa, 2010-09-01 teismas priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Su tuo sutikti negalima, nes apie teismo posėdį ir priimtą sprendimą apeliantai nieko nežinojo.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 151-156). Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, skundą prašo atmesti dėl išdėstytų priežasčių ir motyvų:

1. Dėl įrodymų vertinimo, 2005-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civ. b. Nr. 2-9084/2005. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nevertino kai kurių įrodymų, laikytinas teisiškai nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos VI-1 14,82 kv. m, VI-2 6,83 kv. m, VI-3 5,71 kv. m ir patalpos II-l 8,15 kv. m, II-2 11,37 kv. m, II-3 1,44 kv. m yra negyvenamos ir nėra nuomos sutartimi suteiktos naudotis ieškovei, ieškovė neturi teisės jų privatizuoti. Patalpos, kuriomis Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkiu Nr. 553-v pareiškėjai buvo leista naudotis – VI-1 14,82 kv. m, VI-2 6,83 kv. m, VI-3 5,71 kv. m, ir patalpos II-l 8,15 kv. m, II-2 11,37 kv. m, II-3 1,44 kv. m pripažintos netinkamomis gyventi ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip negyvenamosios paskirties patalpos. Aplinkybes, kad minėtos patalpos pripažintos netinkamomis naudoti, patvirtina Kauno miesto valdybos 1995-04-24 raštas Nr. 621, Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkis Nr. 5530-v. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9084/2005 2005-12-01 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė visiškai patenkinti Kauno miesto savivaldybės ieškinį ir iškeldinti atsakovus A. P., J. P., O. P. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų šifrais 11-1/8,15, 11-2/11,37, 11-3/1,44, su visa manta, paliekant gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs aukščiau minėtas teismo sprendimas dėl ieškovės ir jos šeimos narių iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, II-l 8,15 kv. m, II-2 11,37 kv. m ir II-3 1,44 kv. m, ieškovė, nebūdama teisėta šių patalpų naudotoja-nuomininke, neturi teisės į ieškinį dėl šių patalpų privatizavimo. Klaida 2005-12-01 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civ. b. Nr. 2-9084/2005 vietoj neteisingo gatvės pavadinimo „(duomenys neskelbtini)“ įrašant teisingą „(duomenys neskelbtini)“ ištaisyta iki pradedant nagrinėti šią bylą teismo posėdyje – 2010-09-01 nutartimi civ. b. Nr. K2-19673-429/2010. Ši nutartis neapskųsta, įsiteisėjusi, teismo sprendimas (kartu su minėta nutartimi) perduotas vykdyti antstolės Redos Stašenienės kontorai (2010-09-28 Kauno miesto savivaldybės mero raštas Nr. (A27V128)-R-4501.). Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl 2010-09-01 teismo priimtos nutarties dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, kadangi CPK nustatyta tvarka ši nutartis nebuvo apskųsta, nors apie ją ieškovė žinojo ir turėjo teisę ją skųsti apeliacine tvarka. Ieškovė taip pat nesikreipė dėl jai nepalankaus Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo už akių civ. b. Nr. 2-9084/2005 peržiūrėjimo. Apeliaciniame skunde remiamasi Seimo kontrolieriaus išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovė gali lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, jeigu teismas jai pripažintų teisę privatizuoti. Apeliantai nurodė, kad šio įrodymo teismas nevertino, tačiau išvada yra tik vienas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų šioje byloje, be to minėtoje išvadoje nėra nurodyta, kad ieškovė turi teisę privatizuoti, tai šioje byloje sprendžia teismas.

2. Dėl nuomos santykių ir patalpų privatizavimo vilkinimo. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo teismui ją pripažinti nuomininke, todėl teismas neturėjo pareigos nustatyti ir sprendime nurodyti šių aplinkybių. Apeliantai nurodo, kad nuomos santykiai su ieškove nenutrūko ir tęsiasi iki šios dienos, kad ji kas mėnesį moka nuompinigius, todėl yra ginčo buto nuomininkė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kartu su ieškiniu pateikta 1995-05-15 gyvenamosios patalpos Valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria nuomininkei A. P. ir jo šeimos nariams naudoti suteikta 31,03 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Ši sutartis nėra pasirašyta ieškovės, todėl nepasirašydama sutarties 1995 m. ieškovė neišreiškė savo, kaip sandorio šalies, valios. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad ieškovei šiuo metu siekiant realizuoti teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, privalu būtų įvykdyti šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, nustatytus nuomos sutarties sudarymo pagrindui, sutarties formai, sutarties dalykui, sutarties sudarymo momentui. Apeliantai nurodo, kad siekiamomis privatizuoti patalpomis teisėtai naudojasi galiojančio 1995-04-11 potvarkio Nr. 553-v pagrindu. Tačiau nuomos sutartyje, o ne potvarkyje numatomos nuomos sutarties sąlygos, o nuomos sutartis yra dvišalis sandoris, ir nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.579 str. 1 d., turi būti sudaromas raštu. Ieškovė nėra įregistravusi viešame registre jokių daiktinių teisių, susijusių su siekiamu privatizuoti nekilnojamuoju turtu. Atitinkamai 1997-09-09 Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 654 „Dėl patalpų, esančių avariniame name, išnuomojimo“ nusprendžia išnuomoti A. P. 38,20 kv. m bendrojo ploto patalpas (7-1/14,30, 7-2/11,47, 7-3/5,26, 7-4/7,17) (duomenys neskelbtini), tačiau Senamiesčio butų ūkio tarnyba 1999-01-27 raštu Nr. 55 informavo Kauno m. savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą, kad vadovaujantis 1997-09-09 Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 654 buvo parengta nuomos sutartis, tačiau ieškovė A. P. neatvyko jos sudaryti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pati ieškovė nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, neatliko būtinų veiksmų subjektinei teisei įgyti ir tinkamai įgyvendinti. Apeliantai nurodo, kad ieškovė kreipėsi dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, tačiau šios procedūros neužbaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, tačiau byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad buto (duomenys neskelbtini), privatizavimas neatliktas dėl privatizavimo procedūras vykdančių institucijų kaltės, netgi priešingai, aplinkybė, kad ieškovė nepasirašė nuomos sutarties, patvirtina, kad privatizavimo procedūros nebuvo atliktos dėl jos kaltės.

3. Dėl patalpų reikalingumo. Apeliantai kaip vieną iš argumentų nurodo, kad teismas nepasidomėjo, kam savivaldybei reikalingos ieškovės naudojamos patalpos. Šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi dėl patalpų privatizavimo kiekvienu atveju sprendžiama nepriklausomai nuo kitų nagrinėtų privatizavimo atvejų ir dėl jų priimtų sprendimų.

Atsiliepimas

4. Dėl atsisakymo leisti privatizuoti butą. Apeliantai nurodo, kad ieškovė nėra gavusi atsisakymo leisti jai privatizuoti butą pagal pateiktą prašymą su visais tam reikalingais dokumentais. Šis argumentas taip pat yra teisiškai nereikšmingas, kadangi jei ieškovė manė, kad institucija, turinti priimti sprendimą dėl privatizavimo, tai vilkino, šį vilkinimą galėjo apskųsti teismui, bet teisės aktų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus to nepadarė.

5. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovė surašė 2009-12-28, t. y. nuo 1998-07-01 (Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos l d.) iki ieškinio pareiškimo ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė dėl to, ar ieškovė gali būti pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, nes ji pati nėra pasirašiusi 1995-05-15 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties (nuomotojas pasirašęs). Šią sutartį ji pateikė paduodama prašymą dėl buto privatizavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra netinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad pagalbinės patalpos negali būti privatizavimo objektas.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apeliantų apeliacinio skundo 1, 2, 3, 5 argumentus iš esmės laiko pagrįstais ir įrodytais, 4 argumentą laiko šioje byloje teisiškai nereikšmingu, o 6 argumentą laiko nepagrįstu ir atmestinu.

Aiškinant ir taikant 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, visų pirma, reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklosčiusių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Taigi ketinimą įsigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 1 d.

1993 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. I-116 Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis buvo papildytas nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309) 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miestų ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atliko veiksmus, reiškiančius teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas įgyvendinimą – pateikė atsakovei prašymą ir reikiamus dokumentus, ir šią išvadą grindžia byloje esančiais įrodymais.

Iš civilinės bylos bei išreikalautos ir prijungtos medžiagos dėl A. P. buto privatizavimo matyti, kad 1995-06-09 pareiškimu ieškovė kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl ginčo buto privatizavimo (b. l. 96), 1995-06-29 pateikė prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai (forma 1) dėl buto privatizavimo (b. l. 90). 1995-05-15 buvo sudaryta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, sutarties priede – buto techniniame pase – išvardintos visos ginčo butui Nr. 7, A. (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos, ir pagalbinės patalpos suteiktos Kauno miesto valdybos potvarkių pagrindu, kuriomis naudojosi ieškovė (b. l. 94), BŪT 1996-09-26 pažymėjime privatizacijos tarnybai nurodyta, kad ieškovė yra ginčo buto pagrindinė nuomininkė, šeimos nario teisėmis gyvena jos sutuoktinis ir duktė, šios bylos tretieji asmenys (b. l. 93). Notariškai patvirtintu pareiškimu Kauno miesto BPT tretieji asmenys išreiškė valią butą privatizuoti A. P. vardu. Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkiu Nr. 553-v ir 1995-04-24 potvarkiu Nr. 621 leista ieškovei naudotis II-1, II-2, II-3, VI-1, VI-2, VII-3 (duomenys neskelbtini) esančiomis patalpomis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 91), RVPIPB pažymėjime nurodyta, kad ieškovės šeima nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi (b. l. 89).

Gyventojų registro prie VRM 2009-05-25 duomenimis, gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) A. P. deklaravo nuo 1970-03-02, J. P. – nuo 1990-11-30 ir O. P. – nuo 1987-03-12.

Kauno miesto valdybos patalpų suteikimo skyrius 1995-04-30 pažymoje privatizavimo tarnybai taip pat nurodė, kad Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkiu Nr. 553-v A. P. leista naudotis 48,32 kv. m ploto II-1/8,15; II-2/11,37; II-3/1,44; IV-1/14,82; VI2/6,83; VI-3/5,71 patalpomis kaip pagalbinėmis, kuriomis ji faktiškai naudojosi iki 1990 metų (b. l. 88). Byloje taip pat pateiktas atsakovės darbuotojos 1997-07-04 atsakymas ieškovei, kad prašymą dėl buto privatizavimo patenkins, jeigu bus išspręstas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo su ja klausimas (b. l. 86).

Iš Senamiesčio BŪT viršininko P. P. 1997-08-26 pažymėjimo Privatizavimo tarnybai matyti, kad pati tarnyba, įvardindama ieškovę ginčo buto ir pagalbinių patalpų pagrindine nuomininke (civ. bylos b. l. 36), bei BŪT viršininkas S. J., 2000-09-20 rašte Kauno m. savivaldybės kontrolės tarnybai nurodydamas ieškovę pagrindine ginčo buto nuomininke, pripažino ieškovę tinkamu subjektu privatizuoti butą. Taip pat pažymėjo, kad butų privatizavimą vykdo Kauno miesto savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnyba, todėl Senamiesčio BŪT neturi žinių, kodėl butas nebuvo privatizuotas (b. l. 40, 41).

Byloje nėra jokių įrodymų, jog Senamiesčio BŪT kvietė A. P. pasirašyti buto nuomos sutartį (b. l. 64), todėl labiau tikėtina ieškovės paaiškinimais, jog jai buvo atsiųsta nuomos sutartis, tačiau ji dėl savo teisinio neišprusimo nesuprato, kad sutartį jai pasirašyti būtina, o atsakovės atstovai jai daugybę kartų lankantis savivaldybėje to nepaaiškino.

Taip pat pažymėtina, kad byloje bei atsiųstoje medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė Valstybinei butų privatizavimo komisijai buvo išsiuntusi reikalaujamus dokumentus, susijusius su ieškovės buto privatizavimu (civ. bylos b. l. 38).

2-ojo apeliacinio skundo argumentui pagrįsti teisėjų kolegija taip pat remiasi 1996-09-18 privatizuotino ginčo buto techninį pasą sudariusių asmenų ūkio pastato 6I/m trijų sandėliukų 6,00 kv. m, 6,30 kv. m, 6,45 kv. m perkamos 0,32 dalies įkainavimu (b. l. 85), kuris patvirtina, kad buto privatizavimo procedūra buvo pradėta (b. l. 22). Šią aplinkybę patvirtina ir 1995-06-09 ieškovės pareiškime dėl buto privatizavimo esantis įrašas, kad buto privatizacijai buvo paruošta buto techninės apskaitos byla Nr. 77589, kurią ieškovė pasiėmė 1997-12-08 (b. l. 35).

Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovė ginčo buto privatizavimo procedūras pradėjo tinkamai, tačiau jų nebaigė dėl atsakovės kaltės, t. y. atsakovė tik formaliais pagrindais nelaikydama ieškovės tinkamu subjektu privatizuoti ginčo patalpas, sutrukdė jai įgyvendinti savo subjektinę teisę ginčo patalpas privatizuoti. Ieškovei pateikus gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tik su nuomotojos parašu, atsakovės darbuotojai galėjo paaiškinti, jog pateiktą sutartį privalo pasirašyti ji kaip nuomininkė, o ne vilkinti privatizavimo procesą.

Dėl privatizavimo objektų

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-9084/2005 matyti, kad 2004-10-06 Kauno miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2495 Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkis Nr. 553-v pakeistas išbraukiant buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas šifrais II-1/8,15; II-2/11,37; II-3/1,44, kuriomis kaip pagalbinėmis patalpomis leista naudotis ieškovei (b. l. 10).

Kauno miesto savivaldybė 2005-06-09 kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo iš minėtų patalpų CK 6.611, 4.95 straipsnių pagrindais (civilinės bylos Nr. 2-9084/2005 b. l., 3-5).

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu, priimtu už akių, iškeldino atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš ginčo negyvenamųjų patalpų II-1/8,15, II-2/11,37 ir II-3/1,44, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 69, 70, b. l. 69, 70, 115). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus 2010-02-26 rašto matyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, Gyventojų fondo administracinis skyrius 2006-11-30 turto perdavimo priėmimo aktu Nr. 50 perdavė Turto skyriaus žinion 20,96 kv. m negyvenamąsias patalpas ir 14/100 dalių pagalbinio ūkinio pastato 6/Iž (b. l. 71, 84).

Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad esant įsiteisėjusiam Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 1 d. sprendimui už akių civilinėje byloje Nr. 2-9084/2005, kuriuo šios bylos ieškovai A. P., J. P., O. P. iškeldinti iš ginčo negyvenamųjų patalpų: II-/8,15 kv. m, II-2/11,37 kv. m, II-3/1,44 kv. m (b. l. 74), ieškovė neteko teisės privatizuoti šias patalpas (CPK 18 str., CPK 278 str., 4 d.).

Nustačius, kad ieškovė yra ginčo buto pagrindinė nuomininkė, o pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais 6-1, 6-2, 6-3, suteiktos ieškovei Kauno miesto valdybos 1995-04-11 potvarkio Nr. 553-v ir 1995-04-24 potvarkio Nr. 621 pagrindu, kurie šių patalpų atžvilgiu yra galiojantys, taip pat šios patalpos įtrauktos į 1995-05-15 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, teisėjų kolegija mano, kad ieškovė yra tinkamas subjektas privatizuoti paminėtas patalpas.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios

Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė CPK 178 straipsnio pagrindu. Kauno miesto savivaldybė teismo sprendimo neskundė, todėl panaikinus teismo sprendimą kaip neįrodytą, atsakovės reikalavimu, teisėjų kolegija peržiūri teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškinio senaties terminų taikymo aspektu (CPK 313, 320 straipsniai).

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį; daugumą šių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, jie turėjo būti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė daugelį kartų pareiškimais kreipėsi į atsakovę dėl buto privatizavimo bei buvo užsirašiusi į priėmimą pas atsakovės atsakingus darbuotojus, tačiau tik 2008-03-03 jai buvo duotas išsamus Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo S. V. atsakymas raštu, kad privatizuoti butą gali tik teismo sprendimu pripažinus teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą bei šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, pritarus savivaldybės tarybai (prijungtos medžiagos b. l. 1, 2, 9, 37-41).

Liudytoja V. S. patvirtino, kad ieškovė, ruošdama dokumentus buto privatizavimui, susidūrė su atsakovės darbuotojų biurokratizmu (b. l. 130).

Seimo kontrolieriaus 2009-08-28 pažymoje konstatuota, kad pareiškėjos prašymas dėl nuomos sutarties patikslinimo buvo nagrinėjamas 4 mėn. t. y. prašymas išnagrinėtas pažeidus prašymo išnagrinėjimo terminus (b. l. 42, 43).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2008 m. kovo 3 d., gavusi atsakovės Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo S. V. atsakymą raštu, kad privatizuoti butą gali tik teismo sprendimu pripažinus teisę privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą bei šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, pritarus savivaldybės tarybai (b. l. 41-40), todėl kreipdamasi į teismą ieškinio senaties termino nepraleido.

Kaip buvo minėta, 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka, įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, kad pasibaigia ir galimybė įgyti jame nurodytas teises įstatyme nustatytomis sąlygomis, tačiau tos teisės ir pareigos, kurios įgytos pagal galiojusį įstatymą, neišnyksta. Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu jo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-254/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009 ir kt.). Nuostata dėl galimybės įgyvendinti teisę, įgytą įstatymo galiojimo metu, butų privatizavimo atveju teismų praktikoje grindžiama ir tuo, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas – viena iš valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą nustačiusių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. Kauno m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008).

Todėl ieškovės teisė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąsias patalpas, įgyta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, turi būti ginama, yra teisinga ir atitinka nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šios kategorijos bylose.

Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3783/2000, kt.). Taigi ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Kadangi ieškovė nuomojamų gyvenamųjų patalpų neprivatizavo dėl svarbių priežasčių, kolegija, vadovaudamasis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovei pripažįsta teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus bei neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl to sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies, t. y. pripažintina ieškovei A. P. teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 38,20 kv. m butą Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini): 6-1/14,82 kv. m, 6-2/6,83 kv. m, 6-3/5,71 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dokumentų siuntimo išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos sumokėtą žyminį mokestį. Apeliantė šioje byloje paduodama ieškinį sumokėjo 132 Lt, o už apeliacinį skundą – 133 Lt žyminį mokestį (b. l. 6,147). Tenkinant apeliacinį skundą iš dalies, jai iš atsakovės priteistini 265 Lt.

Ieškovė advokatei už jos teisinę pagalbą byloje sumokėjo 500 Lt (b. l. 146). Ši suma yra nedidelė, nesiekia net pusės sumos, numatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovės priteistina ieškovei 500 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Rengiantis bylos pagal apeliantės pateiktą skundą nagrinėjimui apeliacine tvarka, buvo patirtos 21,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliacinis skundas yra patenkintas, ši suma iš atsakovės priteistina valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti 38,20 kv. m butą Nr. 7, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini): 6-1/14,82 kv. m, 6-2/6,83 kv. m, 6-3/5,71 kv. m,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, Kaunas, Laisvės alėja 96, priteisti ieškovei A. P. 265 Lt sumokėtą žyminį mokestį bei 500 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, Kaunas, Laisvės alėja 96, priteisti 21,10 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Aušra BaubienėGintautas Koriaginas