Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. ir jo atstovo advokato Šarūno Mickevičiaus apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti kokių nors aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teismas vykdo teisingumą. Teismo veiklos rezultatas yra teisingas sprendimas. Priimdamas teisingą sprendimą teismas gali būti apribotas tik įstatymu ir negali būti apribotas nurodymu nevertinti kokių nors aplinkybių. Jei teismui yra svarbu siekiant priimti teisingą sprendimą vertinti kokias nors aplinkybes, net ir tas, kurios jau buvo vertintos, teismas laisvas tai daryti. Teismas būtų neteisus ir priimtų neteisingą sprendimą tuo atveju, jei teisingam sprendimui priimti reikėtų įvertinti kokias nors aplinkybes, o teismas jų neįvertintu. Skunde apeliantas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau visai neatsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formavo praktiką, kuomet niekada netaikė ATPK 329 straipsnio nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. 2016 m. birželio 28 d., apie 09.10 val., Vilniuje, Raudonės g. 35, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus 2,98 promilės girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą A. P. teismas skyrė 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė kito teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, kai yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai jis gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog yra visi formalieji pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje, kuriems esant galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų (b. l. 45-46), jis yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 32). Taip pat nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo priėmimo dienos, kuriuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas netenkintas, praėjo pusė specialiosios teisės atėmimo termino. A. P. yra sumokėjęs teismo nutarimu jam paskirtą baudą (b. l. 33). Pagal vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą yra sveikas ir gali vairuoti be apribojimų (b. l. 31).Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo A. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Apygardos teismas teigiamai vertina A. P. charakteristikoje pateiktą informaciją, jog jis yra charakterizuojamas kaip pavyzdingas ir tolerantiškas žmogus, kruopštus, pareigingas ir punktualus darbuotojas, besirūpinantis savo šeima, tačiau tai savaime nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, lemiančiomis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimą. Tai, kad pažeidėjas įvykdė formalias įstatymo apibrėžtas sąlygas, taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai. Dalis formaliųjų pagrindų yra susiję su pažeidėjo pareigomis, kurias jis ir taip privalėjo vykdyti. Naujų pažeidimų nedarymas, baudos sumokėjimas, papildomų mokymų išklausymas yra asmens padariusio pažeidimą pareigos ir nedaro jo išskirtinai teigiamu, nerodo jo asmens pasitaisymo, pasikeitusio požiūrio į visuomenėje nepriimtiną elgesį, tvirto nusiteikimo ateityje nedaryti teisės pažeidimų. Įstatyme įtvirtintų formalių sąlygų įvykdymas nėra išskirtinė aplinkybė ir necharakterizuoja A. P. geriau, nei kitų asmenų, nedarydamas pažeidimų ir laikydamasis įpareigojimo jis elgėsi taip, kaip ir turi elgtis sąžiningas pilietis. Skunde pabrėžiama, kad teismas turėjo vadovautis LVAT suformuota teismų praktika ir spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo atsižvelgti ne tik į formalius kriterijus, bet ir į papildomas aplinkybes – pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat į administracine nuobauda siekiamų tikslų įgyvendinimą. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad teismas, įvertinęs įstatyme nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo, išimties tvarka sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apylinkės teismas tinkamai įvertino įstatyme nustatytas privalomas termino sutrumpinimo sąlygas bei atsižvelgė į prašyme nurodytas papildomas aplinkybes. Už analogiškus pažeidimus A. P. nebuvo baustas, tačiau, kaip minėta, tai nėra išskirtinė aplinkybė, lemianti teisių atėmimo termino sutrumpinimą. Svarbu tai, kad A. P. padarytas pažeidimas sukėlė didelį pavojų visuomenei, todėl pasikeitusį jo požiūrį parodytų ne jo asmeninių pareigų vykdymas, kuris ir taip yra privalomas, apgailestavimas dėl asmeninių nepatogumų ar nepasitenkinimas paskirta nuobauda, o akivaizdi jo elgesio nauda visuomenei. Visuomeniškai naudingas pažeidėjo elgesys parodytų pasikeitusi jo požiūrį, kad jis gerbia visuomenės narius, apgailestauja dėl visuomenei sukelto pavojaus ir savo veiksmais atlygina visuomenei už savo neteisėtus veiksmus. Padarius pažeidimą vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl nuobaudos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant suvaržymus. Nuobaudos vykdymo metu patiriami nepatogumai, suvaržymai yra natūralus nubausto asmens veiksmų rezultatas. Tai yra paties asmens veiksmų pasekmė, o ne teismo, nesutrumpinusio teisės vairuoti transporto priemonę termino, neteisėtas sprendimas.Skunde teigiama, jog teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad A. P. teisė vairuoti būtina jo darbinėje veikloje. Šis skundo argumentas nepagrįstas, nes teismas skundžiamame nutarime įvertino, kad aplinkybė, jog asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, pati savaime nėra laikytina ypatinga, duodanti pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Kartu su skundu apygardos teismui A. P. pateikė raštą, iš kurio matyti, jog UAB „V“ privalės atleisti A. P. iš darbo jeigu, jis negalės atlikti savo pareiginėje instrukcijoje numatytų pareigų, o jų negali atlikti nes neturi teisės vairuoti, kuri jo darbo pobūdžiui yra būtina. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninius interesus išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Nuobaudos tikslas yra suvaržyti asmenį, sukelti jam nepatogumus srityje, kurioje jis kaip visuomenės, kur gyvena jo artimieji, narys, elgėsi nesilaikydamas visuomenėje sutartų taisyklių. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti būtina dėl darbo nelaikytinos sudarančiomis pagrindą trumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, tai natūrali jo veiksmų pasekmė. Darydamas administracinį teisės pažeidimą, A. P. dirbo toje pačioje įmonėje ir žinojo, kad jo neteisėti veiksmai gali turėti neigiamos įtakos jo darbinei veiklai ir tolimesnei karjerai. Būtų nesuprantama, jei padaręs pažeidimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto pažeidimo pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų pažeidimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas ir su tuo susijęs negatyvių padarinių atsiradimas yra lengvai numatomi dar prieš padarant teisės pažeidimą, tačiau A. P. pats pasirinko savo elgesio variantą ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes.Skunde nurodomos aplinkybės, kad nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo papildomų įrodymų bei nesiėmė aktyvių proceso veiksmų yra nepagrįstos. Teismas neturi nubaustam asmeniui nurodyti, kaip jis turėtų elgtis, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas jam būtų sutrumpintas. Teismas net neįpareigotas tokiais atvejais rinkti įrodymų. Nubausto asmens užduotis įtikinti teismą, kad yra pagrindas sutrumpinti terminą ir kaip nubaustas asmuo elgsis bei kokiu savo elgesiu jis įtikins teismą priklauso nuo jo.

Remiantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

A. P. ir jo atstovo advokato Šarūno Mickevičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.