Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. RV-22-3734 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 15 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-3734 nutarta taikyti nuteistajam A. K. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2024 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Kartu Komisija nutarime nurodė, jog nuteistojo elgesyje stebimi tik pozityvus pokyčiai, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko ryšius su artimaisiais, dalyvauja reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos vertinimu, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje patirti suvaržymai turėjo teigiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio pokyčiui, nuteistasis jau yra padaręs atitinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kas Komisijos nuomone yra pagrindas sprendžiant, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, kad ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

A. K. nuteistas 2013 m. gruodžio 9 d. Jungtinės Karalystės Norvidžio Karališkojo teismo pagal 2003 m. lytinių nusikaltimų įstatymo 1(1) numatytą nusikaltimą – išžaginimas (dvi veikos) ir galutinė bausmė 21 metai laisvės atėmimo, 16 metų įkalinant ir 5 metus atliekant lygtinai. 2016 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintas 2013 m. gruodžio 9 d. Jungtinės Karalystės Norvidžio Karališkojo teismo nuosprendis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 1 dalimi ir 63 straipsnio 1, 3 dalimis suderinta galutinė bausmė – 14 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 13 d., pabaiga – 2027 m. kovo 13 d.

Anksčiau teistas.

Byloje gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos atsiliepimas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos nutarimo.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis nuo 2023 m. kovo 10 d. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dešimt kartų skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo, nuteistasis išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, pažeidimų nedaro, tačiau teismas pažymi, kad A. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pritartina Komisijos išvadoms, jog jau egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai yra tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, tačiau, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką ir vertinama kaip žema, tačiau įvertinus visus bylos nagrinėjimui pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiai spręsti, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą jau egzistuoja ir, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamą elgesį.

Šiuo metu nuteistojo elgesyje, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar egzistuoja aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie pataisos proceso metu, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad galėtų, tačiau ir privalo būti koreguojami, kas atskleistų neabejotiną nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį. Juo labiau, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus visą paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, dar stebima itin trumpą laiką, tai yra tik nuo 2024 m. kovo 18 d., kai tuo tarpu ankstesnių, net septynių patikrinimų metu, kurių paskutinis buvo darytas 2023 m. spalio 13 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atitiko tik vidutinį. Tokiu būdu dar itin trumpas pozityvus nuteistojo elgesio pokytis negali būti vertinamas kaip sudarantis neabejotiną pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tuo labiau, kad nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, dėl ko spręstina, kad išskirtinai teigiamu nuoseklumu nuteistasis visu bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo. Kartu pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis nuo 2023 m. kovo 10 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo sąlygomis.

Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvados duomenys, vis tik atskleidžia tai, kad nuteistasis savo nusikalstamų veikų atžvilgiu, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra kritiškas, yra linkęs sumažinti savo indėlį į nusikalstamų veikų darymą, linkęs kaltini aplinką, o ne savo nusikalstamus pasirinkimus, dėl ko darytina išvada, kad nuteistasis vis tik dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir šiuo metu dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tai, kad nuteistasis dirba ir turi aukštą darbinę motyvaciją, iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau darbine motyvacija nuteistasis pasižymėjo ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę, o jo įvykdytos nusikalstamos veikos, nebuvo susijusios su finansinės naudos siekiu, todėl dabartinė darbinė motyvacija vertinama teigiamai, tačiau neišskirtinai teigiamai apibūdinančia nuteistąjį ir neleidžiančia spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju tai veiks kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis ir iki atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo susidūręs su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, todėl ir lygtinio paleidimo atveju turima gyvenamoji vieta nėra vertinama išskirtinai. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar stebima itin trumpą laiko tarpą, o nuteistojo elgesys absoliučiu nuoseklumu nepasižymėjo, leidžia daryti išvadą, jog dar nėra pagrindo nuteistojo elgesį koreguoti taikant lygtinį paleidimą, dabartinėje pataisos stadijoje spręstina, jog įkalinimo bausmė turi būti tęsiama pataisos įstaigoje.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, A. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių ir 2 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius nemažai jo elgesyje egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam eliminuoti minėtus kriminogeninius veiksnius, bei adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3734, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. RV-22-3734 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.