Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. G., D. C. ir I. C. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. G., D. C. ir I. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjos J. G., D. C. ir I. C. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., priklausančio I. C., priklausinys; 2) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., priklausančio D. C., priklausinys; 3) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., priklausančio J. G., priklausinys ir 4) ¼ dalis ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49,88 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., yra pagrindinio daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Trakai, Trakų r. sav., priklausančio J. G., priklausinys. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinti faktas nustatytinas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu.Pareiškėjos nurodė, kad sandėliukas (Ūkinis pastatas, jo dalis), į kurį pretenduoja pareiškėjos, nuosavybės teise priklauso valstybei, jos gali įgyti nuosavybės teises į jį įrodydamos, kad šis sandėliukas (Ūkinis pastatas, jo dalis) yra jų valdomo buto priklausinys, tuo pačiu paneigdamos valstybės nuosavybės teises į šį sandėliuką (Ūkinį pastatą), priešingu atveju jos galėtų minėtą sandėliuką (Ūkinį pastatą, jo dalį) iš valstybės įgyti pagal pirkimo - pardavimo ar kitokį perleidimo sandorį. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad Ūkinis pastatas buvo pastatytas 1950 m., pareiškėjos 1968 m. atsikėlė gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir nuo to laiko naudojasi Ūkiniu pastatu. Kadangi minėtas namas yra šildomas krosnimis, malkos buvo laikomos Ūkiniame pastate, kiekvienas butas Ūkiniame pastate turi savo atskirą sandėliuką. Be to, Ūkiniame pastate yra įrengti du lauko tualetai. Pareiškėjos pažymėjo, kad minėtas gyvenamasis namas kitų ūkinių pastatų neturi, tai yra vienintelis Ūkinis pastatas. Ūkinis pastatas buvo naudojamas gyvenamajam namui aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t. y. pagalbinėms funkcijoms atlikti (naudojamas malkoms laikyti, jame įrengti du lauko tualetai, naudojamas kaip pagalbinės patalpos namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos daro išvadą, jog tarp pagrindinio daikto - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir Ūkinio pastato, egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t. y. Ūkinis pastatas yra savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), ir pagal savo funkcijas yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui -gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose. Todėl pareiškėjos prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 49,88 kv. m, yra jų butų priklausinys ir kaip priklausinys įgytas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centras 2015-01-27 raštas Nr. VILIN(12.5.13.)-2314 patvirtina, kad ūkio pastatas, kadastro ir registro dokumentų byloje plane pažymėtas 2I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose (Ūkinis pastatas), bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Ūkinis pastatas yra nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje – valstybinėje žemėje. Ūkinis pastatas nebuvo privatizuotas, duomenų apie statytojus ar savavališką statybą nėra. Teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-03-01 nutartyje yra konstatavęs, kad pareiškėjoms nepateikus įrodymų, kad Ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, laikytina, kad valstybinėje žemėje esančio Ūkinio pastato savininkas yra valstybė. Teismas pažymi, kad įrodymų, jog Ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, pareiškėjos nepateikė nagrinėjant ir šią bylą, todėl teismui nėra pagrindo pripažinti, kad gyvenamosios patalpos (butų) savininkai (pareiškėjos) įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Ūkinį pastatą). Iš to teismas konstatuoja, kad pareiškėjos neįrodė patalpai (Ūkiniam pastatui) pripažinti buto priklausiniu būtino nustatyti juridiškai reikšmingo fakto, kad Ūkinis pastatas buvo naudojamas teisėtai, tuo tarpu nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į Ūkinį pastatą, techninis ir funkcinis patalpos ryšys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamąsias patalpas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantės (pareiškėjos) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų prašymą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priklausinio -ūkinio pastato - negalėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, nes dalių ūkinio pastato pardavimas nebuvo aptartas privatizavimo (pardavimo) butų sutartyse. Kadangi butų privatizavimo (pardavimo) sutartyse nebuvo aptarta, kad ūkinis pastatas lieka pardavėjui nuosavybėje, tai dalis šio pastato pareiškėjoms buvo parduota ir priklauso nuosavybės teise. Civilinėje byloje Nr. 2-173-804/2011 (kuri yra prijungta prie šios bylos) buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės šiai nagrinėjamai bylai. Šioje byloje Trakų rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad ūkinis pastatas savivaldybei nereikalingas. Šioje byloje dalyvavo Statybos inspekcija, kuri nurodė, kad duomenų apie tai, kad ūkinis pastatas pastatytas savavališkai, nėra, kas yra ūkinio pastato statytojas, inspekcija neturi duomenų. Taip pat minėtoje byloje buvo kaip liudytojai apklausti ankstesni namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, gyventojai O. B., L. I. A., kurios parodė, kad Ūkiniu pastatu naudojosi, sandėliavo malkas, naudojosi lauko tualetu. Tiek buvę butų savininkai, tiek pareiškėjos, visada ūkiniu pastatu naudojosi kaip butų priklausiniu, sandėliavo malkas, naudojosi lauko tualetu, remontavo ir prižiūrėjo ūkinį pastatą, todėl ūkinis pastatas pagrįstai turi būti pripažįstamas pareiškėjų butų priklausiniu, pareiškėjos įgydamos butus, įgijo teisę ir į ūkinį pastatą kaip priklausinį, nors butų privatizavimo ir vėlesnio perleidimo pareiškėjoms sandoriuose nėra nurodyta, kad perleidžiamas ir ūkinis pastatas.Ūkinis pastatas buvo naudojamas gyvenamajam namui aptarnauti, tenkinti namų ūkio poreikius, t.y. pagalbinėms funkcijoms atlikti (naudojamas malkoms laikyti, jame įrengti du lauko tualetai, naudojamas kaip pagalbinės patalpos namų apyvokos ir kitų asmeninių daiktų laikymui), todėl tarp pagrindinio daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, ir ūkinio pastato, egzistuoja bendra ūkinė paskirtis, t.y. ūkinis pastatas yra savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo bendrą ūkinę paskirtį yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu (gyvenamuoju namu), ir pagal savo funkcijas yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui - gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Trakuose. Todėl nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai tokiam ryšiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t.y. neįrodė, kad ūkinis pastatas skirtas tarnauti jų butams kaip priklausinys.Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ „Turto bankas“ prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Skundžiamame Trakų rajono apylinkės teismo 2016-10-12 sprendime, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos neįrodė byloje fakto, kad ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakuose, buvo įgijusios pagalbinio ūkio patalpas, Karaimų g. 19, Trakuose, kurios privatizuojant gyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Trakuose, tapo butų Nr. l, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 priklausiniais. Vien tik faktinis pareiškėjų ginčo turto naudojimas be teisinio pagrindo, nepatvirtina jų nuosavybės teisės į šį turtą. Be to, konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis, o funkcinis ryšys, kuris turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su tokiu nekilnojamojo turto objektu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t.y., kad tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui - bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012). Teisės norminiai aktai, reglamentuojantis visuomenių ar valstybinių butų privatizavimą, numatė pardavėjo pareigą butų pirkimo-pardavimo sutartyse konkrečiai nurodyti valstybės perleidžiamo turto apimtį, jo vertę, įskaitant ūkinius pastatus at jų pagalbinio ūkio patalpas, rūsius ir pan., tačiau šiose teisės norminių aktų nuostatose nebuvo nustatyta pareiga pardavėjui nurodyti apie privatizuojamo buto asmens teises, naudojantis kitiems savininkams priklausančiomis patalpomis. Dėl to apeliacinio skundo argumentuose nepagrįstai nurodoma, jog tam, kad antraeilis daiktas liktų pirmojo savininko nuosavybe, tai turėjo būti konkrečiai aptarta šalių sudarytose butų pirkimo-pardavimo sutartyse (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis Karaimų g. 21, Trakų mieste, turi keturias gyvenamosios paskirties patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso pareiškėjoms (butas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų m. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. C., butas, esantis (duomenys neskelbtini), Trakų m., nuosavybės teise priklauso pareiškėjai D. C., butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Trakų m., nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. G.. Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Trakuose, bei daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pareiškėjos pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ūkinis pastatas yra kiekvienos iš pareiškėjų butų priklausinys (po ¼ dalį). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.19 straipsnio 1 dalimi priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, t. y. kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-142/2012). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo motyvus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumą, pažeidė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais įtvirtinta, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, pareiškėjų butų įgijimo sutartys tvirtina, kad jose nėra nurodoma apie jokius butų priklausinius, pagalbines patalpas ar kitokias patalpas, skirtas butuose gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1464-798/2013, kurioje teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl ūkinio pastato įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir kuri turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, konstatuota, kad ūkinis pastatas nebuvo privatizuotas ir pirminių savininkų, kuriems priklausė pareiškėjų butai. Taip pat šioje byloje konstatuota, kad pareiškėjoms nepateikus įrodymų, kad ginčo ūkinis pastatas buvo įgytas laikantis įstatymų reikalavimų, laikytina tinkamu, kad valstybinėje žemėje esančio ūkinio pastato savininkas yra valstybė. Darytina išvada, kad pareiškėjos įstatymų nustatyta tvarka nėra įgijusios teisės į ūkinį pastatą.Pareiškėjų teigimu, ūkinis pastatas tarnauja pagrindiniam daiktui – pareiškėjų butams; be to, patalpos naudojamos ilgą laiką. Tačiau vien tik šių faktinių aplinkybių nurodymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ūkinį pastatą ieškovių butų priklausiniu. Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog šios aplinkybės gali būti priklausinio požymiais, bet jos taip pat turi būti patikimai patvirtintos bylos medžiagoje esančių įrodymų visetu. Vien pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad ūkiniame pastate buvo ilgą laiką ir dabar laikomos malkos, kiti namų apyvokos daiktai, įrengtas lauko tualetas neįrodo pareiškėjų butų funkcinio ryšio su ūkiniu pastatu. Tuo labiau, kad pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, savo teiginiams pagrįsti, t. y. įrodymų, kad ūkinis pastatas šiuo metu naudojamas sandėliavimui ar naudojami šiame pastate esantys lauko tualetai. Ankstesnių savininkų parodymai, kad jie iki 1968 m. pastatą naudojo butų pagalbinėms funkcijoms atlikti nepatvirtina, kad ir šiuo metu šis pastatas išliko toms pačioms funkcijoms atlikti, kadangi per ilgą laiką pastatas galėjo būti praradęs savo pirmines funkcijas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo pastatas – ūkinis pastatas - nėra pareiškėjų butų priklausiniai. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.) - nagrinėjamu atveju ieškovėms.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.