Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-244-280/2010, kuria Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui buvo perduotas spręsti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-244-280/2010 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti atsakovų R. G. ir V. G. Panevėžio apygardos teismui pareikšto nušalinimo klausimą nuo civilinės bylos Nr. 2-244-280/2010 nagrinėjimo pagal ieškovės J. K. G. ieškinį atsakovams V. G. ir R. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Iš R. G. ir V. G. 2010 m. balandžio 30 d. nušalinimo pareiškimo matyti, jog jie reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui ir prašo bylą perduoti nagrinėti į kitą miestą. Nušalinimo pareiškime nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (nutartyje nurodyta data – 2009 m. m. sausio 25 d.), atmesdamas atsakovų V. G. ir R. G. pareiškimą dėl teisėjos R. Č. nušalinimo, buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, šia nutartimi bylą perdavus nagrinėti teisėjai L. S. , byla yra nagrinėjama neteisėtos sudėties teismo, atsižvelgiant į tai, kad byla, sprendžiant iš nutartyje nurodytos datos, šiai teisėjai buvo perduota anksčiau, nei teisme buvo iškelta pati byla. Todėl visi šioje byloje atlikti teisėjos procesiniai veiksmai yra niekiniai. Teisėja L. S. yra susidariusi išankstinę nuomonę apie bylą ir apie atsakovą V. G. . Ji 2010 m. kovo 19 d. nutartimi atmetė atsakovo V. G. prašymą dėl bylos sustabdymo, o bylą nagrinėjo neatsižvelgdama į atsakovo V. G. prašymą jos nenagrinėti jam nedalyvaujant dėl ligos, kadangi jis su advokate yra sudaręs tik riboto atstovavimo sutartį. Teisėja yra suinteresuota ne teisingu, o greitu bylos išnagrinėjimu. Bylą nagrinėjanti teisėja 2010 m. kovo 19 d. nutartimi konstatuodama, kad bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, rezultatai neturės jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, pažeidė CPK 6, 12, 14, 17 straipsnių, 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nes nutartyje išsakė išankstinę poziciją apie bylos baigtį. Nagrinėdama bylą, teisėja L. S. riboja atsakovų teises, nesilaiko proceso taisyklių, bylos nagrinėjimo metu išsako nuomonę dėl ieškinio pagrindo (bylos faktinių aplinkybių) pagrįstumo, ignoruoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą, kai negalima bylos nagrinėti tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, dėl ko byloje yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp teisėjos ir atsakovų. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl teisėjos L. S. , bet ir visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Ši nuostata įtvirtina asmens teisės į tinkamą teismo procesą principą, kuris apima ir teismo nešališkumą. Lietuvos Respublikoje galiojantis Civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 str.), numato galimybę šio civilinio proceso principo įgyvendinimą užtikrinti įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe ir nusišalinimu arba nušalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai).

Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-244-280/2010 pagal ieškovės J. K. G. ieškinį atsakovams R. G. ir V. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ši byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai R. Č. . Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (nutartyje nurodyta data – 2009 m. sausio 25 d.) byla buvo perduota nagrinėti teisėjai L. S. (3 t., b.l. 47-48). Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme, 2010 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu atsakovai R. G. ir V. G. pareiškė nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas yra grindžiamas CPK 66 straipsnyje įtvirtintu nušalinimo pagrindu, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nors šis nušalinimo pagrindas apima bet kokių aplinkybių, leidžiančių abejoti nešališku ir objektyviu bylos nagrinėjimu, egzistavimą, tačiau joms keliamas pagrįstumo reikalavimas. Nušalinimo pagrindą sudarančios aplinkybės turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Tokių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

Nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko veiksmais, 2010 m. sausio 25 d. nutartimi atmetant teisėjai R. Č. atsakovų pareikštą nušalinimo pareiškimą ir bylą perduodant nagrinėti teisėjai L. S. , nesudaro pagrindo nušalinti Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2-244-280/2010 nagrinėjimo. Pažymėtina, jog minėta teismo nutartis, kuria išspręstas teisėjo nušalinimo klausimas, yra neskundžiama, o atitinkami argumentai, susiję su abejone dėl skyriaus pirmininko ar atitinkamo teisėjo nešališkumo, gali būti nurodyti apeliaciniame ir kasaciniame skunduose. Be to, iš esmės visi atsakovų nurodyti argumentai yra susiję su 2010 m. sausio 25 d. nutartyje padarytu rašymo apsirikimu, nurodant nutarties priėmimo datą (vietoj 2010 metų nurodant 2009 metus). Šis rašymo apsirikimas buvo ištaisytas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi, nustatant, kad nutarties, priimtos dėl teisėjos R. Č. ir teismo posėdžio sekretorės L. T. nušalinimo, priėmimo data yra 2010 m. sausio 25 d. (3 t., b.l. 150). Tiek padarytas rašymo apsirikimas, tiek jo ištaisymas nekeičia teismo nutarties, kuria išspręstas nušalinimo klausimas, esmės.

Kiti atsakovų nušalinimo pareiškime nurodyti argumentai yra susiję su teisėjos L. S. procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-244-280/2010 – atsakovų prašymo dėl bylos sustabdymo išsprendimu, prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo dėl atsakovo V. G. ligos atmetimu, kai jį atstovaujanti advokatė yra įgaliota atstovauti atsakovą V. G. teismo posėdžiuose tik kartu su atstovaujamuoju. Šiuos bylą nagrinėjančios teisėjos L. S. procesinius veiksmus atsakovai nušalinimo pareiškime vertina kaip išankstinę teisėjos nuomonę tiek apie nagrinėjamą bylą, tiek apie atsakovą V. G. . Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Civilinio proceso įstatymas, įtvirtindamas, jog teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, numato teismo procesinių sprendimų peržiūrėjimo apeliacine ir kasacine tvarka galimybę, kurio metu yra atliekama teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė bei vertinama bylos nagrinėjimo metu teismo atliktų procesinių veiksmų galima įtaka neteisingam bylos išsprendimui. Taip pat pažymėtina, jog motyvai dėl teismo nutarčių, kurios nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų pirmininkas kaip subjektai, kuriems, vadovaujantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, yra suteikti įgaliojimai spręsti nušalinimo klausimą, kai jis yra pareiškiamas visam apygardos teismui, neatlieka šių teismų atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų kontrolės. Proceso teisės normų pažeidimai, sprendžiant nušalinimo klausimą, gali būti pripažinti galinčiais sukelti pagrįstas abejones bylą nagrinėjančio teisėjo ar teisėjų nešališkumu tik tuo atveju, kai šie pažeidimai yra susiję su atitinkamo teisėjo ar teisėjų nepagrįstu neveikimu (pvz., pakartotiniu byloje dalyvaujančio asmens pareikštų prašymų nepagrįstu neišsprendimu) arba aukštesnės instancijos teismo konstatuotų proceso teisės normų pažeidimų pakartotiniu neištaisymu, po to, kai byla ar byloje iškilę proceso klausimai nebe pirmą kartą grąžinami žemesnės instancijos teismui spręsti iš naujo. Be to, bet kokiu atveju bylos nagrinėjimo metu padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti vertinami kaip galintys sukelti pagrįstų abejonių visų to teismo teisėjų nešališkumu, jeigu bylą nagrinėjantys teisėjai, nušalinus juos nuo bylos nagrinėjimo, galėtų būti pakeisti kitais tame teisme dirbančiais teisėjais. Todėl nagrinėjamu atveju pagrindą atmesti atsakovų visam Panevėžio apygardos teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sudaro ir tai, jog Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba devyni teisėjai, o nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės yra susijusios tik su šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko R. J. bei teisėjų R. Č. , L. S. šališkumu.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovai nušalinimo pareiškime nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nušalinimo pareiškime nurodomi argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad kurie nors Panevėžio apygardos teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios bylos baigtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atmesti atsakovų V. G. ir R. G. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-244-280/2010 pagal ieškovės J. K. G. ieškinį atsakovams R. G. ir V. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nagrinėjimo.