- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-23
- Bylos Nr.
- N-63-3965-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2010 m. sausio 15 d., 4.00 val., Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., vairavo automobilį, priklausantį D. M. P., būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas, lengvas girtumo laipsnis), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu pripažino V. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos D. M. P., vardu, konfiskavimu. Teismas nustatė, kad V. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, rašytiniu V. P. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės paėmimo protokolu, alkotesterio kvitu, pažyma apie V. P. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurios duomenimis V. P. 2008 m. liepos 8 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, už ką jam paskirta administracinė nuobauda (1500 Lt bauda) yra galiojanti, V. P. visišku kaltės pripažinimu. Teismas nustatė, kad V. P. nuoširdus gailestis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo lengvina jo atsakomybę. Nors V. P. ir suinteresuotas asmuo D. M. P. prašo nekonfiskuoti automobilio nurodydami, jog V. P. vairavo šį automobilį be savininkės žinios ir sutikimo, automobilis pagal panaudos sutartį naudojamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrija) veikloje, ir be automobilio nebus galimybės atlikti pagrindinių bendrijos funkcijų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad V. P. ignoruoja Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sistemingai daro pažeidimus, nusprendė, jog šios aplinkybės nėra pagrindas švelninti V. P. administracinę atsakomybę, nes asmuo, darydamas administracinį teisės pažeidimą, turi numatyti ir prisiimti neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems.
II.
V. P., nesutikdamas su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. nekonfiskuoti jo motinai priklausančio automobilio. Nurodo, kad jo motina yra pensininkė, neįgali, našlė, gyvena tik iš pensijos ir mažo atlyginimo, automobilis reikalingas Bendrijos veikloje. Mano, kad dėl jo neatsakingų veiksmų jo motinai sukeliamos per sunkios pasekmės – konfiskuojamas jau antras jos automobilis per 1 metus. Teigia, kad automobiliu pasinaudojo be motinos žinios, o jo rašytiniame paaiškinime nurodyti priešingi duomenys yra neteisingi.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. P. padarė vieną sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi daug galiojančių nuobaudų, tačiau išvadų nedaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisingas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. P. nutarime nurodytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad buvo nubaustas per griežtai.
Skundžiamu nutarimu V. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 130² straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš to matyti, kad V. P. skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Tokį nutarimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas iš esmės į tas pačias aplinkybes, kurias V. P. nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Jokių naujų duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, V. P. su apeliaciniu skundu nepateikia.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Tačiau minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas minėtas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokios situacijos šioje byloje nėra. Pažymėtina, kad V. P. iš karto po administracinio teisės pažeidimo padarymo savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobiliu naudojasi nuolat ir savavališkai jo nepasiėmė (b. l. 9), todėl teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde iškelta versija, kad motinos automobilį pasiėmė savavališkai, laikytina jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo. Šios išvados teisingumą, be kita ko, patvirtina V. P. ir jo motinos D. M. P. parodymų neatitikimas: iš pradžių V. P. teigė išgėręs 100 gramų brendžio (b. l. 9), tačiau teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo gėręs degtinės (b. l. 38, 43); D. M. P. teismo posėdžio metu teigė, kad nurodytą dieną buvo išvykusi pas gydytojus (b. l. 39), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji buvo svečiuose (b. l. 43).
Apeliaciniame skunde V. P. teigia, kad automobilis reikalingas jo motinos įsteigtos Bendrijos veikloje. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija buvo įsteigta 1999 m. liepos 8 d. (b. l. 26), o automobilis šiai Bendrijai buvo suteiktas panaudai tik 2009 m. lapkričio 17 d. (b. l. 28), kas parodo, kad ilgą laiką Bendrija savo veiklą vykdė be automobilio, o automobiliu buvo naudotasi tik 2 mėnesius iki administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl V. P. neatsakingų veiksmų konfiskuojamas jau antrasis jo motinos automobilis per 1 metus, dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumą, kad V. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro (iš viso V. P. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas), todėl nėra jokio pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, nes ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.