Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-43-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
1S-43-350/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Advokatai
Rolandas Vaitiekūnas, Povilas Pečiukevičius
Kategorijos

Bylos Nr.: 1 S-43-350/2015 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo E. K. gynėjo advokato Povilo Pečiukevičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį įtariamas tuo, kad jis, 2014-10-02, apie 20 val., Panevėžyje, „(duomenys neskelbtini) “ pagrindinės mokyklos stadione, adresu (duomenys neskelbtini) , panaudojęs psichologinį smurtą nukentėjusios L. G. atžvilgiu- pagrasinęs daiktu, panašiu į peilį, pagrobė iš L. G. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S Duos“ su SIM kortele, bendros 144,52 eurų vertės.

2015-01-13 E. K. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-15 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Suimtojo E. K. gynėjas advokatas P. P. skundžia 2015-01-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad vadovaujantis BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatomis, suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismas, skirdamas jo ginamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę pažeidė minimo straipsnio nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „ Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą „ l p. kuriame nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo vykdyti LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Teismas prokuroro pareiškime nurodytus suėmimo pagrindus mechaniškai perkėlė į skundžiamą nutartį, nenurodydamas motyvų dėl kiekvieno pagrindo ir tuo šiurkščiai pažeidė minėto Senato nutarimo 3 ir 22 punktų reikalavimus.

Teigia, kad nors E. K. anksčiau teistas, tačiau jau tuomet nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, nes tam nebuvo prasmės, vykti į užsienį jis taip pat neketina, nes Vokietijoje buvo sumuštas policijos pareigūnų. Be to jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, gauna pajamas, išlaiko studentę žmoną.

Be to, mano, kad E. K. inkriminuota veika kvalifikuota netinkamai, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis eidamas įvykio vietoje pro nukentėjusią mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo ji tuo metu kalbėjo, paėmė iš jos rankų, fizinio ar psichologinio smurto nenaudojo, todėl jo veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Po įvykio suimtasis bandė ieškoti nukentėjusios, norėjo grąžinti jos telefoną ir atsiprašyti, tačiau nerado. Šiuo metu telefonas nukentėjusiajai grąžintas, žala jai nepadaryta. E. K. nori taikytis su ja, nes tam yra pagrindas, numatytas BK 38 straipsnyje, tačiau būdamas suimtu to padaryti negali.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą, netiriama kaltinamojo kaltė, nevertinami byloje surinkti duomenys dėl nusikalstamos sudėties buvimo, nesprendžiami veikos kvalifikacijos, bausmės ir kiti, išimtinai tik su nuosprendžiu siejami, klausimai. Skundą dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar pratęsimo nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, todėl skunde keliamu klausimu dėl įtariamajam inkriminuotos veikos kvalifikavimo šioje nutartyje nepasisakoma.

Byloje surinkti faktiniai duomenys yra pakankami manyti, jog E. K. padarė veiką, kurios padarymu įtariamas. Tokie duomenys užfiksuoti byloje esančiais nukentėjusių apklausos protokoluose, liudytojų ir paties įtariamojo apklausos, daiktų apžiūros protokoluose ir kituose byloje esančiuose dokumentuose, įtariamojo įvykdytas neteisėto svetimo turto užvaldymo faktas neneigiamas ir nagrinėjamame skunde.

Esant duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, sutinkamai su BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, įtariamajam (kaltinamajam) gali būti skiriama kardomoji priemonė.

BPK 122 straipsnis (7 ir 8 dalys) reglamentuoja, kad suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad E. K. būdamas laisvėje, gali bėgti, slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 4 dalyje. Tokius suėmimo pagrindus numato BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau pažymėtina, jog vien gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, jos būtinumą turi patvirtinti ir kitos aplinkybės.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. K. įtariamas tyčinės, savanaudiškos apysunkės nusikalstamos veikos padarymu, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Suimtasis ankščiau teistas, jam inkriminuotas veikas padarė neišnykus teistumui. Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant kratą įtariamojo namuose, rasti suklastoti asmens dokumentai, kuriuose įklijuota E. K. nuotrauka. Įtariamojo teigimu, jis yra gyvenęs ir dirbęs Vokietijoje ir galimai turi ten ryšių. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgus į gresiančios bausmės griežtumą, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, E. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Suėmimas E. K. buvo paskirtas ir tuo pagrindu, kad jis, būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalis 3 punkte nurodytu pagrindu (darys naujus nusikaltimus), suėmimas gali būti skiriamas o vėliau jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Kaip jau minėta, suimtasis E. K. anksčiau teistas, šiuo metu jis įtariamas padaręs tyčinę BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, tik 2014-09-24 paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vietos. Nepraėjus mėnesiui po nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas šioje baudžiamojoje byloje, jis padarė administracinį teisės pažeidimą, praeityje taip pat ne kartą baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus.

Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu E. K. įtariamas, pobūdį, jo asmenybę ir aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte konstatavo taip pat pagrįstai.

Kitos skunde nurodomos aplinkybės, kad įtariamasis turi darbą, išlaiko žmoną, slėptis neketina, negali būti lemiamu pagrindu kardomajai priemonei panaikinti. Be to, šios aplinkybės nesulaikė suimtojo nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Visos minėtos aplinkybės rodo, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, įtariamajam suėmimas paskirtas pagrįstai, šis sprendimas neprieštarauja nei nacionalinės teisės - BPK, nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutarė:

Įtariamojo E. K. gynėjo advokato Povilo Pečiukevičiaus skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis