Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-16 · Administracinė byla Nr. eI2-2371-505/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
eI2-2371-505/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03532-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-2371-505/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03532-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2021 m. lapkričio 22 d. jis per policijos elektroninių paslaugų sistemą epolicija.lt kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teigė, jog 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą nepriimti nagrinėti jo prašymo, nes mokėjimas atliktas ne Lietuvos valstybiniame banke, pateiktas ne valstybine kalba, nėra patvirtinimo apie mokėjimo įvykdymą, taip pat rekomendavo prašymą pateikti po sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje, kadangi Vilkaviškio rajono policijos komisariate dėl pareiškėjo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad kartu su prašymu buvo pateiktas rinkliavos sumokėjimo mokėjimo nurodymas, kuris atliktas ne Lietuvoje registruotame banke. Mano, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo prašymą, nes pagal teisinį reglamentavimą nepateikus kokių nors dokumentų, atsakovas turėjo vadovaudamasis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 10 punktu informuoti jį apie tai ir suteikti 15 kalendorinių dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Nepaisant to, pareiškėjo įsitikinimu, rinkliava yra mokama už leidimų išdavimą, o ne už prašymų nagrinėjimą, todėl rinkliavos galima prašyti ir vėlesnėje prašymo nagrinėjimo stadijoje, be to, rinkliavas administruojantys subjektai turi galimybę patikrinti, ar konkretus mokėjimas yra gautas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Akcentavo, jog prašymo padavimo, nagrinėjimo ar šio skundo padavimo metu jam nėra pateikti jokie įtarimai jokiame vykstančiame ikiteisminiame tyrime, vien aplinkybė, kad yra nagrinėjamas koks nors skundas, savaime nesudaro pagrindo nepriimti nagrinėti jo prašymo. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 22 d. per policijos elektroninių paslaugų sistemą Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą Nr. 21-G-64-02179-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir dokumento kopiją lenkų kalba, kurį įvardijo kaip žyminio mokesčio pavedimą už licencijavimo paslaugas. Pažymėjo, kad toks dokumentas būtų laikomas tinkamu, jei būtų pateiktas jo vertimas į lietuvių kalbą ir patvirtintas banko, kuris padarė pinigų pervedimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašu, asmenys, pageidaujantys gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, prašymus pateikia pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai tiesiogiai arba per policijos elektroninių paslaugų sistemą. Bet kuriuo atveju prašymas iš karto automatiškai užregistruojamas Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje ir kiti veiksmai – registruoti mokėjimą, patvirtinti mokėjimą. Ir tik patvirtinus mokėjimą pareigūnas gali priimti sprendimą dėl leidimo išdavimo arba atsisakymo išduoti leidimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas dėl netinkamo pateikimo dokumento apie žyminio mokesčio sumokėjimą ir pareiškėjas prašymą galėjo teikti iš naujo, pridėjęs trūkstamus dokumentus. Akcentavo, jog 2021 m. lapkričio 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate prieš pareiškėją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-40009-21 dėl nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atmetant pareiškėjo prašymą, dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo pareiškėjui buvo rekomenduota teikti prašymą, kai bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas per policijos elektroninių paslaugų sistemą epolicija.lt kreipėsi į atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog mokėjimas atliktas ne Lietuvos valstybiniame banke, pateiktas ne valstybine kalba, nėra patvirtinimo apie mokėjimo įvykdymą, taip pat rekomendavo prašymą pateikti po sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo byloje, nes Vilkaviškio rajono policijos komisariate prieš pareiškėją pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi skundžiamas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas atsakovo buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą.

Iš prašymo ir byloje esamų dokumentų spręstina, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl naujo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo medžioklei ir savigynai skirtiems ginklams.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atsakovui pateikė mokėjimą, atliktą ne Lietuvos valstybiniame banke ir ne valstybine kalba, ir nepateikė patvirtinimo apie mokėjimo įvykdymą.

Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Fizinių asmenų konkrečių prašymų nagrinėjimas yra reglamentuojamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 30 d.) patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas).

Pagal Aprašo 7 punktą, asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagal savo gyvenamąją vietą teritorinei policijos įstaigai tiesiogiai arba per Policijos elektroninių paslaugų sistemą pateikia:

7.1. prašymą išduoti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Prašyme asmuo turi nurodyti kartu su juo gyvenančius asmenis, vyresnius kaip 14 metų. Prašyme asmuo taip pat nurodo planuojamų įsigyti ginklų paskirtį ir rūšį. Prašyme turi būti pažymėtas asmens sutikimas dėl asmens duomenų iš sveikatos priežiūros institucijų dėl asmens ligų ar fizinių trūkumų, kurie galėtų trukdyti tinkamai elgtis su ginklu, teikimo policijai;

7.2. medicininio patikrinimo išvadą, kad asmuo dėl sveikatos būklės gali įsigyti ir turėti ginklus, išduotą Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą laikyti ar leidimą nešiotis ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka (toliau – medicininio patikrinimo išvada). Medicininio patikrinimo išvados pateikti nereikia, jeigu asmuo kreipiasi dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus patikslinimo arba kai medicininio patikrinimo išvada yra saugoma Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) ir yra galimybė tai patikrinti naudojantis Policijos informacine sistema (toliau – Policijos IS). Tai, kad fizinio asmens medicininio patikrinimo išvada yra saugoma ESPBI IS, pareiškėjas pažymi prašyme. Šis papunktis netaikomas Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytiems asmenims, pateikusiems Įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatytą pažymą. Duomenis apie policijos pareigūnams suteiktą teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą pareigūnas patikrina Policijos personalo posistemyje;

7.3. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (dokumentas pateikiamas, jei kreipiamasi tiesiogiai);

7.4. Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą (dokumentas pateikiamas tik įsigyjant ginklus medžioklei);

7.5. dokumentus, patvirtinančius asmens priklausymą Lietuvos Respublikoje registruotai šaudymo sporto organizacijai (dokumentai pateikiami tik įsigyjant ginklus sportui);

7.6. užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką užsienietis gyveno, kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduotą (-as) pažymą (-as), patvirtinančią (-ias), kad šioje (-iose) valstybėje (-ėse) jis nebuvo (buvo) teistas (toliau – teistumo pažyma), kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką. Jei užsienietis buvo teistas, teistumo pažymoje turi būti nurodyta, kada ir už kokią veiką užsienietis buvo nuteistas, kokia jam buvo paskirta bausmė, ar ji atlikta (pateikiama dėl pareiškėjo ar kartu su juo viename būste gyvenančių vyresnių kaip 14 metų asmenų, kurie yra užsieniečiai, tačiau ne daugiau kaip prieš 10 metų yra nuolat gyvenę ne Lietuvos Respublikoje);

7.7. dokumentus, patvirtinančius asmens priklausymą Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvos kariuomenei ar Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (dokumentai pateikiami tik įsigyjant ginklus šaulio tarnybai ar kario įgūdžiams tobulinti).

Pažymėtina, jog Aprašo 8 ir 9 punktai reglamentuoja, kokius veiksmus turi atlikti institucija:

8. Pareigūnas ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo (toliau – pareigūnas), priėmęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir kitus dokumentus, sutikrina pareiškėjo asmens tapatybę su pateiktu asmens dokumentu, patikrina pareiškėjo pateiktus dokumentus ir:

8.1. registruoja tiesiogiai (žodžiu) pateiktą prašymą Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje (toliau – PLVIS), užregistruotą prašymą išspausdina ir pateikia asmeniui pasirašyti, taip pat pateikia į PLVIS prašymo ir Aprašo 7.2, 7.4, 7.5 ar 7.7 papunkčiuose nurodytų dokumentų elektronines kopijas;

8.2. per PEPS pateikto prašymo ir Aprašo 7.2, 7.4, 7.5, 7.6 ar 7.7 papunkčiuose nurodytų dokumentų elektronines kopijas perkelia į PLVIS. Jeigu asmens medicininio patikrinimo išvada išduota trumpesniam nei 5 metų laikotarpiui, duomenis apie medicininės pažymos galiojimo datą pareigūnas suveda į PLVIS.

9. Pareigūnas parengia pažymą pareiškėjui, kad prašymas gautas. Pažymoje nurodoma, kad sprendimas dėl leidimo išdavimo bus priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos, taip pat nurodoma sprendimo apskundimo tvarka bei terminai ir tai, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos negauna jokio atsakymo, yra laikoma, kad priimtas teigiamas sprendimas. Pažyma pareiškėjui išsiunčiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas:

9.1. raštu kartu su dokumentų originalais (jeigu pareiškėjas į teritorinę policijos įstaigą kreipėsi tiesiogiai ir dokumentų originalai bei pažyma nebuvo atiduota prašymo priėmimo metu);

9.2. per PEPS (jeigu pareiškėjas pateikė prašymą per PEPS).

10. Pareigūnas, priėmęs dokumentus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Policijos IS patikrina pareiškėjo ir kartu su juo gyvenančių vyresnių kaip 14 metų asmenų duomenis. Jei trūksta kurio nors dokumento ar jie netinkamai įforminti (apie tai pareiškėją informuoja dokumentus priimantis pareigūnas), pareiškėjas ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų juos turi pateikti, priešingu atveju Aprašo III skyriuje nurodytos procedūros neatliekamos, o pareiškėjas, praėjus minėtam terminui, raštu arba per PEPS (informavimo būdas pasirenkamas pagal prašymo pateikimo būdą) informuojamas, kad prašymas nebus nagrinėjamas. Prašymo nagrinėjimo pradžia laikoma visų reikiamų ir tinkamai įformintų dokumentų pateikimo diena.

11. Gavęs visus tinkamai įformintus dokumentus, pareigūnas registruoja asmenį PLVIS ir organizuoja patikrinimą, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui galėtų būti neišduodamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, neprašė jam sugrąžinti teisę vairuoti (tokią teisę jis turi), bet teikė prašymą panaikinti ribojimus (draudimus) vairuoti transporto priemones, užfiksuotus Administracinių nusižengimų registre.

Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, jog, atsižvelgiant į pirmiau įvardytą reglamentavimą, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo iš karto atmesti jo prašymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pagal Aprašo 10 punktą informavęs pareiškėją apie tai, kad pateiktas kartu su 2021 m. lapkričio 22 d. prašymu mokėjimas atliktas ne Lietuvos valstybiniame banke ir pateiktas ne valstybine kalba, taip pat kad nėra pateiktas patvirtinimas apie mokėjimo įvykdymą, ir suteikęs pareiškėjui 15 kalendorinių dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog atsakovas įvardytų Aprašo 10 punkte veiksmų neatliko, o nustatęs įvardytus trūkumus, iš karto atmetė pareiškėjo prašymą.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos. Taigi individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., nuo 2021 m. liepos 1 d. – 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatos), reglamentuojančio individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, t. y., neatlikęs Aprašo 10 punkte įvardytų veiksmų, pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą iš karto atmetė, taip pat nenurodė faktines aplinkybes atitinkančio administracinio sprendimo teisinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą objektyviais faktais sprendimą, nes, kaip minėta, neatliko Aprašo 10 punkte nurodytų veiksmų – nenustatė pareiškėjui termino nustatytiems trūkumams pašalinti.

Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir išspręsti klausimo, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinio teismo nagrinėjimo dalykas yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį, atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, lemiančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės, ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Todėl galimybė teismine tvarka patikrinti, ar viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) yra teisėti, egzistuoja tuomet, jei asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, inicijavo atitinkamą viešojo administravimo procedūrą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Apibendrinus teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytais teisės aktais, konstatuotina, kad skundžiamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl jis iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto (administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės) ir 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų. Taigi skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes dėl nurodytų procedūrinių pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto sprendimo priėmimas, todėl jis naikintinas teismo sprendime išdėstytais motyvais ir atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą.

Įpareigoti atsakovą Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėJolanta Medvedevienė