Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-60-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
1A-209-60-2010
Teisminio proceso Nr.
65-1-01565-06
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Emilija Akelienė (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Ieškovas
L. B.
Nuteistasis
J. K.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Civilinis ieškovas
L. B., A. D. V.
Advokatai
Aleksandras Jokūbauskas, Tomas Kaminskas, Algimantas Degulis
Teisėjas Virginijus Kalkauskas Baudž. byla Nr. 1A-209-60/10Pranešėja Emilija Akelienė (Proceso Nr. 65-1-01565-06)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajai-civilinei ieškovei L. B., jos atstovui advokatui Aleksandrui Jokubauskui, nuteistojo J. K. gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Tomui Kaminskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų - civilinių ieškovių L. B. ir A. D. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. G. bei nuteistojo J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Skundžiamu nuosprendžiu dalinai tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. K. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei L. B. priteista žalos atlyginimo, jos sūnui E. B. (gim. 1994-12-02) netekus maitintojo 3536 Lt už 2006 m. lapkričio - 2007 m. birželio mėn. laikotarpį, 7046 Lt už 2007 m. liepos - 2008 m. liepos mėn. laikotarpį, 2600 Lt už 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį, po 620 Lt nuo 2009 m. sausio mėnesio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. L. B. ir E. B. priteista po 100 000 Lt, A. D. V. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2006-10-23, apie 19 val., Kauno r., Domeikavos sen., kelio Kaunas - Šėta - Truskava - km., Kauno kryptimi vairuodamas autovežį Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 975, 53, 172, 173 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiavo viršydamas leistiną greitį, turėdamas galimybę pastebėti kelyje atsiradusią kliūtį - priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį dviratį „Panther“ vairuojamą A. B., jos laiku nepastebėjo ir nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to atsitrenkė į dviratį, tuo sukeldamas eismo įvykį, nuo kurio metu patirtų sužalojimų dviračio vairuotojas A. B. 2006-10-24, 9.55 val. mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios - civilinės ieškovės prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio taikymo ir J. K. pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį paskirti realią 4 metų laivės atėmimo bausmę, ją atliekant Pataisos namuose, o baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kėlių transporto priemones paskirti trejiems metams.

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į bausmės paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, netinkamai vertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl pastarajam paskyrė per švelnią bausmę. Apylinkės teismas netinkamai įvertino kilusias sunkias nepataisomas pasekmes, neįvertino to, kad savo kaltės nuteistasis nepripažino, nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino padarytos žalos, o 2008-10-14 per televiziją skleidė žuvusiojo artimuosius įskaudinusią informaciją. Apeliančių teigimu, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad 1993-09-02 teismo nuosprendžiu J. K. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, 2006-06-09 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (už tai jam paskirta 1000 Lt bauda), 2006-10-23 įvykio metu vairavo transporto priemonę, neturėdamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (už tai jam paskirta 100 Lt bauda). Eismo įvykis kilo dėl to, kad tamsiu paros metu vairuodamas sunkiasvorį autovežį, nuteistasis nežiūrėjo į kelią, nes lengvabūdiškai skaitė, rašė ir siuntė mobiliuoju telefonu trumpąsias žinutes. Tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, daryti teisės pažeidimus ir pavojingai vairuoti. Apylinkės teismo konstatuotas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas yra nepakankamas daryti išvadą, kad bausmės tikslai J. K. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam, apeliančių nuomone, turi būti panaikintas, jis turi būti nuteistas realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme, o baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, turi būti paskirta maksimaliam trejų metų terminui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nepakankamai įvertino paties nukentėjusiojo neatsargumą ir neįsigilino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ prastą finansinę padėtį, įmonės skolas, dabartinę ekonominę šalies padėtį. Be to, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, t.y. sąmoningai nesiekiant sukelti tokių pasekmių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vieninteliu įrodymu – specialisto išvada Nr. SE-239, kuri yra prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Skunde nurodoma, kad nuteistasis kaltu neprisipažino ir viso bylos tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Teisme jis nurodė, kad dviratininką pamatė paskutiniu momentu, kuomet pastarasis suko iš kelkraščio į kelią priešais apelianto vairuojamą automobilį. Nors J. K. suko vairuojamą autovežį į kairę, tačiau susidūrimo neišvengė. Šias aplinkybes patvirtino tiesiogiai įvykį matęs vairuotojas M. S..

Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje remtasis tardymo eksperimento protokolu, tačiau toks eksperimentas atliktas pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 197 straipsnio reikalavimus. Eksperimentui buvo parinktas kitokios komplektacijos automobilis (žibintai, ratų aukštis, padangų dydis). Apie eksperimento vietą ir laiką J. K. pranešta nebuvo, jis negalėjo pareikšti pastabų ir prašymų eksperimento eigoje, todėl eksperimentą būtina pakartoti. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepavedė skirtingų sričių specialistams pateikti vieną išvadą apie nukentėjusiojo, jo vairuojamo dviračio ir autovežio tarpusavio padėtį eismo įvykio metu, nes nukentėjusiojo kūne vyrauja kairės pusės sužalojimai. Nukentėjusiojo kūne specialistas nustatė 11 kairės pusės sužalojimų ir tik 6 dešinės, kurie, nuteistojo nuomone, nekėlė pavojaus gyvybei. Nukentėjusysis prieš įvykį pats pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus eismo dalyviams, važiuoti kelkraščiu, kuris buvo tinkamas važiuoti dviračiu, nes yra 2,5 m pločio.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Nuteistojo manymu, žala turėjo būti priteista iš civilinio atsakovo, kadangi samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Apylinkės teismas nukentėjusiajai L. B. bei jos sūnui E. B. priteisė periodines išmokas kaip netekusiems maitintojo, tačiau nukentėjusysis niekur nedirbo, savo malonumui kasdien nuvažiuodavo 80 – 100 km., todėl negalima daryti išvados, kad jis išlaikė savo šeimą ir buvo pastarųjų maitintoju.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji L. B., jos atstovas ir prokurorė nukentėjusiųjų skundą palaikė, nuteistojo ir civilinio atsakovo skundus prašė atmesti. Nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas savo skundus palaikė, nukentėjusiųjų skundus prašė atmesti.

Civilinio atsakovo atstovo skundas atmestinas, nuteistojo ir nukentėjusiųjų - civilinių ieškovių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio Baudžiamojo proceso kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą ir netinkamai išspręstų civilinių ieškinių klausimo (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 4 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą nuosprendį, kuriuo J. K. pagrįstai nuteisė pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Skirdamas J. K. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė, teisingai pritaikė Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, tačiau netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmę, bei padarė klaidingas išvadas, spręsdamas kai kuriuos civilinių ieškinių klausimus.

Dėl J. K. apeliacinio skundo

(dėl kaltės)

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme J. K. neigė, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus kilo dėl jo kaltės. Tačiau nuteistojo parodymai apie įvykio aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra nuoseklūs. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. K. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis važiavo apie 70 km/h greičiu, o dviratininką, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais ir jokių atšvaitų ant dviračio neturėjo, jis pamatė paskutiniu metu, kuomet pastarasis suko iš kelkraščio į kelią, todėl, neturėdamas kitos išeities, suko į kairę, tačiau buvo per vėlu ir jis kliudė dviratininką kelio važiuojamoje dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įvykio dieną, J. K. nurodė, kad važiuodamas tamsiu paros metu, prieš pat automobilio priekį jis pamatė dviratininką, net nežino, ar jis važiavo į Lapių ar į Kauno pusę, bandė stabdyti, sukti į šalį, kadangi atstumas buvo nedidelis, susidūrimo išvengti nepavyko ir automobilio priekiniu dešiniu kampu susidūrė su dviratininku.

Tai, kad teisme J. K. pakeitė parodymus sau naudinga linkme, siekdamas išvengti atsakomybės, ir apie įvykio aplinkybes davė neteisingus parodymus, patvirtina duomenys, užfiksuoti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. SE-239. Iš išvados matyti, kad tyrimui pateiktos raudonos spalvos plastiko šukės, kurios buvo rastos eismo įvykio vietoje, anksčiau sudarė vientisą atšvaitą. Šis atšvaitas su dviračio „Panther“ užpakalinio atšvaito laikikliu anksčiau sudarė bendrą detalę. Baltos spalvos atšvaitas su dviračio priekiniu atšvaito laikikliu taip pat sudarė vientisą detalę. Pirminio smūgio kontakto metu automobilis „Scania“ priekinės plokštumos dešine puse, apie 0,3 m atstumu nuo dešinio šono, kontaktavo su dviračio užpakaliniu ratu. Šiuo momentu dviračio ir automobilio išilginės ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Dviratininkas A. B. buvo partrenktas kelio važiuojamojoje dalyje, apie 1,0 m atstumu nuo jos dešinio krašto. Automobilis „Scania“ prieš eismo įvykį važiavo apie 80 km/h greičiu. Šis vairuotojo J. K. pasirinktas greitis buvo nepriimtinas, nes buvo didesnis už didžiausią leistiną greitį, kuris eismo įvykio vietoje yra 70 km/h. Automobilio „Scania“ vairuotojas J. K., važiuodamas leistinu 70 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti priekyje ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko A. B. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį, jeigu turėjo objektyvią galimybę pastebėti jį ne mažesniu kaip 46 m atstumu. Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis automobilio „Scania“ vairuotojas J. K. privalėjo važiuoti neviršydamas leistino 70 km/h greičio, artėdamas prie ta pačia kryptimi važiuojamąja dalimi važiuojančio dviratininko A. B., privalėjo mažinti greitį iki dviratininko važiavimo greičio. Jeigu automobilio „Scania“ vairuotojas J. K. turėjo objektyvią galimybę pastebėti dviratininką A. B. ne mažesniu kaip 46 m atstumu, jo veiksmai,- iš paskos artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi važiavusio dviratininko A. B., laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko dviratininką partrenkė,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Šią specialisto išvadą rengęs ir tyrimą atlikęs ekspertas V. M. teisme nurodė, kad savo išvadą tvirtina. Specialistas patvirtino, kad iš bylos duomenų seka, jog prieš pat automobilio „Scania‘ susidūrimą su dviratininku, automobilio ir dviračio išilginės ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Tai patvirtina dviračio užpakalinio rato deformacijos pobūdis. Įvykio vietoje nebuvo nustatyta automobilio „Scania“ ratų slydimo. J. K., važiuodamas leistinu greičiu, turėjo objektyvią galimybę išvengti susidūrimo su A. B.. Pagal objektyvius bylos duomenis, nebuvo nustatyta, kad dviratininko veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

Nukentėjusioji - civilinė ieškovė L. B. nurodė, kad dviračio, kuriuo A. B. važiavo autoįvykio metu, pedalai buvo su atšvaitais.

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2008-08-07 atlikto eksperimento protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad sąlygomis, maksimaliai panašiomis į buvusias tiriamo eismo įvykio metu, du skirtingi vairuotojai, kiekvienas atlikdamas po tris bandymus, autovežio kelyje atsiradusią kliūtį, t.y. dviratininką, pastebėdavo atitinkamai: pirmasis vairuotojas pirmojo bandymo metu esant 160,50 m atstumui, antrojo bandymo metu- esant 221,50 m atstumui, trečiojo bandymo metu- esant 197,90 m atstumui. Antrasis autovežio vairuotojas tapačiomis sąlygomis kelyje atsiradusią kliūtį, t.y. dviratininką pirmojo bandymo metu pastebėjo, esant iki jo 222 m atstumui, antrojo bandymo metu- esant iki jo 198,20 m atstumui, trečiojo bandymo metu- esant iki 196.30 m atstumui.

Iš specialisto išvados Nr. M 1543/06(02) matyti, kad A. B. mirties priežastis politrauma: daugybiniai kaulų lūžiai, vidaus organų sumušimai, plyšimai, kraujosruvos. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo, pilvaplėvės ir krūtinplėvių ertmės, nukraujavimu, šoku.

Nors liudytoja V. T. nebuvo apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl skundžiamame nuosprendyje negalėjo būti remiamasi jos parodymais, tačiau jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtina aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad dviratininkas važiavo lygiagrečiai sunkvežimio važiavimo trajektorijai.

Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad prieš susidūrimą su autovežiu „Scania“, dviratininkas važiavo kelio važiuojamąja dalimi, apie 1 m atstumu nuo jos dešinio krašto, o kontakto momentu dviračio ir automobilio išilginės ašys buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms. Tai paneigia nuteistojo J. K. parodymus, kad susidūrimas įvyko kai dviratininkas suko iš kelkraščio į kelią. Taip pat paneigia ir liudytojo M. S. parodymus, kad susidūrimas įvyko tada, kai dviratininkas, važiuodamas kelkraščiu, staiga metėsi link kelio vidurio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tardymo eksperimentas atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, nes jam buvo parinktas kitokios komplektacijos automobilis (žibintai, ratų aukštis, padangų dydis), o apie eksperimento vietą ir laiką nebuvo pranešta nuteistajam, dėl ko jis negalėjo pareikšti pastabų ir prašymų eksperimento eigoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas šį ikiteisminio tyrimo veiksmą atlikęs tyrėjas M. K. nurodė, kad dėl eksperimento darymo buvo bandoma pranešti J. K., bet jo žmona pasakė, jog jis išvykęs į komandiruotę. Apie eksperimento darymo laiką ir vietą telefonu buvo informuota nuteistojo žmona, jai išaiškinta galimybė dalyvauti eksperimente, tačiau ji nurodytu laiku neatvyko. Apie tai, kad J. K. buvo informuotas apie šį ikiteisminio tyrimo veiksmą, patvirtina ir Kauno r. PK VPVTS Eismo priežiūros poskyrio 2008-08-01 raštas, adresuotas J. K.. J. K. neatvykimas į eksperimento darymą abejonių šio tyrimo veiksmo teisėtumu nekelia. Liudytojas M. K. nurodė ir tai, kad pasitarus su „Scania“ centro darbuotojais, buvo paskolinti keli tokio modelio automobiliai, iš kurių išrinktas ir eksperimentui panaudotas automobilis, analogiškas J. K. vairuoto automobilio medeliui. Ikiteisminio tyrimo metu šio procesinio veiksmo J. K. ar jo gynėjas neskundė Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio nustatyta tvarka, dėl šio veiksmo nereiškė pastabų, baigus ikiteisminį tyrimą.

Išanalizuoti bylos duomenys sudaro įrodymų visetą, patvirtinantį pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173 punktų reikalavimus, laiku nepastebėjo jo važiavimo kryptimi kelio važiuojamąja dalimi važiavusio dviratininko, jį kliudė, taip sukeldamas dviračiu važiavusiam A. B. sužalojimus, nuo kurių jis 2006-10-24 mirė. Šių duomenų viseto pakanka padaryti išvadai apie eismo įvykio mechanizmą ir nuteistojo kaltę dėl šio įvykio. J. K. pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu pagrįstai.

Nuteistojo skundo argumentacija rodo, kad nuteistasis siekia analizuoti kiekvieną iš įrodymų atskirai, nesieti jų į bendrą visetą, kiekvieną iš įrodymų atskirai nelaikyti jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, prašyti teismo rinkti neinformatyvius įrodymus. Toks įrodymų rinkimo ir analizės principas yra nepriimtinas, nes teismas vertina ne paskirus įrodymus, bet jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas nenustato pagrindo, kad būtų renkami kiti įrodymai: pavesta skirtingų sričių specialistams dar kartą tirti nukentėjusiojo, jo vairuojamo dviračio ir autovežio tarpusavio padėtį eismo įvykio metu, kad būtų atliekamas pakartotinis tyrimo eksperimentas ar pakartotinai renkami kiti įrodymai, nes nuteistojo kaltė įrodyta ir jo veika tinkamai kvalifikuota.

(dėl civilinių ieškinių)

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad J. K. Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje tuo metu dirbo ir veikė šios įmonės interesais, priklausantį autovežį „Scania“. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, turinti pareigą atlyginti žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Tokiu atveju žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis). Taigi, apylinkės teismas visus byloje esančius civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti turėjo priteisti ne iš nuteistojo J. K. ir jo darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tik iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta nuosprendžio dalis, kuria civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priteisti ir iš J. K. naikintina, žala priteistina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir civilinių ieškinių dėl turtinės žalos, netekus maitintojo, priteisimo klausimą. Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis). Pateikdama byloje savo ieškininį reikalavimą nukentėjusioji – civilinė ieškovė L. B., prašė priteisti periodines išmokas kas mėnesį jos sūnui nustatytą laikotarpį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiam reikalavimui patenkinti byloje pateiktų duomenų neužtenka. Norėdamas tiksliai apskaičiuoti iš civilinio atsakovo priteistinos periodinės išmokos dydį, teismas turėtų žinoti ne tik žuvusiojo gautų pajamų dydį, bet ir tikslų gaunamos pensijos, netekus maitintojo, dydį, o taip pat ir vaiko motinos gaunamų pajamų (darbo užmokesčio ar kitų išmokų) dydį. Nors civilinė ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė gaunamos pensijos dydį, jokio šią aplinkybę patvirtinančio dokumento byloje nėra. Taip pat nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių civilinės ieškovės gaunamas pajamas, o tokie duomenys yra svarbūs, nes vaiką, priklausomai nuo jų pajamų dydžio, privalo išlaikyti abu tėvai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl siekiant užtikrinti nukentėjusiosios – civilinės ieškovės L. B. teises ir teisėtus interesus, jai turi būti pripažinta teisė į ieškinio šioje dalyje patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio turi būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo keistinas. (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo

Nors apeliaciniame skunde nukentėjusiosios teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę ir mano, kad reikėtų ją sugriežtinti, iš esmės jos savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti J. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir pailginti baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Už inkriminuoto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, ji savo rūšimi ir dydžiu nėra per švelni. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalis). Taigi, baudžiamasis įstatymas už šios veikos padarymą numato tik vienos rūšies bausmę- laisvės atėmimą, sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra ketveri metai 1,5 mėn. Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės dydį, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, nes būtent tokio dydžio bausmė yra skiriama sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 61 straipsniu, kai nėra nustatoma nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas teisingai įvertino ir pagrindus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, reikšmingus skiriamos bausmės dydžiui, tai yra, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo kaltės formą, jo asmenybę.

Su teismo išvada ir analogišku nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentu, kad eismo įvykio kilimui įtakos turėjo nuteistojo bendravimas mobiliuoju telefonu, sutikti negalima. Pagal byloje esančio tachografo registracijos lapo duomenis matyti, kad autovežis „Scania“ eismo įvykio dieną išvystęs apie 80 km/h greitį sustojo 18.57 val. Iš J. K. mobiliojo ryšio telefono Nr. 861110901 įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės matyti, kad 2006-10-23 19.03 val. J. K. rinko numerį 861569644 ir kalbėjo 12 sekundžių; 19.14 val. gavo SMS žinutę, o 19.14 val. išsiuntė žinutę; 19.15 val. rinko numerį ir kalbėjo 10 sekundžių; 19.16 val. rinko numerį. Tai rodo, kad J. K. savo mobiliuoju telefonu pradėjo naudotis jau po eismo įvykio, o vairuodamas autovežį juo nesinaudojo.

Nukentėjusiųjų apeliacinio skundo teiginys, jog nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, jis turi polinkį daryti nusikalstamas veikas ir pažeidimus, yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 1993-09-02 nuosprendžiu, naują neatsargų nusikaltimą, už kurio padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė atlikęs paskirtą bausmę ir teistumui išnykus. Todėl laikoma, kad nusikalstamą veiką, už kurią J. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas neteistas. Nors nuosprendyje nurodyta, kad J. K. už KET pažeidimus baustas du kartus, tačiau antras pažeidimas užfiksuotas kaltinime nurodyto įvykio metu, todėl laikoma, kad nuteistasis iki šio įvykio už KET pažeidimus baustas vieną kartą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuteistojo J. K. atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir pagrįstai atidėjo jam paskirtos bausmės vykdymą.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargaus nusikaltimo padarymą, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jei nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis). J. K. už neatsargaus nusikaltimo padarymą paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis šį neatsargų nusikaltimą padarė būdamas neteistas (teistumui išnykus), nukentėjusiųjų apeliacinio skundo teiginys, jog jis yra linkęs nusikalsti, yra nepagrįstas. Tai, kad J. K. nepripažino savo kaltės, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad be realaus bausmės atlikimo bausmės tikslai nebus pasiekti. Sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Visų šių tikslų galima pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, atidėjus jos vykdymą, kai nuteistasis yra kontroliuojamas institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliacinio skundo reikalavimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pailginimo yra pagrįstas, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis).

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, tinkamai parinko jos rūšį, tačiau, netinkamai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nustatė neteisingą šios baudžiamosios priemonės taikymo terminą. Naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, J. K. šį nusikaltimą, sukėlusį sunkias negrįžtamas pasekmes, įvykdė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo sustabdytas pareigūnų vairuojantis automobilį esant lengvam girtumo laipsniui. Nuobauda už tokio pažeidimo padarymą nusikaltimo padarymo metu buvo galiojanti. Be to, eismo įvykio metu J. K. atžvilgiu buvo nustatytas ir dar vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas – vairavimas transporto priemonės neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šios aplinkybės rodo nerūpestingą nuteistojo požiūrį į reikalavimą laikytis Kelių eismo taisyklių, abejingumą saugaus eismo reikalavimams. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam skirtinas maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymo terminas- treji metai.

Baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą (Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pritaikė netinkamai, šioje dalyje nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis pakeistinas (Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl civilinio atsakovo apeliacinio skundo

Civilinio atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas. Civilinis atsakovas nuosprendį skundžia tik dėl priteistų civilinių ieškinių nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti dydžio. Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą dalyje dėl neturtinės žalos apylinkės teismas nurodė, kad šiuo įvykdytu neatsargiu nusikaltimu J. K. sukėlė sunkias pasekmes, dėl ko žuvo A. B., o pastarojo artimieji neteko sūnaus, vyro, tėvo.

L. B. kaip nukentėjusioji - civilinė ieškovė savo ieškinį neturtinės žalos dalyje motyvavo tuo, kad ji neteko mylimo ir rūpestingo vyro, dėl ko sūnaus išlaikymo, priežiūros ir auklėjimo našta tenka jai vienai, o nepilnametis sūnus negali patirti tėvo rūpesčio ir meilės. Todėl prašė priteisti jai ir jos sūnui po 249 136,8 Lt neturtinės žalos (po 863,2 Lt neturtinės žalos jai ir jos sūnui atlygino LR transporto priemonių draudikų biuras). A. D. V. kaip nukentėjusioji - civilinė ieškovė savo ieškinį neturtinės žalos dalyje motyvavo tuo, kad ji neteko sūnaus, kuris ja pastoviai rūpinosi bei teikė visokeriopą paramą, nes pati yra neįgali ir nedarbinga. Sūnaus netektį sunkiai išgyvena, yra dvasiškai sukrėsta, o iš nuteistojo nesulaukė paguodos ir atsiprašymo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; žalą padariusio asmens turtinę padėtį; tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl J. K. padaryto nusikaltimo kilo labai sunkios ir negrįžtamos pasekmės, t.y. žuvo žmogus. Nors šie sunkūs ir negrįžtami padariniai kilo dėl J. K. neatsargios kaltės, tačiau dėl tokių sunkų pasekmių jo artimieji – motina, žmona, sūnus patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumą. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniame skunde nurodyta, kad įmonės finansinė padėtis nėra gera, kadangi įmonė turi skolų, tačiau šiuos skundo motyvus patvirtinančių duomenų civilinio atsakovo atstovas nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui. Todėl tokie apeliacinio skundo motyvai vertinami tik kaip bandymas sumenkinti savo turtinę padėtį, siekiant sumažinti pareigos atlyginti padarytą žalą apimtis. Spęsti, kad dabartinė ekonominė šalies padėtis apsunkina sėkmingą įmonės ūkinės komercinės veiklos vystymą, teismas taip pat neturi pagrindo, nes sunkios ekonominės šalies padėties savaime negalima sieti su apsunkinimu sėkmingai vystyti šios įmonės ūkinę komercinę veiklą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs padarytos veikos pasekmes, J. K. kaltės formą, civilinio atsakovo turtinę padėtį bei tinkamai atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai prašomus priteisti civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, t.y. juos sumažino ir nustatė teisingą neturtinės žalos dydį.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, iš dalies patenkinus nuteistojo J. K. apeliacinį skundą, visa neturtinė žala –L. B. ir E. B. po 100 000 Lt, A. D. V. 50 000 Lt- priteistina iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tenkinti civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

nuosprendį pakeisti. Nuteistojo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. K. priteista: nukentėjusiajai L. B. žalos atlyginimo, jos sūnui E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) netekus maitintojo 3536 Lt už 2006 m. lapkričio - 2007 m. birželio mėn. laikotarpį, 7046 Lt už 2007 m. liepos - 2008 m. liepos mėn. laikotarpį, 2600 Lt už 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. laikotarpį, po 620 Lt nuo 2009 m. sausio mėnesio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, periodines išmokas kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka; iš J. K. L. B. ir E. B. priteista po 100 000 Lt, A. D. V. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai – civilinei ieškovei L. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dalies, kuria prašo priteisti sūnui E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodines išmokas netekus maitintojo, patenkinimą, šioje dalyje klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusioje dalyje nuteistojo J. K. skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų L. B. ir A. D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą prailginti iki trejų metų.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų L. B. ir A. D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkė Emilija AkelienėTeisėjai : Egidijus Jonas GrigaravičiusSvetlana Jurgaitienė