Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-268-768/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
1S-268-768/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27047-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-268-768/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27047-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. L. (toliau vadinama Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017-10-19 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymo.

Atlikus eilę procesinių veiksmų, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2017-09-27 nutarimu ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu, jį apskundė aukštesniajam prokurorui.

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2017-10-19 nutarimu Pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėjai apskundus šį aukštesniojo prokuroro nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2017-11-07 nutartimi Pareiškėjos skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017-10-19 nutarimo panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį, prokurorės 2017-09-27 nutarimą ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atnaujinti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja jos skundą dėl prokurorų nutarimų išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai, taip pat pažeidė BPK 1 ir 2 str. nuostatas. Taipogi skunde teigiama apie prokuroro nesilaikymą LR Generalinio prokuroro 2004-02-21 įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, bei to sąlygotą neišsamiai ir nevisapusiškai atliktą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja skunde kritikuoja prokurorės atliktą surinktų duomenų vertinimą, jos padarytas išvadas bei pateikia savo vertinimą. Pažymi, kad nebuvo paskirta bei atlikta autotechninė-trasologinė ekspertizė ir tikrasis automobilio greitis susidūrimo su jos dukra S. L. metu nenustatytas, todėl, atsižvelgus į automobilio stabdymo žymes, nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindo išvadai, jog įvykio metu G. J. vairavo automobilį ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Pareiškėjos manymu, automobilio greitis buvo didesnis. Skunde kritikuojami ir liudytojos D. Ž. parodymai, keliamos įvairios versijos, daromos prielaidos dėl įvykio situacijos ir pan. Pareiškėja mano, kad eismo įvykio aplinkybėms ištirti ir kaltam asmeniui nustatyti būtina skirti kompleksinę-autotechninę-trasologinę medicininę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad buvo atliekamas ir vėliau nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl asmens sužalojimo eismo įvykio metu. Pareiškėja, nesutikdama su tokia ikiteisminio tyrimo baigtimi, skunde iš esmės ginčija prokurorų bei apylinkės teismo išvadas, susijusias su surinktų įrodymų vertinimu, teigia apie nevisapusišką tyrimo atlikimą bei, jos manymu, neobjektyvų, pažeidžiant baudžiamojo proceso normas skundo išnagrinėjimą apylinkės teisme. Tačiau tokie Pareiškėjos teiginiai nėra pagrįsti.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš LR Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri be kita ko sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas negali ikiteisminio tyrimo stadijoje įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia, o BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Prokuroras yra vienintelis baudžiamojo proceso subjektas, ikiteisminio tyrimo metu turintis išimtinę teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo ir tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei jį kartu su baudžiamąja byla perduoti teismui arba esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Kartu pažymėtina, kad prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo ar jo atstovo pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. BPK 170 str. 5 d. yra įvirtinta nuostata, kad net aukštesnysis prokuroras, kuris apskritai turi teisę pavaldžiam prokurorui duoti privalomus nurodymus byloje, negali nurodyti, kokį konkrečiai procesinį sprendimą priimti. Taigi, nuspręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti yra išimtinai bylą kontroliuojančio prokuroro kompetencija. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi galimų priemonių surinkti ir išanalizuoti tyrimui reikšmingus duomenis. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kam pritaria ir šis aukštesnės instancijos teismas. Skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas Pareiškėjos skundas dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, su šiuo vertinimu sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, teismo nutartyje, Pareiškėjos skunde nenurodoma.

Skunde teigiama apie būtinybę atlikti kompleksinę-autotechninę-trasologinę medicininę ekspertizę, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Ikiteisminio tyrimo metu šių procesinių veiksmų skyrimas priklauso nuo prokuroro įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju prokurorė sprendė apie tokios būtinybės nebuvimą ir nepritarti tam teismas neturi pagrindo.

Priešingai Pareiškėjos skundo teiginiams, skundžiamuose ikiteisminio tyrimo subjektų sprendimuose yra įvertinti ir duomenys dėl eismo įvykyje dalyvavusio automobilio greičio, jie yra pakankami išvadai dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo jį vairavusios G. J. veiksmuose, kuriai aukštesnysis teismas pritaria.

Keldama prielaidas apie didesnį eismo įvykio metu buvusį automobilio greitį, Pareiškėja skunde be kita ko atkreipia dėmesį į užfiksuotą automobilio stabdymo kelią, tačiau pastebėtina, kad šis stabdymo kelias užfiksuotas jau už susidūrimo su kliūtimi (nukentėjusiąja) vietos, kas tik patvirtina prieš automobilį staiga atsiradusios kliūties – šiuo atveju nukentėjusiosios – netikėtumą, o įvertinus žmogiškąjį faktorių, t.y. vairuotojos reakciją į netikėtą kliūtį ir pan., bei važiuojančio automobilio, kaip savaeigės transporto priemonės, sustabdymo galimybę, likusios automobilio stabdymo žymės nesudaro pagrindo G. J. kaltei dėl eismo įvykio konstatuoti. Be to, užfiksuota stabdymo žymė yra vienguba ir tik 0, 10 m. pločio, todėl kategoriškai teigti, kad stabdymo žymė buvo palikta įvykyje dalyvavusio automobilio, dar gi įvertinus aplinkybę, kad automobilis iš įvykio vietos buvo patrauktas, nėra pakankamo pagrindo. Nėra pagrindo netikėti ir G. J. parodymais, kad nukentėjusioji, staiga išbėgusi iš kairės pusės, pati trenkėsi į jos vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Šiuos jos parodymus patvirtina automobilio apžiūros protokolas, kurio metu rasti automobilio apgadinimai priekinio stiklo kairėje pusėje ir ant vairuotojo dūrelių, taip pat specialisto išvada dėl S. L. nustatytų kūno sužalojimų. Iš šios išvados matyti, kad nei S. L. kojos, nei dešinė jos kūno pusė, nebuvo sužalota, o tai patvirtina, kad ji pati atsitrenkė į pravažiuojančio automobilio kairįjį šoną, nes priešingu atveju, darant prielaidą, kad greitis buvo viršytas, kuomet nukentėjusioji išbėgo priešais atvažiuojantį automobilį, būtų sužalotos arba jos kojos, arba dešinė jos kūno pusė, be to, tikėtina būtų apgadintas variklio dangtis. Taigi vertinant šiuos aptartus duomenis, automobilio greičio nustatymas šiuo nagrinėjamu atveju, kai versija jog nukentėjusioji galėjo išbėgti priešais atvažiuojantį automobilį yra atmesta, negalėtų įtakoti ir pakeisti prokurorės padarytų išvadų dėl G. J. kaltės.

Vertindamas Pareiškėjos skundo argumentus pripažinti, kad prokurorė ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas taipogi neturi jokio pagrindo. Prokurorų nutarimuose išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, kurie nėra nepagrįsti ar neteisingi. Kad Pareiškėja su šiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja bylos duomenis vertinti iš naujo, ir taip, kaip vertina ji pati, nereiškia, kad tai turi būti besąlygiškai vykdoma ikiteisminio tyrimo institucijų.

Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, būtini procesiniai veiksmai atlikti, prokurorų nutarimuose ir apylinkės teismo nutartyje nagrinėtos Pareiškėjos skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jos nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2017-09-27 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017-10-19 nutarimus bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas,

nutaria:

E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-11-07 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis