- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-223-167/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato R. D. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. priėmė nutartį, kuria advokatui R. D. paskyrė 5 MGL (188,30 Eur) baudą už neatvykimą be svarbios priežasties į teisiamąjį posėdį 2016 m. birželio 23 d. 9.45 val. Teismas konstatavo, kad atstovo neatvykimas į teisiamąjį posėdį nenurodant jokių neatvykimo priežasčių, pripažintinas siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą, jog svarbia atstovo ir gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jų užimtumas kitoje byloje.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi advokato R. D. skundas netenkintas motyvuojant tuo, jog advokatas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, advokatas R. D. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį, kuria jam, nukentėjusiųjų atstovui, paskirta bauda.
Teigia, kad teismas nutartyje nurodo, jog jis yra nukentėjusiųjų R. B. ir N. B. atstovas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių jį byloje laiko gynėju (nors nukentėjusieji nėra kaltinamai nusikaltimo padarymu) bei jo atžvilgiu taiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 48 str. Nurodo, kad teisinių paslaugų sutartimi baudžiamojoje byloje jis yra nukentėjusių atstovas, taigi jo atžvilgiu teisės ir pareigos kyla iš BPK 55 straipsnio nuostatų. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas — nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Pažymi, kad iš aprašytos įstatymo nuostatos matyti, jog atstovas neturi prievolės būtinai dalyvauti kartu su savo atstovaujamuoju asmeniu, tai yra jo teisė bet ne pareiga.
Nurodo, kad BPK 55 str. 4 d. numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Teigia, kad iš bylos medžiagos jam yra žinoma, jog nėra pripažintas jo dalyvavimas būtinas, todėl pareigos dalyvauti posėdyje neturėjo.
Teigia, kad žinodamas šias įstatymo jam suteiktas teises bei suderinęs poziciją su klientais teismą savalaikiai iki teismo posėdžio pradžios informavo, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą nedalyvaus ir teismo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad ši praktika taikoma ne vienoje byloje, kai nukentėjusių ir civilinių ieškovų atstovai negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jie praneša apie tai teismui, kas pagal BPK normas nėra kliūtis nagrinėti baudžiamąją bylą.
Pažymi, kad iš priimtos nutarties matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo jo atstovaujamas asmuo, todėl nutartyje vadovaujantis BPK 251 str. turėjo būti nurodomos priežastys dėl kurių negalėjo tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant jo atstovui, kai pastarasis apie posėdį buvo informuotas tinkamai ir, kai nurodė, jog nedalyvaus bylos nagrinėjime.