Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. J. gynėjo advokato D. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 1 p., 2 p., 153 str., 162 str. 1 d., 309 str. 2 d., V. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., 2 p., 153 str., 162 str. 1 d., 309 str. 2 d., 3 d., D. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., 2 p., 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., 153 str., 162 str. 1 d., 309 str. 2 d., 3 d., A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 138 str. 2 d. 1 p., 2 p., 153 str., 22 str. 1 d. ir 162 str. 1 d., 162 str. 1 d., 309 str. 1 d., 2 d., 3 d.Siekiant užtikrinti byloje pareikštų civilinių ieškinių įvykdymą Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamųjų A. J., V. P., D. R., A. G. turtui. Kaltinamojo A. J. gynėjas advokatas D. Ž. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį A. J. atžvilgiu. Skunde nurodė, jog teismas skirdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą pagal nukentėjusiosios A. K., pareiškusios 6 000 Eur reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, prašymą kaltinamojo A. J. turtą apribojo ne šiai sumai, o visą nuosavybę. Kaltinamojo gynėjo teigimu, šiai dienai nutartį pateikus Turto arešto aktų registrui, yra apribotas nuosavybės teisės į visą A. J. turtą, tame tarpe į banko sąskaitose esančias lėšas. Dėl nurodyto kaltinamasis nebegali disponuoti jokiomis lėšomis, tame tarpe gaunamu darbo užmokesčiu, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad BPK 151 str. 3 d. draudžia apriboti nuosavybės teisę į daiktus būtinus kaltinamajam. Kaltinamasis supranta neteisėtais veiksmais padaręs žalą ir siekė ją atlyginti, dėl ko buvo kreiptasi į nukentėjusių atstovą prašant pateikti sąskaitas, kur pervesti dalinį žalos atlyginimą, tačiau atsakymo iki šios dienos negauta.Skunde teigiama, jog akivaizdu, kad pačiam kaltinamajam reikalinga suma minimalių gyvenimiškų (fiziologinių) poreikių tenkinimui, kelionės išlaidoms iš Kretingos į Kauną vykstantį bylos nagrinėjimą. Apribojus visą A. J. nuosavybę, jis net nebegali visoms nukentėjusiosioms savanoriškai atlyginti padarytą žalą. Kaltinamojo atstovo įsitikinimu, teismas manydamas, kad būtina apriboti A. J. nuosavybės teises privalėjo nutartyje nurodyti apribojimo mąstą, nustatyti sumą, kuri kas mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio gali disponuoti kaltinamasis (pvz., 300 Eur), nurodyti, kad iš areštuotų lėšų leidžiama atlyginti žalą nukentėjusiesiems, t. y. pervesti lėšas nelaukiant teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo.Skundas atmetamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 3 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo procesą numato BPK 151 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Skundžiama teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo A. J. turtui pritaikytas, nustačius vieną iš pirmiau minėtų pagrindų – civilinių ieškinių užtikrinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. kaltinamas tuo, kad jis tvirkino mažamečius asmenis ir išnaudojo vaikus pornografijai bei disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai. Nukentėjusioji A. K. kaltinamojo A. J. atžvilgiu pareiškė 6000 eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašė šio ieškinių užtikrinimui laikinai apriboti A. J. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą bei jam priklausančias pinigų sumas, esančias bankų sąskaitose. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios A. K. prašymą, skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam A. J., priklausantį turtą 6 mėnesių laikotarpiui. Kadangi sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo Kauno apylinkės teismui nebuvo žinoma, kokiu turtu disponuoja galimai žalą padarę asmenys, todėl priimant nutartį nebuvo nurodyta konkreti informacija apie turtą (ar jį apibūdinančius duomenis). Teismas skundžiama nutartimi įpareigojo prokurorą pateikti Kauno apylinkės teismui duomenis apie A. J., priklausantį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas), jo vertę, buvimo vietą, esamus apribojimus turtui. Aukštesniojo teismo vertinimu ši priemonė pagrįstai buvo taikyta civilinio ieškinio užtikrinimui. Kaltinamojo A. J. gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas spręsdamas, jog būtina apriboti A. J. nuosavybės teises privalėjo skundžiamoje nutartyje nurodyti apribojimo mąstą, nustatyti sumą, kuri kas mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio gali disponuoti kaltinamasis bei nurodyti, kad iš areštuotų lėšų leidžiama atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Teismas pažymi, jog procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks nuosavybės teisės suvaržymas yra numatytas įstatyme ir nustačius, jog nuosavybės teisė apribota pagrįstai, yra teisėtas. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teismui nebuvo žinoma, kokiu turtu disponuoja kaltinamasis A. J., todėl priimant nutartį nebuvo nurodyta konkreti informacija apie turtą, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamojo gynėjas pateikdamas skundą apeliacinės instancijos teismui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo ne visuomet žinoma kokiu turtu disponuoja žalą padaręs asmuo, todėl priimant nutartį gali būti nenurodyta konkreti informacija apie turtą (ar jį apibūdinančius duomenis). Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju numato, jeigu nėra žinoma konkreti turto sudėtis, jo vertė, turto buvimo vieta, privalo būti imamasi priemonių asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėčiai, vertei, jo buvimo vietai nustatyti, o tai padarius turi būti priimtas papildomas nutarimas (nutartis) (BPK 152 str. 4 d.) Kitu atveju (apribojus nuosavybės teises į visą turtą nenustačius jo sudėties ir vertės) būtų suvaržytos asmens, kurio nuosavybės teisės apribojamos, teisės daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad priimant Kauno apylinkės skundžiamą nutartį, galimai žalą padariusiems asmenims laikinai apriboti nuosavybės teises, teismas įpareigojo prokurorą pateikti Kauno apylinkės teismui duomenis apie A. J. ir kitiems kaltinamiesiems priklausantį turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, pinigines lėšas), jo vertę, buvimo vietą. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog tuomet, kai bus išsiaiškinta A. J., V. P., D. R., A. G. turto sudėtis ir buvimo vieta, teismas priims papildomą nutartį, joje numatant, kokiam konkrečiai turtui bus taikoma ši procesinė prievartos priemonė.Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti kaltinamojo A. J. gynėjo skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu ir 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalimi

nutaria:

Kaltinamojo A. J. gynėjo advokato D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.