Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Šiaulių mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis L. miestelyje, L. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 1997 m. liepos 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnį 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bauda 1100 Lt su 1000 litų vertės turto konfiskavimu;

2) 2001 m. liepos 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, su 1/3 turto konfiskavimu;

3) 2007 m. gruodžio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2009 m. sausio 13 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2007 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės;

4) 2009 m. spalio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2011 m. balandžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

5) 2011 m. rugpjūčio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. spalio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2011 m. rugsėjo 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo paskirta bausme, prie 2011 m. rugpjūčio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams,

teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2019 m. birželio 25 d., apie 16 val., Pakruojo rajone, L. miestelyje, R. G. gyvenamosios sodybos pavėsinėje, žodinio konflikto metu, paėmęs prie sienos buvusį padėtą kastuvą, tyčia sudavė juo M. G. tris smūgius į galvos sritį ir kairę ranką, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. G. nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus – odos nubrozdinimus kaktos kairėje, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės - dilbio srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiojo žasto priekiniame - išoriniame paviršiuose, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

R. J. apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad M. G. pažįsta labai seniai, su juo buvo geri draugai. 2019 m. birželio 25 d. susitikę su M. G. vartojo alkoholį. Gėrė ir birželio 26 d. Visų aplinkybių dėl išgerto alkoholio kiekio neprisimena. Prisimena, kad tikrai abu su M. buvo nuėję į R., kurio pavardės nežino, kiemą, ten gėrė alų. Kodėl supyko ant M., tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Buvo stipriai išgėręs, todėl nesusivaldė, nes išgėręs yra ūmaus būdo. Tarpais pamena, kad tikrai trenkė M. kastuvu, gali būti, kad tris kartus. Kur tiksliai pataikė, irgi negali pasakyti, nes nežino. Kiek pamena, kastuvą paėmė iš vietos, kur jis stovėjo netoliese prie kažkokio skersinio ar lentynos. Kaip baigėsi jų su M. konfliktas, jis irgi negali pasakyti, nes to dėl girtumo nepamena. Taip pat nepamena, ar tuo metu, kai trenkė M., kieme buvo ir sodybos šeimininkas R. Prisimena, kad sudavęs M. smūgius kastuvu, iš R. kiemo išėjo. Policijos pareigūnai jį surado namuose, nes jau buvo spėjęs į juos pareiti. Visiškai prisipažįsta, kad sudavė smūgius M. G. kastuvu į galvą ir į ranką, nuoširdžiai gailisi. Jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai nebūtų taip pasielgęs ir šio konflikto netgi nebūtų buvę (b. l. 116–118, 121);

nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 14 val., pas jį atėjo kaimynas R. J.. Jie išgėrė alaus, o po to išėjo į miestelį dar nusipirkti. Nusipirkę alaus, kartu su R. nuėjo pas kitą draugą R. G., kur gėrė atsineštą alų. Kadangi kambaryje buvo karšta, išėjo į lauką. R. išleido R. šuniuką iš kiemo į daržą, o jis R. dėl to papriekaištavo. R. užteko jo pasakymo, kad supyktų. Jis griebė prie kampo buvusį kastuvą ir juo trenkė jam į galvą. Buvo trys smūgiai. Kiek pataikė į ranką, kiek į galvą tiksliai negali nurodyti. Jam buvo sukeltas skausmas, rankoje ir galvoje (kaktos srityje) yra mėlynės. Jis pats sulaikė kastuvą, kuriuo smūgiavo ir jį atėmė. Po smūgių sukosi galva, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. R. iš draugo namų išvarė, išsikvietė policiją. Tuo metu nerašė pareiškimo, nes buvo labai girtas. Viso konflikto metu kartu buvo ir viską matė R. G., kuris į konfliktą nesikišo. Grįžęs į namus, išsikvietė ir greitąją pagalbą, nes labai negerai jautėsi. Ligoninėje jam buvo nustatytas galvos ir rankos sumušimas (b. l. 51–55, 57–58);

liudytojas R. G. parodė, kad 2019 m. birželio 25 d. po pietų pas jį į namus atėjo draugas M. G. ir pažįstamas R. J.. Jie atsinešė pakuotę alaus. Pradžioje jie girtavo kambaryje, o paskui išėjo į lauko pavėsinę. R. J. pro vartus išleido jo šunį. Jis pasakė, kad taip nedarytų, nes sunku jį vėliau pagauti. Tą patį pakartojo ir M. Tada R. čiupo pasitaikiusį po ranka kastuvą ir smogė M. Matė, kad kliuvo į ranką ir galvą. Kiek smūgių buvo suduota, pasakyti negali. Jis nesikišo. Kastuvą iš R. atėmė M. M. sakė, kad skauda ir ranką, ir galvą, todėl išsikvietė pareigūnus (b. l. 70–73);

2019 m. birželio 26 d. M. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 15 val., būnant pas draugą R. G., adresu L. mstl. Pakruojo r., jį kastuvu sumušė R. J., sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus (b. l. 5–8);

2019 m. birželio 25 d. apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu L. mstl., L. sen. Pakruojo r., sodybos kieme. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 12–18);

2019 m. birželio 26 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra adresu L. mstl., L. sen. Pakruojo r. Apžiūros metu užfiksuota, jog prie pavėsinės sudėti daržo įrankiai, tarp jų kastuvas, nurodyti jo požymiai (b. l. 19–25);

policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK Nr. 0119000328710 nurodyta, jog 2019 m. birželio 25 d. 20.27 val. iš Šiaulių ligoninės buvo gautas pranešimas, jog Pakruojo GMP dėl galvos sumušimo į priėmimo skyrių pristatė neblaivų, 2,67 prom. girtumas, M. G. (b. l. 30–33);

specialisto išvadoje Nr. G 833/2019(04) nurodyta, jog M. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairėje alkūnėje, kairės alkūnės – dilbio srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kairiojo žasto priekiniame – išoriniame paviršiuose, kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje. M. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminių kontaktų metu. M. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38–39).

Kaltinamojo R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 136–138), kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. J. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, esant galimybei prašė sutrumpinti bausmės laiką.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. J. anksčiau teistas šešis kartus, teistumas išnykęs (b. l. 78–83, 84–93), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas (b. l. 94–97), nedirbantis (b. l. 88), užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 99), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. J. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, R. J. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 26 d., 15.35 val., iki 2019 m. birželio 27 d., 15.09 val., (b. l. 102, 106), tai yra viena, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą nuo 2019 m. birželio 26 d., 15.35 val., iki 2019 m. birželio 27 d., 15.09 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.