Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui Č. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB “Verkių būstas”, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas CPK 231 str. 5 d. pagrindu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 7 str., 246 str. 1 d. ir 2 d.).

Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu gyvenimas nebuvo sklandus, atsakovas ieškovės negerbė, smurtavo, kėlė konfliktus, tačiau, kol dukterys buvo nepilnametės, ieškovė tokį atsakovo elgesį kentėjo, atleisdavo jam. Tačiau 2010 metais, nepakėlusi neleistino atsakovo elgesio, be to, atsakovui pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, jam nedirbant ir neremiant šeimos materialiai, ieškovė 2010 metais atsakovą paliko ir išėjo gyventi į nuomojamą butą. Per penkerius metus su atsakovu susitikusi nebuvo. Taip pat nurodė, kad butas, esantis Kalvarijų g. 157-401, Vilniuje, buvo įgytas santuokoje, tačiau už atsakovo investicinius čekius, todėl ieškovė į minėtą butą nepretenduoja ir prašo palikti jį atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl santuokoje įgyto garažo, esančio Kalvarijų g. 159A-187, Vilniuje paaiškino, kad jis buvo įgytas už abiejų sutuoktinių lėšas, tačiau ekploatacines garažo išlaidas mokėjo ieškovė, todėl prašo garažą po santuoks nutraukimo priskirti ieškovei. Dėl UAB “Verkių būstas” pareikšto ieškinio atsakovui, sutiko, kad įsiskolinimas trečiajam asmeniui būtų priteistas išimtinai iš atsakovo Č. B..

Tas pačias aplinkybės 2015-01-30 teismo posėdyje patvirtino liudytojomis apklaustos šalių dukterys G. B. ir J. B., kurios paaiškino, kad jų akivaizdoje atsakovas dažnai bardavosi, kabinėjosi, priekaištavo ieškovei, kartais taip elgėsi ir su dukterimis, todėl šeimoje nuolat buvo įtampa. Be to, šeimą iš esmės išlaikė mama, o ne atsakovas. Kur šiuo metu yra atsakovas, liudytojos teigė nežinančios.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. O būtent, CPK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vienas iš įstatymo nustatytų atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Nustatyta, kad tarp šalių santuoka buvo sudaryta 1985 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 292) (b.l. 8). Santuokoje šalys susilaukė dukterų Gražinos ir J. B.. Dukterys šiuo metu yra pilnametės. Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, procesiniai dokumentai atsakovui vengiant juos atsiimti įteikti viešo paskelbimo būdu. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

Pagal suformuotą ir taikomą teismų praktiką žiaurus elgesys šeimoje reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš kitą sutuoktinį ar šeimos narius (vaikus), kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovės, liudytojų paaiškinimais teismas nustatė, kad atsakovas Č. B. su šeima elgėsi neleistinai nepagarbiai, nuolat kėlė konfliktus, dukterų akivaizdoje žemino ieškovę, išgėręs, elgėsi agresyviai, smurtavo, šeima beveik nesirūpino, dėl ko 2010 metais ieškovė atsakovą paliko ir išėjo gyventi kitur. Tokiu būdu aplinkybė, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine bei vaikais (buvo agresyvus, naudojo smurtą, trikdė ramybę) ir dėl atsakovo netinkamo elgesio, kuris kartodavosi sistemingai, šeimoje neliko pagarbos, supratimo bei pasitikėjimo, šeima iširo, laikytina įrodyta. Tai patvirtina atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris pažeidė CK 3.26 str., 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2010 metų (CPK 186, 187 str. str.).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė pavardė - Račko (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Tiek ieškovė, tiek rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų išlaikymu ir kt. nesprendžiami.

Ieškovė išlaikymo sau ar kompensacijos nereikalauja, todėl sutuoktinio išlaikymo klausimai byloje taip pat nesprendžiami (CK 3.72 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nustatyta, kad gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo šį turtą: butą, esantį -, Vilniaus m. (vertė - 14481,00 Eur), garažą – boksą, esantį -, Vilniuje (vertė - 5792,40 Eur).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad ji garažu naudojasi, taip pat moka už jį mokesčius. Prašo jai asmeninės nuosavybės teise paskirti garažą – boksą, esantį - (vertė – 5 792,40 Eur). Bute, esančiame -, kurio vertė 14481,00 Eur, gyvena atsakovas. Jis yra įgytas išimtinai iš atsakovo lėšų. Prašo minėtą butą asmeninės nuosavybės teise paskirti atsakovui Č. B.. Kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį nereikalauja.

CK 3.127 straipsnio 3 dalis nustato, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Jo pozicija turto padalinimo klausimu nėra žinoma. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, sveikatos būklę, išlaikytinius. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas padalinti turtą ieškinyje nurodytomis dalimis ir nepažeidžia šalių interesų ir santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalina taip:

Č. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu pagal 1992-08-17 pirkimo - pardavimo sutartį (Nr. 18-2767) pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį -., Vilniaus m. sav., unikalus Nr. 1098-6004-2019:0086 (vidutinė rinkos vertė 14481,00 Eur) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti Č. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).Č. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) vardu pagal 1997-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4071 įgytą nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), esantį -, unikalus Nr. 1098-7007-2012:0085 (vidutinė rinkos vertė 5792,40 Eur) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos metu J. B. 2009-05-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2237 pagrindu paveldėjo žemės sklypą, unikaus Nr. 4400-1153-6659, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1153-6562, patatą, unikalus Nr. 8594-0026-4014, pastatas, unikalus Nr. 4400-0071-7622, pastatą, unikalus Nr. 4400-0071-7711, pastatą, unikalus Nr. 4400-0071-7744, pastatą, unikalus Nr. 4400-0071- 7811, kitus statinius, unikalus Nr. 4400-0071-7855, kitus statinius, unikalus Nr. 4400-0071-7877, esančius -, D. Š. k.. Kadangi minėtas turtas yra ieškovės B. J. paveldėtas, jis yra asmenine nuosavybe valdomas turtas ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Santuokos metu J. B. 2008-03-13 paveldėjimo teisės liudijimo Nr.1102 pagrindu paveldėjo 20900/81800 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1061-8440, esančio -. Šis turtas taip pat yra ieškovės J. B. asmenine nuosavybe valdomas turtas ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Verkių būstas“ pareikto ieškinio.

Tretysis asmuo UAB “Verkių būstas” pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Č. B. UAB “Verkių būstas” naudai 334,74 Eur skolos už komunalines paslaugas teiktas butui, esančiam Kalvarijų g. 157-401, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-10-30, 0,04 proc. delspinigių, 5 proc. procesinų palūkanų, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad minėta skola atsirado šalims kartu negyvenant ir bendro ūkio nevedant. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu negyveno ir bendro ūkio neveda nuo 2010 metų.

Prievolės, kylančios iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę atsisakyti reikalavimo vieno iš bendraskolio atvilgiu, palikdamas sau teisę reikalauti skolos priteisimo iš kitų bendraskolių (CK 6.23 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimas kreditoriui UAB „Verkių būstas” už butui, esančiam Kalvarijų g. 157-401, Vilniuje, kuris bendrosios juntinės nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-10-30, atsirado šalims kartu negyvenant ir bendro ūkio nevedant. Tretysis asmuo sutiko, kad prievolė už butui teikiamas paslaugas, atsirado išimtinai dėl atsakovo tinkamo prievolės nevykdymo. Atsakovas savo įsipareigojimo – laiku sumokėti nustatytus mokesčius – tinkamai neįvykdė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB “Verkių būstas” 334,74 Eur skolą, 24,10 Eur delspinigių, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas ir 22,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (CK 6.38 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 215, 48 Eur žyminio mokesčio (už turtinį reikalavimą 173,77 Eur ir 41,71 Eur už neturtinį reikalavimą). Teismas ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo patenkino visiškai ir nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina visa ieškovės sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 41,71 Eur suma. Ieškovė už reikalavimą priteisti jos naudai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), esantį Kalvarijų g. 159A-187, Vilniuje (vertė – 5 792,40 Eur) sumokėjo 173,77 Eur dydžio žyminį mokestį. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisitina 173,77 Eur žyminio mokesčio dalis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,51 Eur. Jos viršija Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Be to, iš atsakovo Č. B. ieškovei priteistinos 50 Eur (b.l. 79) teisinės pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 264 str., 270 str., 307 str., 385 str,, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1985 m. sausio 25 d. Vilniaus m. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 292, nutraukti dėl atsakovo Č. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. B. palikti ikisantuokinę pavardę - Račko.

pripažinti J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe garažą (boksą), esantį Kalvarijų g. 159A-187, Vilniuje, unikalus Nr. 1098-7007-2012:0085 (vidutinė rinkos vertė 5 792,40 Eur);pripažinti Č. B. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe butą, esantį Kalvarijų g. 157-401, Vilniaus m., unikalus Nr. 1098-6004-2019:0086 (vidutinė rinkos vertė 14 481,00 Eur).

Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 265,48 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti).

Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,51 Eur (septynis Eur ir 51 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš atsakovo Č. B., a.k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais UAB “Verkių būstas”, į.k. 302813393, 334,74 Eur skolą, 24,10 Eur delspinigių, iš viso - 358,84 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur ir 84 ct), 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 358,84 Eur, skaičiuojant nuo 2015-01-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 22,58 Eur (dvidešimt du Eur ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidas

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.