- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2-918/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis (pran.)
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- M. L. F., I. S.
- Trečiasis asmuo
- notarė N
- Kategorijos
- 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-539-267/2008 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams M. L. F. ir I. S. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo byloje notarė N. V. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. R. 2008 m. vasario 14 d. ieškiniu atsakovams M. L. F. ir I. S. prašė priteisti iš M. L. F. 10 358,40 Lt sumokėto avanso už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti iš M. L. F. 20 000 Lt turto pagerinimo išlaidų; pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 6 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas M. R. 2008 m. kovo 31 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo ir atsakovės M. L. F. sudarytą preliminariąją sutartį pagrindine buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi; pripažinti negaliojančia 2008 m. vasario 6 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių M. L. F. ir I. S. ; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo M. R. ieškinį dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo M. R. ieškinį atsakovams M. L. F. ir I. S. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą, grąžino I. S. 30 000 Lt, sumokėtų į Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartimi.
Nutartyje rašoma, kad į 2008 m. spalio 2 d., 14 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas M. R. . Ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nebuvo gautas ieškovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nėra duomenų apie svarbias ieškovo neatvykimo priežastis, todėl patenkintas atsakovų prašymas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Kadangi atsakovė I. S. į Šiaulių miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusi 30 000 Lt, jai grąžinta ši pinigų suma. Ieškinį palikus nenagrinėtą, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovei I. S. priklausančiam nekilnojamajam turtui.
Šalies argumentai
Ieškovas M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį. Ieškovas pažymi, kad jam nebuvo tiesiogiai įteiktas teismo šaukimas. Teismo šaukimą priėmė ieškovo teta D. R. , kuri užmiršo jam jį perduoti. Jeigu teismo šaukimą ieškovas būtų gavęs pats asmeniškai, būtų atvykęs į teismo posėdį. Kadangi ieškinys paliktas nenagrinėtas ir tuo pačiu panaikintos laikinosios apsaugos priemonės bei grąžinta į teismo depozitinę sąskaitą įnešta pinigų suma, ieškovui užkertama teisė į tinkamą šios bylos eigą bei ieškinio užtikrinimą, nes ginčo butas gali būti dar kartą parduotas. Nagrinėjant bylą iš naujo tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, byla jau priimta teismo žinion, paruošti reikalingi dokumentai ir šio ieškinio nagrinėjimas tik vilkintųsi. Tokiu atveju būtų pažeista ieškovo teisė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. atsiliepimu į ieškovo M. R. atskirąjį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį. Atsakovė pažymi, kad ieškovas du kartus neatvyko į teismo posėdį, nors abu kartus jam buvo tinkamai pranešta apie tai. Šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas ieškovo gyvenamojoje vietoje gyvenančiai tetai, kuri apie tai jį nedelsiant turėjo informuoti. Ieškovas pretenzijas šiuo atveju gali reikšti tik savo tetai. Ieškovas teismui nurodė tik šį adresą, kuriuo ir buvo siunčiamas šaukimas. Ieškovas turėjo aktyviai domėtis bylos eiga, tačiau to nedarė.
Atsakovės M. L. F. atstovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės atstovas pažymi, kad ieškovui šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje. Ieškovas sąmoningai vilkina procesą. Ieškovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro ieškovo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kad jam teismo šaukimas nebuvo įteiktas asmeniškai.
Teismo šaukimai ir pranešimai yra teismo procesiniai dokumentai, nes juos asmenims siunčia bylą nagrinėjantis teismas. Tokių procesinių dokumentų tikslas – informuoti byloje dalyvaujančius asmenis arba kitus proceso dalyvius apie teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo ar konkretaus procesinio veiksmo atlikimo vietą ir laiką (CPK 133 str. 1 d.). Vadovaujantis bendrąja taisykle, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai įteikiami adresatui asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Taip užtikrinamas procesinių dokumentų įteikimo efektyvumas. Procesinio dokumento įteikimo diena yra laikoma jo įteikimo nurodytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 str. 5 d.). Įteikus procesinius dokumentus bet kuriuo iš nurodytų būdų, pripažįstama, kad jie įteikti tinkamai. Pagal CPK 124 straipsnio 1 dalį teismo šaukimas ir ieškinio nuorašas adresatui yra įteikiamas pasirašytinai; kai teismo šaukimas ar ieškinio nuorašas įteikiamas ne pačiam adresatui, jį priėmęs asmuo privalo nustatytos formos pažymoje įrašyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovą M. R. Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo atstovavusi advokatė (b. l. 26, 148-149). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui (b. l. 150-151). Teismo šaukimas ieškovui M. R. dėl atvykimo į parengiamąjį teismo posėdį 2008 m. rugsėjo 11 d., 14 val. į Šiaulių apygardos teismą pasirašytinai įteiktas D. R. (ieškovo tetai) (b. l. 157). Toks teismo šaukimas taip pat buvo siųstas ir ieškovo atstovei – advokatei (b. l. 160). 2008 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovo atstovės - advokatės prašymas, kuriame nurodyta, jog ji su ieškovu M. R. nutraukė atstovavimo sutartį (b. l. 163). 2008 m. rugsėjo 11 d. turėjęs vykti teismo parengiamasis posėdis buvo atidėtas kitai datai – 2008 m. spalio 2 d., 14 val. Teismo posėdžio protokole nurodyta, kad ieškovas M. R. neatvyko į teismo posėdį, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 166-167). Teismo šaukimas ieškovui M. R. dėl atvykimo į kitą parengiamąjį teismo posėdį 2008 m. spalio 2 d., 14 val. buvo pasirašytinai įteiktas D. R. (ieškovo tetai) 2008 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 170). Pirmosios instancijos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes į posėdį ieškovas neatvyko. Teismas nurodė, kad ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nėra gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nėra duomenų apie svarbias ieškovo neatvykimo priežastis, todėl tenkintas atsakovų prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą (b. l. 174-175).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui apie parengiamąjį teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, kadangi ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu teismo šaukimas apie šio posėdžio laiką ir vietą buvo įteiktas jo tetai, tai yra kartu gyvenančiam šeimos nariui. Nors šiuo atveju teismo šaukimas nebuvo įteiktas ieškovui asmeniškai, tačiau toks įteikimas pagal įstatymo reikalavimus laikomas tinkamu ir pagal procesinius teisinius padarinius prilyginamas įteikimui adresatui asmeniškai. Adresatas negali ginčyti procesinių dokumentų įteikimo fakto tuo pagrindu, jog šeimos nariai, kuriems buvo įteiktas jam adresuotas dokumentas, apie gautą procesinį dokumentą jo neinformavo. Asmenims, kurie faktiškai priėmė kartu su jais gyvenančiam asmeniui skirtą teismo šaukimą, atsiranda pareiga esant pirmai galimybei tuojau pat įteikti jį adresatui. Šiuo atveju ieškovo teta D. R. , priimdama teismo šaukimą, adresuotą ieškovui M. R. , prisiėmė pareigą jį įteikti ieškovui. Iš teismo šaukimo įteikimo datos (įteikta 2008 m. rugsėjo 15 d.) matyti, kad buvo pakankamai laiko įteikti teismo šaukimą ieškovui. Ieškovo teta D. R. , neturėdama galimybės įvykdyti pareigos ieškovui įteikti teismo šaukimą, turėjo teisę atsisakyti jį priimti iš jį pristatančio asmens (CPK 124 str. 2 d.). Be to, šiuo atveju taip pat nėra objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovo teta tikrai neįvykdė pareigos perduoti teismo šaukimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, inicijavęs civilinę bylą, turi pareigą sekti bylos eigą, aktyviai dalyvauti byloje, pranešti teismui bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos teismo procesui, įskaitant ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje (CPK 42 str.), siekdamas, kad jo inicijuotas civilinis procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 str.). Šiuo atveju bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, inicijavęs civilinę bylą, buvo pasyvus, nesekė bylos eigos, nesidomėjo proceso veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti atitinkamas įstatyme numatytas procesines pasekmes.
Parengiamasis teismo posėdis vyksta vadovaujantis bendrosiomis bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisyklėmis (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų: arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Ieškovui tinkamai pranešus apie parengiamąjį teismo posėdį, o atsakovams neprašius priimti sprendimo už akių, teismas šioje byloje turėjo teisę ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas antrą kartą neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kai jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (teismas pirmą kartą atidėjo 2008 m. rugsėjo 11 d. parengiamąjį teismo posėdį kitai datai, o antrą kartą ieškovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį 2008 m. spalio 2 d. ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą (b. l. 157,166-167, 170, 172-173,174-175)). Teismas, ieškinį palikęs nenagrinėtą, pagrįstai ta pačia nutartimi grąžino atsakovei I. S. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus pinigus bei panaikino jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai nurodė taikytinas procesinės teisės normas, nes 2008 m. spalio 2 d. nutartyje nurodyta CPK 246 straipsnio 4 dalies norma taikoma abiejų proceso šalių, o ne vienos iš jų neatvykimo į teismo posėdį atveju, tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas teisėtai nusprendė palikti ieškinį nenagrinėtą, tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo nutartį (CPK 329, 338 str., 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovo argumentu, jog priėmus skundžiamą nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą. Asmenys savo teisių gynyba privalo naudotis tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka, kad tai atitiktų civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.), o už šių pareigų tinkamą nevykdymą taikytinos įstatymo numatytos pasekmės, kurių negalima sieti su teisės kreiptis į teismą ribojimu. Šiuo atveju ieškovo ieškinį palikus nenagrinėtą, jis įstatymo nustatyta tvarka turi teisę pareikšti naują ieškinį bei inicijuoti naują teisminį procesą.
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atitinkančią civilinio proceso tikslus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.