- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 1-350-830/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00130-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Kaltinamasis
- V. P.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Civilinis atsakovas
- BTA Insurance Company“ SE
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Dovilė Baniulė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2013 m. balandžio 17 dieną, apie 13.00 val., Panevėžyje, Marijonų gatvėje, ties namu Nr. 33 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdama sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją G. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata – jai nustatyta kairio kulnakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje.
Kaltinamoji V. P. kalta dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. balandžio 17 dieną, apie 13.00 val. ji važiavo nuo Stoties gatvės link savo namų Marijonų gatvėje. Kartu su ja važiavo jos mama ir mažametė dukra. Matomumas buvo geras, mama ir dukra jai vairuoti netrukdė. Važiuojant nuo Stoties gatvės pusės, ji norėjo pasistatyti mašiną priešingoje gatvės pusėje, todėl turėjo apsisukti. Sustojo prieš perėją, praleido per ją ėjusį vyrą ir nukentėjusiąją G. K., kurios iki įvykio nepažinojo. Prieš sustojant iki kalniuko (perėjos), ji važiavo trečia pavara, po to įsijungė laisvą pavarą, sustabdė mašiną, įsijungė pirmą pavarą ir pradėjo važiuoti į kalniuką. Pravažiavus perėją ji pamatė, kad G. K. susmuko. Važiuojant nejuto jokio smūgio, negirdėjo jokio garso, kad kažkas būtų prisilietęs prie jos mašinos. Sustojusi ji įsijungė avarinį signalą ir nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Jai priėjus prie nukentėjusiosios, ši pradėjo ant jos rėkti, kad ji (V. P.) jai pervažiavo koją. Nukentėjusioji (G. K.) sėdėjo ant bordiūro, jos kojos buvo ne ant važiuojamosios kelios dalies, bet nuleistos į bordiūro lataką. Prie G. K. taip pat priėjo vyras, su kuriuo ji nukentėjusiąją pasodino ant šalia buvusio suoliuko. Vyras siūlė G. K. iškviesti greitąją, bet ji jos atsisakė, sakė, kad jai reikia kažkam pranešti, kad paimtų jos anūką iš mokyklos. Ji (V. P.) taip pat pasiūlė nukentėjusiąją pati asmeniškai nuvežti į ligoninę. G. K. jai pasiūlė nueiti pas ją į namus, kad ji (V. P.) paskambintų jos anūkui ar dukrai. Tada ji su nukentėjusiąja nuėjo iki jos namų, nukentėjusioji jai buvo įsikibusi į ranką. G. K. nuėjo namo, pasiėmė telefoną ir jos kartu grįžo prie mašinos ir ji nuvežė nukentėjusiąją iki ligoninės priėmimo skyriaus. Ji (V. P.) nukentėjusiąją į ligoninę nuvežė iš bendrų paskatų, nes nukrito senyvo amžiaus žmogus, nemanė, kad ji pertrenkė nukentėjusiąją automobiliu. Kad galėjo partrenkti nukentėjusiąją ji sužinojo kitą dieną, kai jos pradėjo ieškoti policija. Ligoninėje ji lankė G. K., buvo pas ją ir namuose, davė jai 400 litų vaistams, nes tuo metu ji dar jautėsi kalta dėl įvykusio įvykio. Kai ją (V. P.) 2013 m. balandžio 18 d. apklausinėjo tyrėja, ji sakė netiesą, be to ta apklausa truko net 6 valandas. Vėliau G. K. su savo dukra pradėjo ją kaltinti nebūtais dalykas, pateikė čekius kokius vaistus ji pirko, vieni buvo skirti hemorojui gydyti, kiti nuo kraujo krešėjimo, todėl ji nusprendė nebelankyti nukentėjusiosios. Mano, kad G. K. pati galėjo susižaloti, nes prie perėjos yra status bordiūras ir vandens griovys, todėl ji galėjo neteisingai pastatyti koją. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta, be to, nukentėjusiajai buvo nustatytas kaulų retėjimas, todėl jos patirti sužalojimai gali būti nesusiję su eismo įvykiu.
Nukentėjusioji G. K. parodė, kad tą dieną, kai įvyko minėtas eismo įvykis, ji ėjo parsivesti savo pirmoko anūko iš mokyklos. Eidama per perėją, Marijonų gatvėje, jau beveik perėjus perėją, kai jos dešinė koja jau buvo ant šaligatvio, ji staiga pajuto didelį skausmą ir traškėjimą kairėje kojoje. Pasižiūrėjusi žemyn ji pamatė mašinos ratą. Mašinos ratas jai trenkė į kulną, tuo metu jos koja buvo pakelta. Nuo smūgio ji (G. K.) parkrito ant šaligatvio. Tada prie jos pribėgo kaltinamosios motina, vyriškis, priėjo ir pati kaltinamoji, kuri padėjo jai nušuoliuoti iki šalia buvusio suoliuko. Kaltinamoji (V. P.) visą laiką kartojo ,,kas dabar bus?“. Ji (G. K.) kaltinamosios paprašė, kad ji nueitų iki jos namų ir atneštų jos telefoną, tačiau ji atsakė tai padaryti. Tada ji įsikabinusi į V. P. parankę, ant vienos kojas nušuoliavo iki savo namų, pasiėmė telefoną ir grįžo vėl prie to paties suoliuko. Ji (G. K.) paskambino savo vyriausiam anūkui. Vyriškis, buvęs įvykio vietoje, siūlė ją nuvežti į ligoninę, bet V. P. pasakė, kad ją (G. K.) nuveš pati. Būnant ligoninėje jai labai skaudėjo koją, ji (koja) pradėjo mėlynuoti. Ji (G. K.) būdama ligoninėje paskambino savo dukrai. Gydytojai peršvietę koją nusprendė, kad jai reikės daryti operaciją, nes buvo lūžęs kulnas. Buvo atlikta operacija, į koją buvo dėtas metalas, vėliau jai buvo atlikta ir antra operacija. Draudimas jai atlygino 3000 litų neturtinės žalos. V. P. buvo atvykusi pas ją į namus, tačiau su ja bendraudavo šaltai, davė jai 400 litų už vaistus. Dėl atliktų dviejų operacijų ji negalėjo ilgai vaikščioti, turėjo daug išlaidų, skausmą kojoje jaučia ir dabar, dėl to ji turi vartoti vaistus. Reiškia civilinį ieškinį 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 240,02 Lt turtinei žalai atlyginti.
Liudytoja L. D. parodė, kad ji su savo dukra V. P. ir anūke važiavo namo. Automobilį vairavo V. P.. Pervažiavus perėją, jos dukra per veidrodėlį pamatė, kad perėjoje suklupo močiutė. Ji (L. D.) per perėją einančios močiutės nematė, nes ją ji jau buvo perėjusi. Jos dukra sustabdė automobilį ir nuėjo prie močiutės. Dukros automobilis stovėjo 1 ar 1,5 metro atstumu nuo šaligatvio. Prie močiutės vėliau priėjo ir ji. Ji (L. D.) paklausė močiutės ar jai kažką skauda, ji atsakė, kad jai skauda koją, taip pat, kad jai iš namų reikia pasiimti telefoną. Prie močiutės taip pat buvo kažkoks vyriškis, kuris padėjo ją pasodinti ant suoliuko, vėliau priėjo ir valytoja. Jos dukra nuvežė močiutę į ligoninę. Ji (L. D.) nejuto jokio smūgio į automobilį, negirdėjo jokio garso, nemano kad močiutę galėjo kliudyti dukros automobilis. Mano, kad močiutė galėjo suklupti pati, nes ten buvo didelis bordiūras ir griovelis, be to jai nustatytas kaulų retėjimas, todėl tas kaulas galėjo taip ir skilti.
Liudytoja A. G. parodė, kad 2013 m. balandžio 17 d. jai būnant namuose paskambino jos mama G. K., kuri pasakė, kad ją partrenkė mašina ir kad šiuo metu ji yra ligoninėje. Dėl to ji (A. G.) labai išsigando ir patyrė didelį šoką. Jos sūnus nuvežė ją (A. G.) į ligoninę, kurioje ji pamatė vežimėlyje sėdinčią savo mamą G. K.. Ji (A. G.) pradėjo mamos klausti kas atsitiko, o ji atsakė, kad mašina kliudė jos koją. Ligoninėje tuo metu buvo ir kaltinamoji V. P., kuri jai pasakė, kad nenorėjo partrenkė jos mamos, atsiprašė. Vėliau ji (A. G.) V. P. pasakė, kad ji gali eiti namo. Smulkiau apie įvykį mama G. K. papasakojo kitą dieną, ji pasakė, kad jai einant per perėją jai liko tik vieną koją uždėti ant šaligatvio, kai ji pajuto smūgį, dėl to parkrito. Pasakojo, kad prie jos pribėgo kažkoks vyras, priėjo ir V. P., įvykio vietoje buvo ir kažkokia moteris su mažu vaiku. Nurodė, kad jos mama ilgai gydėsi, buvo sunku psichologiškai, kaltinamoji jos mamai davė 400 litų už vaistus, vieną ar du kartus vežė ją pas gydytojus.
Liudytoja R. A. parodė, kad ji dirba valytoja, kai įvyko minėtas eismo įvykis ji dirbo parke, tačiau paties eismo įvykio ji nematė. Ji matė močiutę (G. K.) sėdinčią ant suoliuko, iš jos veido matėsi, kad jai skauda. Po kurio laiko ji pamatė kaip kaltinamoji (V. P.) su savo motina vedė G. K. už parankės per perėją, girdėjo kaip močiutė sakė, kad jai reikia pareiti namo, kad jai reikia pasiimti telefoną ir paskambinti anūkui. Kitą dieną prie jos priėjo policininkė, kuri klausinėjo jos apie eismo įvykį.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biure, tyrėja. Ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, apklausinėjo kaltinamąją V. P., kuri parodymus davė nuosekliai, sklandžiai, išsamiai. Apklausiama pirmą kartą V. P. kalta dėl eismo įvykio prisipažino, jai buvo išaiškinta teisė turėti advokatą, tačiau ji jo atsisakė. Kaltinamoji jos klausinėjo kokios yra pasekmės dėl jos padaryto eismo įvykio, taikytis su nukentėjusiąja ji V. P. nesiūlė. Informavo V. P., kad dėl eismo įvykio ji turi kreiptis į draudimo bendrovę. Nepamena, kad V. P. sakytų ,,rašykite taip kaip man būtų geriau“. Ji (V. K.) taip pat apklausinėjo ir V. P. motiną L. D.. Neprisimena, kada ji (V. K.) apžiūrėjo nukentėjusiosios avalynę, nepamena ar buvo nustatyti avalynės pažeidimai. Ji V. P. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą. Nepamena ar V. P. davė nukentėjusiajai pinigų, nepamena ar ji (V. K.) apžiūrėjo eismo įvykio vietą, tačiau automobilį apžiūrėjo ji.
Iš 2013-04-17 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, Marijonų gatvėje, prie pėsčiųjų perėjos, esančios ties namu Nr. 33. Stabdymo žymių, įbrėžimų, šukių nerasta (1 t., b.l. 4-7).
Iš 2013-09-26, 2013-10-25 papildomų eismo įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja yra Panevėžyje, Marijonų gatvėje, ties 33-uoju namu. Pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais ir ženklinimu. Važiuojamosios dalies plotis Marijonų gatvėje, ties 33-uoju namu, yra 10 m. Pėsčiųjų perėjos ilgis yra 9,30 m, plotis yra 4 m. Iš abiejų pėsčiųjų perėjos pusių yra nuožulnumas, kuris tęsiasi po vieną metrą. Tarp važiuojamosios dalies bortelio ir pėsčiųjų perėjos kalnelio yra 0,35 metro pločio griovelis. Važiuojamosios dalies bortelio ilgis, kuris prasideda iš vakarų pusės į rytų pusę, nuo pėsčiųjų perėjos pradžios tęsiasi 2 metrus, paskui yra nuožulnumas, kuris tęsiasi 1 metrą, o sekantis bortelis yra horizontalus važiuojamajai daliai. Marijonų gatvės pietinio važiuojamosios dalies bortelio aukštis nuo važiuojamosios dalies yra 0,15 m. Pėsčiųjų perėja 0,05 m paaukštinta nuo važiuojamosios dalies. Pėsčiųjų perėja pietinėje pusėje yra 0,05 metro žemesnė negu važiuojamosios dalies bortelis (1 t., b.l. 84-91, 108-112).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3155(13) matyti, kad nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio ir pločio atžvilgiu buvo partrenkta pėsčioji G. K., negalima. Nustatyti, kokiu greičiu važiavo automobilis prieš pėsčiosios partrenkimą, negalima. Pagal automobilio „VW Passat“ vairuotojos V. P. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, V. P., stabdydama vairuojamą transporto priemonę, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pagal automobilio „VW Passat“ vairuotojos V. P. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo V. P. veiksmai – artėdama prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino vairuojamo automobilio greičio arba nesustojo, kad praleistų per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją (1 t., b.l. 122-125).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 615/13 (05) matyti, kad G. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio kulnakaulio lūžis – sveikata sutrikdyta nesunkiai. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai autoavarijos metu 2013-04-17. (1 t., b.l. 46).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3154(13) matyti, kad kontakto su automobiliu metu pėsčioji G. K. buvo vertikalioje padėtyje ir kairės kojos pėda rėmėsi į kelio paviršių. Nustatyti, kuria kryptimi automobilio atžvilgiu judėjo pėsčioji G. K., negalima. Nustatyti, ar smūgis į pėsčiosios koją buvo į vidinę ar išorinę pusę, negalima. Tikėtinas toks pėsčiosios kūno sužalojimų padarymo mechanizmas: pėsčiajai einant skersai kelio važiuojamosios dalies ir kairės kojos pėdai remiantis į kelio paviršių, kairės blauzdos užpakalinis paviršius buvo stumiamas automobilio priekinio bamperio kampu, o kairės pėdos kulno sritis buvo pervažiuota automobilio priekiniu ratu (1 t., b.l. 119-121).
Iš 2013-04-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neapgadintas (1 t., b.l. 24-30 b.l.).
Iš 2013-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nuo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atstumas nuo priekinio bamperio iki važiuojamosios dalies – 0,20 m (1 t., b.l. 35-39).
Iš 2013-04-18 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2013 m. balandžio 17 d., 12.00-15.00 val., meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km., 14.06-14.21 val. – silpnas lietus (1 t., b.l. 49).
Iš 2013-09-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. K. pateikė moterišką batą (1 t., b.l. 92-93 b.l.). Šis batas buvo apžiūrėtas - batas moteriškas, juodos spalvos, susegamas lipdukais. Padas guminis, raštuotas. Jokių mechaninio poveikio požymių nėra (1 t., b.l. 94-98 b.l.). Iš papildomos daiktų apžiūros protokolo matyti, kad bato pado ilgis 28,5 cm, bato kulno aukštis 3,5 cm, bato padas yra lygus (1 t., b.l. 99-103 b.l.).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo AJA 4399755, išduoto „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filiale, matyti, kad automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galiojo iki 2013-06-18 (1 t., b.l. 12).
Iš 2013-04-29 specialisto išvados Nt. T-A3928/13(01) matyti, kad G. K. kraujyje, paimtame 2013-04-17, 14.30 val. etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 42)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Įstatymo saugoma vertybė – transporto eismo saugumas. Papildoma vertybė – žmogaus sveikata. Veika pasireiškia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu. Pasekmės – eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir atsiradusios žalos. Kaltė pasireiškia neatsargumu. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau – KET).
KET 37 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 615/13(05) matyti, kad nukentėjusiajai G. K. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje ir kairio kulnakaulio lūžis, kurie atsirado kieto buko daikto poveikyje galimai 2013-04-17 įvykusio eismo įvykio metu. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pajutusi skausmą ir smūgį, atsisukusi matė automobilio ratą, kuris kliudė jos koją. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad jai einant per perėją, kai ji dešinę koją jau buvo padėjusi ant šaligatvio, staiga ji pajuto smūgį į kairę koją, tada mašinos ratas atsitrenkė į jos kulną ir ji pargriuvo. Atlikus kompleksinį eismo įvykio – teismo medicininį tyrimą (specialisto išvada Nr. 11-3154(13)) buvo konstatuotam, kad kontakto su automobiliu metu pėsčioji G. K. buvo vertikalioje padėtyje ir kairės kojos pėda rėmėsi į kelio paviršių. Nustatyti, ar smūgis į pėsčiosios koją buvo į vidinę ar išorinę pusę, negalima. Tikėtinas toks pėsčiosios kūno sužalojimų padarymo mechanizmas: pėsčiajai einant skersai kelio važiuojamosios dalies ir kairės kojos pėdai remiantis į kelio paviršių, kairės blauzdos užpakalinis paviršius buvo stumiamas automobilio priekinio bamperio kampu, o kairės pėdos kulno sritis buvo pervažiuota automobilio priekiniu ratu (1 t., b.l. 119-121). Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai (kraujosruva kairėje blauzdoje ir kairio kulnakaulio lūžis) atitinka šia specialisto išvadą. Atlikus eismo įvykio (objektų) tyrimą (specialisto išvada Nr. 11-3155(13)), specialisto buvo konstatuota, kad pagal kaltinamosios nurodytas eismo įvykio aplinkybes, V. P., stabdydama vairuojamą transporto priemonę, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Pagal šias aplinkybes, techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo V. P. veiksmai – artėdama prie pėsčiųjų perėjos nesulėtino vairuojamo automobilio greičio arba nesustojo, kad praleistų per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją.
Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo pradžioje pilnai pripažino padariusi nusikalstamą veiką, atlygino dalį turtinės žalos, vežė nukentėjusiąją į gydimo įstaigas, pranešė draudimo įstaigai apie galimai padarytą eismo įvykį. Vėliau kaltinamoji parodymus pakeitė, teigdama, kad nukentėjusioji galimai pergriuvo, o tarp jos (V. P.) automobilio ir nukentėjusiosios kontakto nebuvo. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas atmeta kaltinamosios V. P. parodymus, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati neteisingai pastačiusi koją, ar įstrigus griovelyje pėsčiųjų perėjos pabaigoje, kadangi to nepatvirtina bylos duomenys. Papildomų eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad pėsčiųjų perėja yra 0,05 metro žemesnė nei važiuojamosios dalies bortelis, atstumas tarp važiuojamosios kelio dalies ir pėsčiųjų perėjos (griovelis) yra 0,35 m. pločio, bortelio aukštis ties griovelio 0,15 m. (1 t., b.l. 84-91, 108-112). Iš atliktos nukentėjusiosios bato apžiūros matyti, kad bato kulno aukštis 3,5 cm, bato padas lygas (atskiro kulno nėra), bato pado ilgis 28,5 cm., todėl atmetama kaltinamosios iškelta versija jog nukentėjusios batas galėjo įstrigti griovelyje tarp bortelio ir pėsčiųjų perėjos pabaigos. Kaltinamosios versiją, kad nukentėjusioji užkliuvo už bordiūro, ir tokiu būdu pergriuvo, teismas taip pat atmeta, kadangi šios versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys.
Teismo manymu, visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. t.y. ji 2013 m. balandžio 17 dieną, apie 13.00 val., Panevėžyje, Marijonų gatvėje, ties namu Nr. 33 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodama automobilį VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją G. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata.
V. P. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog V. P. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes, vairavimo patirtį, oro ir vairavimo sąlygas, turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. V. P. vairuodama transporto priemonę buvo nepakankamai atidi, nepakankamai dėmesinga, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata.
Skirdamas bausmę V. P. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusias teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas.
Skiriant bausmę V. P. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. V. P. padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. K. sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad ji atlygino nukentėjusiajai dalį turtinės žalos (BK 59 str. 2 d.). V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. V. P. teisiama pirmą kartą (1 t., b.l. 128), administracine tvarka nebausta (1 t., b.l 62, 129), priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitoje neįrašyta (1 t., b.l. 164). V. P. dirba, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, iš darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 66).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskiriant jai BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.
Byloje nukentėjusioji G. K. pareiškė 15000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį išskaidė - 14264 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios V. P., bei 235,53 Lt turtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (2 t., b.l. 6-9).
G. K. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji iš viso patyrė 1126,88 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už vaistus, važinėjimą į gydymo įstaigas. Nurodė, kad draudimo kompanija jai atlygino 491,35 Lt, o kaltinamoji jai atlygino 400 Lt, todėl neatlyginta turtinės žalos dalis sudaro 235,53 Lt. Iš draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pateiktos informacijos (2 t., b.l. 52-53) matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 735,84 Lt turtinės žalos, pagal bylos duomenis kaltinamoji atlygino nukentėjusiajai 400 Lt. Iš to matyti, kad nukentėjusiosios G. K. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra visiškai atlygintas, todėl jis atmestinas.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Priteisiant asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą atsižvelgiama ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (kasacinė nutartis Nr. 2K-4/2011).
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2012-06-19 iki 2013-06-18 buvo drausta ,,BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje. Pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakciją – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (šio įstatymo 11 str.). Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nukentėjusioji neturtinės žalos dydį iš viso įvertino 18000 Lt, iš kurių 3000 Lt atlygino draudimo kompanija, todėl ji prašo likusius 15000 Lt neturinės žalos atlyginimo priteisti iš draudimo kompanijos ir kaltinamosios V. P..
Nustatant neturtinės žalos dydį G. K., teismas atsižvelgia į tai, kad prieš ją padaryta nusikalstama veika yra ne tyčinė. G. K. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyta kairio kulnakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje. G. K. buvo du kartus operuota (skubos tvarka operuota 2013-04-17, atlikta osteosintezė sraigtais; žaizda negijo, pūliavo; pakartotinai operuota 2013-05-02, pašalinti implantai, atlikta nekrektomija), ji kelias savaites gulėjo ligoninėje, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, iki šiol tebejaučia kojos skausmus (1 t., b.l. 165-178; 2 t., b.l. 10-25, 76-77). Išgijimo perspektyva nėra aiški. Akivaizdu, kad be eismo įvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų G. K. negalėjo tinkamai rūpintis savimi, savo anūkais, kai negalėjo vaikščioti buvo priklausoma nuo kitų žmonių, turėjo judėjimo, bendravimo ribojimų, negalėjo pilnai įgyvendinti savo poreikių. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, įvertinęs nukentėjusiajai padarytus sužalojimus bei dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos dydį mažina, priteisiant nukentėjusiajai papildomai 3000 Lt (neskaičiuojant draudimo kompanijos atlygintos neturtinės žalos) neturtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad tokia suma žalai atlyginti yra suprantama, reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Iš bylos duomenų matyti, kad draudimo kompanija ,,BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje nukentėjusiajai atlygino 3000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia papildomai 3000 Lt nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, nes tokia suma neperžengia draudimo sutarties ribų atlyginant neturtinę žalą, o nukentėjusiosios ieškinys dėl 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios V. P., atmestinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji G. K. turėjo 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b.l. 78). Minėtos išlaidos priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 37 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamosios valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirta jai 20 MGL (2600 Lt) (753 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiosios G. K. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ,,BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nukentėjusiajai G. K. 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. G. K. ieškinį, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje, atmesti. G. K. ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš V. P., atmesti.
Priteisti iš V. P. nukentėjusiajai G. K. 1200 Lt (347 Eur) jos turėtų advokatų išlaidų.
Priteisti iš V. P. 37 Lt (10 Eur) proceso išlaidų valstybei.
Išaiškinti V. P., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.