Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymų pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 2 400 Eur (48 MGL) dydžio bauda. Taikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 m., turto konfiskavimas – išieškojimas transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 480 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U., smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nario sveikatai, t. y. 2024 m. sausio 17 d., apie 21.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – sugyventinės V. M. atžvilgiu, tai yra tyčia, rankomis pastūmė V. M. į sieną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia laikydamas rankoje maišelį, sudavė vieną kartą į galvos sritį, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino. Parodė, kad V. M. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame name. Kartu gyvena dvejus metus, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. 2024 m. sausio 17 d. apie 17 val., nuvažiavo į parduotuvę ,,Koops“ adreso neatsimena, nusipirkti 0,2 l degtinės. Grįždamas namo, jis išgėrė pusę buteliuko degtinės, kad jo sugyventinė nematytų, nes jai nepatinka, kad jis geria. Važiuodamas namo, įvažiavo į griovį ir dėl to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam surašė administracinio nusižengimo protokolą. Dėl šito įvykio grįžus namo jo sugyventinė buvo labai pikta ir liepė eiti miegoti. Jis jos paklausė ir nuėjo miegoti. Apie 22 valandą, tikslaus laiko neatsimena, atsibudo nuo garsios muzikos. Paprašė, kad ji pritildytų muziką, kadangi jau buvo vėlu. V. atsikėlė, nuėjo paimti garso kolonėlę ir metė ją į jį. Jis atsikėlė, paėmė garso kolonėlę ir pastatė ją kitame kambario gale ir atsigulė atgal į lovą. V. tada paėmė antrą kartą metė į jį kolonėlę. Jis supykęs pradėjo rengtis, kadangi norėjo išvengti konflikto su V., nes žino kokia jį būna supykus, norėjo išvažiuoti iš namų. Dėl to, kad V. metė į jį kolonėlę, jis fizinio skausmo nepajuto, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo, dėl to pretenzijų jai neturi. Kol rengėsi, V. abiem rankos delnais trenkė jam apie dešimt kartų į galvą, į skruostą, nosį. Jis dėl V. suduotų smūgių fizinio skausmo nejuto, sužalojimai jam nebuvo padaryti, jis jai pretenzijų dėl suduotų smūgių neturi. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos krašto, rengėsi, o kai atsistojo V. jį pastūmė. Nuo jos pastūmimo jis nenukrito, liko stovėti, bet tada jis, norėdamas, kad V. apsiramintų, ją griebė už abiejų rankų ir paguldė ant lovos. V. apsiramino, jis ją paliko gulinčią ant lovos, o pats išėjo į lauką parūkyti. Galvojo, kad per tą laiką V. apsiramins. Grįžo iš lauko, V. sėdėjo ant lovos, o prie jos pamatė 1 l pustuštį butelį degtinės. Paklausė, ar ji visą laiką gėrė, V. supyko ant jo, liepė susirinkti daiktus ir išvažiuoti. Jis su V. nesiginčijo, išsikvietė taksi ir laukė koridoriuje, kol taksi automobilis atvažiuos jo paimti. Kol laukė, V. į jį metė maišą, bet į jį nepataikė. Maišas buvo juodos spalvos, celofaninis, skirtas šiukšlėms, nedidelis, tuo metu jis nežinojo kas buvo maišo viduje. Jis tą maišą metė atgal į V., maišas nebuvo sunkus, todėl nepagalvojo, kad jo viduje gali būti daiktas ar daiktai, kuriais galėtų sužaloti V.. Maišu pataikė V. į galvą, tiksliai į kurią vietą neatsimena. Pamatė, kad maišas suplyšo ir iš jo iškrito rūbai ir skutimosi mašinėlė. Pamatė, kad V. iš galvos, viršugalvio srities, pradėjo bėgti kraujas. Prisiartino prie jos, ji dar labiau supyko ant jo, pradėjo stumdyti ir pasakė, kad iškvies policiją ir jį pasodins. Tada jis pagalvojo, kad jei jis pasiliks, tai šis konfliktas tęsis, tai jis išvažiavo namo, pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena pas tėvus, su V. bendrauja telefonu, draugiškai, tačiau kartu jau nebegyvena ir turbūt nebegyvens (el. b. l. 105–108).

Kaltinamojo A. U. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas liudytoja (nukentėjusioji) V. M. pareiškė, kad 2024 m. sausio 17 d., apie 21 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžo jos sugyventinis A. U., kuris būdamas neblaivus, pradėjo kelti namuose žodinį konfliktą dėl to, kad jį tą dieną sustabdė policija. Jis vairavo neblaivus, todėl pareigūnai iš jo atėmė mašiną. Jam pasakė, kad pats kaltas, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Sugyventinis toliau nenurimo, pradėjo toliau konfliktuoti. Ji jam liepė važiuoti pas savo motiną, jeigu jis čia kels konfliktą ir šūkaus. Tada jis pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, šaukti ant jos. Jis pradėjo krautis daiktus ir išeidamas iš namų priėjo prie jos ir rankomis pastūmė ją, dėl ko ji nugara atsitrenkė į sieną ir, laikydamas rankoje maišelį, trenkė jai vieną kartą į galvos sritį ir prakirto. Po tokių jos sugyventinio veiksmų pajuto fizinį skausmą. Kai jos sugyventinis A. U. išėjo iš namų, priėjusi prie pagrindinių durų užrakino jas iš vidaus. Po maždaug 30 minučių paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė pagalbos. Kartu su sugyventiniu gyvena apie 2 metus, bendrų vaikų neturi, fizinį skausmą 10 balų sistemoje vertina 5. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš (el. b. l. 1–9).

2024 m. sausio 17 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta namo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namo durys rudos spalvos. Užėjus pro jas koridoriuje dešinėje pusėje stovi rudos spalvos spinta, ant kurios pakabinti drabužiai. Ant žemės sudėti įvairūs daiktai. Kairėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos durys, kurias atidarius yra tualetas, ant kurio matosi raudonos spalvos skystis. Išėjus iš tualeto koridoriaus gale ant grindų matosi taip pat raudonos spalvos skystis. Priekyje matosi medinės durys, kurias atidarius yra virtuvė. Ant grindų taip pat yra raudonos spalvos skystis. Dešinėje pusėje yra medinės durys. Užėjus pro jas yra patalpa Nr. 1, kurioje bendra tvarka nepažeista. Išėjus iš patalpos Nr. 1 kairėje pusėje stovi arka. Praėjus pro ją yra virtuvė Nr. 2, kur ant grindų taip pat yra raudonos spalvos skystis. Kairėje pusėje stovi kriauklė, ant kurios sudėti buityje naudojami daiktai. Ant jų taip pat matosi raudonos spalvos skystis. Šalia kriauklės ant sienos taip pat matosi raudonos spalvos skystis. Dešinėje pusėje yra patalpa Nr. 2, kurioje bendra tvarka nepažeista. Teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, nepaimta (el. b. l. 1–9).

2024 m. sausio 22 d. perklausus bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad 2024 m. sausio 17 d., 22.34 val., paskambino moteris, prisistačiusi V. M., kuri nurodė, kad nori iškviesti policijos pareigūnus, adresu (duomenys neskelbtini), nes ją mušė sugyventinis, ji visa kruvina (el. b. l. 62–64).

2024 m. sausio 23 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad pareigūnams išlipus iš mašinos, juos pasitiko moteris, tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusioji – V. M.. Ji paaiškino, kad nori parašyti pareiškimą, nes prieš ją smurtavo sugyventinis. Pareigūnams užėjus į vidų, moteris paaiškina, kad ji yra iš Latvijos, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvoje. Pareigūnams paklausus, ar pirmą kartą toks įvykis, V. atsako, kad antrą. Pirmąjį kartą taip pat buvo iškviesta policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vienas kitam pretenzijų neturėjo ir susitaikė. Toliau pasakoja, kad sugyventiniui grįžtant namo, jį pagavo policijos pareigūnai. Jis vairavo girtas, nuvažiavo į griovį. Sugyventinis vairavo mašiną apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, buvo be teisių. Patikrinus blaivumą, sugyventinis įpūtė 1,23 promiles. Pareigūnui paklausus, ar moteris kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad ne, tačiau tądien vartojo alkoholį. Taip pat moteris buvo teista už smurtą. Pareigūnai paklausia moters, kelintą valandą įvyko šiandienos įvykis. Atsakė, kad apie 21 val. Sugyventinio vardas A. U.. Sugyventiniui A. grįžus namo neblaivam, jis ir V. pradėjo konfliktuoti. A. U. neaiškiu daiktu trenkė ir pastūmė V. M., o ji trenkėsi į durų staktą. V. vienam iš pareigūnų parodo, kur ji atsitrenkė ir susimušė galvą, kaktos sritį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tikrinamas V. M. blaivumas. Pirmu pūtimu jai nustatytas 3 promilių girtumas. Pareigūnai paklausia V. M., ar sugyventinis A. U. kalbėjo necenzūriniais žodžiais. V. M. atsako, kad taip. Pareigūnas suranda A. U. per „ROIK“ sistemą ir parodo V. M. patikslinti, ar tai tikrai jis. V. M. prašo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai prašo V. M. skausmą įvertinti nuo 1 iki 10. Skausmą įvertina 5. Paskutinį kartą policija buvo kviesta prieš metus. Civilinio ieškinio atsisako. Padaryta tik fizinė žala. Pareigūnas apžiūri įvykio vietą, ant sienų yra raudonos spalvos dėmių (el. b. l. 66–68).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. U. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties A. U. parodymų, kur jis neneigia metęs į nukentėjusiąją maišą, dėl ko nukentėjusiajai iš galvos pradėjo bėgti kraujas, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nurodė, kad fizinį skausmą jai sukėlė jos sugyventinis A. U.; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys, kuomet paskambinusi nukentėjusioji pranešė, kad ją mušė sugyventinis, ji visa kruvina; apžiūros protokole užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose esantys duomenys; pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole esantys duomenys, kuomet buvo užfiksuota, kad gyvenamojo namo patalpose matomi raudonos spalvos skysčiai. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. U., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė V. M. fizinį skausmą.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį dvejus metus, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei V. M..

Pranešus A. U. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 29–30).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. U. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis teistas (el. b. l. 72–77), baustas administracine tvarka (el. b. l. 80–82), nedirbantis (el. b. l. 78–79), nevedęs. Byloje nėra duomenų apie A. U. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes (pačios nukentėjusiosios neblaivumą įvykio metu) , teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. U. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Šios bausmės dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kilusių pasekmių sunkumą, nustatytinas mažesnis nei siūlo prokurorė ‒ 9 (devyni) mėnesiai, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis); bei 3) uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tokie įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

A. U. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. A. U. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę V. M.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeniniai BPC garso bei policijos pareigūnų kūno kameromis daryti garso ir vaizdo įrašai, paliktini saugoti integruoto baudžiamojo proceso sistemoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; bei 3) uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; bei 3) uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninius bendrojo pagalbos centro pateiktus garso ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytus garso ir vaizdo įrašus, palikti saugoti integruoto baudžiamojo proceso sistemoje.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.