Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-766/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-29
Bylos Nr.
1-1160-766/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07468-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Šabanskienė
Nukentėjusysis
M. J.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Baudžiamoji byla Nr. 1-1160-766/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07468-2025-7Procesinio sprendimo kategorij
os:1.1.3.2.;1.1.7.2.3;1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.1;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 29 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė,sekretoriaujant Sonatai Uržaitei,dalyvaujant prokurorei J. K.,nukentėjusiajam M. J., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,kaltinamojo gynėjui advokatui M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-10-21 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) 2015-03-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2014-10-21 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 10 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2015-10-14 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėn. Bausmė subendrinta su 2015-03-09 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2015-11-06 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėn. Bausmė subendrinta su 2015-03-09 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2016-01-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė, paskirta pagal 2015-11-06 nuosprendį subendrinta su 2015-10-14 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2017-05-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

5) 2017-11-03 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 4 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2016-01-12 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn. 2020-07-01 lygtinai paleistas, neatlikus 9 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės. Bausmė pilnai atlikta 2021-04-26, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. 2025 m. vasario 22 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kilus tarpusavio konfliktui su M. J., tyčia užvedėju (busteriu) smogė ne mažiau vieną kartą pastarajam į veidą, taip padarė nukentėjusiajam M. J. poodinę kraujosruvą apie kairę akį, kairiame skruoste, nosikaulių lūžį, kairio viršutinio žandikaulio ir kairės akiduobės apatinės sienos lūžius, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. parodė, kad kaltu pripažįsta tik dėl smūgių. Pripažįsta, kad smogė nukentėjusiajam į veidą, nes turėjo apsiginti nuo jo. 2025 m. vasario 22 d. nuėjo į kambarį pasikalbėti su M. Išeidinėjant iš kambario, sutiko M. J.. Jis pradėjo bjauriai elgtis, pradėjo juos varyti. Ištraukė mobilųjį telefoną ir atkišo į jį, pradėjo filmuoti. Pradėjo ant M. šaukti, kodėl jis be leidimo jį filmuoja. O M. darė tiesioginę transliaciją A. B.. Pagriebė jo telefoną. Išeidinėjant M. pradėjo reikalauti atiduoti telefoną. Siūlė jam kviestis policiją ir ištrinti filmuotą medžiagą, tada jam telefoną atiduos. Viskas vyko trečiame aukšte. Parėjo į antrą aukštą, kuriame gyvena. T. M. neuždarė durų. Su M. J. atėjo A. ir kitas M. Jie gražiai prašė atiduoti J. jo mobilųjį telefoną. Pats buvo susinervavęs dėl to filmavimo. J. buvo išgėręs. Tarp jo ir J. kilo konfliktas. Jam bandė J. suduoti, kilo apsistumdymas. Smūgių tada nebuvo. Susinervinęs tada pradėjo šaukti išsikviesti policiją. Tuo momentu išėjo T. M. ir pakvietė jį į kambarį. Atėjo į kambarį ir atsisėdo. T. jau buvo prigulęs. Atsisėdo pas T. M. gale lovos, prie kojų. Pamatė, kaip šešėlis sušmėžavo prie jo kojų. Sėdėdamas ant lovos pajuto smūgį ir skausmą į dešinę pusę. Nugriuvo nuo lovos. Pamatė, kaip M. J. dar bando jam trenkti smūgius. Besikeldamas pagriebė busterį ir jam trenkė. Busteris buvo T. M., kurį laikė savo kambaryje, prie galinės lovos dalies, ant grindų. Busteris nedidelis, plastikinis, apie 1,5 kg svorio. Griebė busterį ir juo trenkė J., kad apsiginti. Po visų muštynių sužinojo, kad busteriu pataikė į galvos sritį. Kai trenkė nežiūrėjo kur trenkia. Kai pamatė, kad J. vėl bando trenkti, trenkė jam bet kur. Kai pataikė J. busteriu, jis vėl bandė „šokti“ ant jo, tada kumščiu trenkė jam 2 smūgius. Po to pasirodė J. draugė. Kai pamatė kraują, išsigando, pradėjo rėkti, bėgo pas L. T. M. ir L. iškvietė greitąją pagalbą. Pačiam tą vakarą lūžo žandikaulis. Žandikaulis sužalotas šio įvykio metu dėl M. J. smūgio. Dėl to pradėta byla. Viskas vyko jo kambaryje. J. buvo apgyvendintas trečiame aukšte. Pats buvo išgėręs. Jei būtų buvęs blaivus, gal būtų taip pat griebęs tą daiktą, nes bandė apsiginti, kad nepatirti daugiau sužalojimų. Patikslino, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. jį filmavo. Bet kokiu atveju jam tą telefoną būtų atidavęs. Tą vakarą atsidūrė ligoninėje ir negalėjo pranešti policijai, kad jį filmavo telefonu. Pradžioje norėjo, kad J. jo atsiprašytų atvirai, kad nereiks pranešti policijai. J. liepė išsikviesti policiją dėl to, kad Vokietijoje už filmavimą jam būtų didelės tūkstantinės baudos. J. telefonas buvo paimtas iš rankų ir jam buvo pasakyta išsikviesti policiją. Patikslino, kad sėdėjo nugara į duris, veidu į M. Pajuto smūgį nuo J. Busteris buvo apie 30-40 cm atstumu. Ištiesė ranką ir jį pasiekė. Tam, kad apsiginti, griebė kas buvo po ranka. Viskas įvyko staigiai, spontaniškai. Pamatė, kad J. vėl trenks, suprato, kad nespės atsikelti. J. jau buvo užsimojęs trenkti. Busteriu J. sudavė vieną kartą, o kumščiu pataikė du smūgius. Kai sudavė J. busteriu, numetė jį. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad padarė 3000 eurų žalą. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka, dalį žalos yra atlyginęs. Dėl savo poelgio gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė.

2025 m. gruodžio 8 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. V. kaltę pripažino visiškai, pripažino viską, kas nurodyta kaltinime. Pripažino, kad 2025 m. vasario 22 d. busteriu smogė M. J. į veidą ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Kaltės iš pradžių nepripažino, nes ir pačiam po įvykio buvo šokas, buvo abu išgėrę. Kaltę pripažįsta visiškai. Konflikto pagrindas buvo alkoholis, buvo abu išgėrę. Sutinka, kad padarė žalą, tik nesutinka su jos dydžiu. Jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, bet peržengė gynybą. Pripažįsta, kad padarė 2500 Eur žalą. Jei nebūtų išgėręs, nebūtų buvę ir tų muštynių.

Nukentėjusysis M. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2025 m. vasario 22 d. , grįžo po darbų adresu, kur gyvena (duomenys neskelbtini). Viena komanda gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte, kita – (duomenys neskelbtini) aukšte. Su kolegomis, tame tarpe ir kaltinamasis, išgėrė alkoholio. Kaltinamasis atėjo su savo kolega. Iš viso jų buvo keturi ir J. su kolega. Visi vartojo alkoholį jų komandos patalpoje. Jau anksčiau J. pradėjo prie jo kabinėtis. Bet viskas nurimo. Išgertuvių metu j. pradėjo įžūliai elgtis. Jam pasirodė, kas jis jį filmavo. Bet jo nefilmavo. J. atėmė telefoną ir išėjo į savo aukštą. Kolegos A. R. ir E. nuėjo pas J. atsiimti telefono. Po pusvalandžio jie grįžo ir pasakė, kad nieko negali padėti. Tada pats nuėjo atsiimti telefono. Įėjo į kambarį. Jau buvo stipriai apgirtęs. Gal ir trenkė pirmas J. į veidą. Bet negali to pripažinti, nes niekas to nematė. O jis (kaltinamasis) šoko, čiupo garso kolonėlę ir trenkė jam į galvą. Nuo smūgių prarado sąmonę. Atsibudo jau ligoninėje. Dar būnant jo kambaryje, J. elgėsi labai neadekvačiai – negražiai šnekėjo, puldinėjo prie visų ten buvusių. Telefoną turėjo rankose, buvo atsisėdęs ant lovos. Nefilmavo. J. čiupo telefoną ir išėjo su juo. J. sakė jam, kad išsikviestų policiją sau ir išėjo. Nuėjo su R. į apačią, o M. E. jau buvo pasilikęs apačioje. Buvo visi trys, paprašė J. atiduoti jam telefoną. Jis telefono neatidavė. Negali pasakyti kas vyko toliau. Prisipažino, kad sudavė pirmas V., nes jis šoko nuo lovos, sakė, kad „prisidirbai“. Viskas vyko labai greitai. Telefonas buvo jo asmeninis daiktas, jautė, kad nesaugu, todėl ėjo jo atsiimti. Buvo sulaužytas skruostikaulis, nosis, danties išmušimas, prakirsta lūpa, sulaužyti šonkauliai. (duomenys neskelbtini) pragulėjo 5 dienas, (duomenys neskelbtini) klinikose – dvi savaites ir ambulatoriškai gydėsi 2 mėnesius. Operavo (duomenys neskelbtini) klinikose. Prašo priteisti 10000 eurų neturtinę žalą. Du mėnesius prabuvo be darbo, negavo jokių išmokų, teko imti paskolą reikėjo šeimą maitinti, alimentus mokėti. Mėnesinis atlyginimas vidutiniškai 3000 eurų. Nedarbo išmokos negavo, nes nepriklausė – buvo išgėręs. Nešioja plokštelę akies srityje, skruostikaulyje, nes buvo visas sutrupintas. Aptirpęs skruostas, nejautrus. Kaltinamasis atsiprašė, bet ant jo vis tiek pyksta, nes padarė labai didelį sužalojimą.

Kaltinamasis J. V. prisipažino kaltu visiškai, gynėjas ir prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo J. V. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-02-22 apie 20:30 val., jis (duomenys neskelbtini), gyvenamame name, kur jis buvo laikinai apsistojęs. Jis dirba lietuvių įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), įvairiuose objektuose, brigadomis apie 5-6 žmones. Minėtame name buvo apgyvendintas su bendradarbiais. Name, ne darbo metu, vyko išgertuvės. Jos vyko jo kambaryje, kuriame gyveno vienas. Jo kambarys yra trečiame aukšte. Išgertuvėse buvo J. V., A. R., M. E., S. G. ir dar du asmenys kurių nepažįsta. Atsimena, kad išgėrė daug alkoholio. Tada išgertuvių metu J. V. pasigėrė ir žodžiu pradėjo kabinėtis prie jo. Jis neatsimena ką J. jam sakė, bet į jį atsuko savo mobilųjį telefoną ir apsimetė, kad jį filmuoja (nors taip nedarė), nes galvojo, kad jis apsiramins ir išeis į savo kambarį. Tada J. paėmė iš rankų jo telefoną ir išėjo. Su J kartu išėjo visi asmenys, kuriuos buvo išvardinęs. Kambaryje liko vienas. Po kurio laiko jis nuėjo į gyvenamojo namo antrąjį aukštą ir nuėjo į kambarį kuriame buvo J. (kieno tai buvo kambarys jis nežino). Minėtame kambaryje su J. buvo A. R., M. E. ir T. M.. Kai įėjo į minėtą kambarį, J. paprašė, kad šis jam atiduotų jo mobilųjį telefoną ir nuo to momento sunkiai ką atsimena, galimai dėl girtumo ir patirtų sužalojimų buvo praradęs sąmonę įvykio metu. Tik atsimena, kad gulėjo ant grindų, taip pat kažkas šaukė, kad būtų kviečiami medikai ir dar girdėjo kaip T. M. šaukė ant J. ką jisai čia padarė. Kaip minėjo, daugiau nieko neatsimena, toliau prisimena tik kai kitos dienos rytą pabudo (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" ligoninėje, adresu (duomenys neskelbtini). Pabudęs ligoninėje pajuto skausmus įvairiose kūno vietose. Ten jam buvęs daktaras nurodė, kad jam yra lūžusi nosis, lūžęs kairės pusės skruostikaulis, sumušti kairės pusės šonkauliai, prakirsta lūpa, kuri buvo susiūta ir išmuštas viršutinis, kairės pusės dantis (nuo vidurio trečias dantis). Kaip minėjo, įvykio metu nieko detaliai neatsimena, todėl neatsimena ar jam skaudėjo kai buvo sumuštas, bet skausmus juto kai atsibudo ligoninėje. (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo 4 paras, po kurių buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, jį paleido 2025-02-26. Jam išdavė diagnozės išrašą, kuriame aprašyti jo sužalojimai, minėtą išrašą pateikia prie šios apklausos. Taip pat jam buvo paduotas kompaktinis diskas, kuriame yra rentgeno nuotraukos, disko šiuo metu negali patiekti, nes jam jų reikės vykstant pas daktarą, taip pat dabar jų iškelti neturi galimybės, bet kai reikės galės diską pateikti. Kol gulėjo ligoninėje, pas jį buvo atvykę bendradarbiai A., S. ir M., kurie jam papasakojo, kas įvyko kambaryje, t.y. kad kai jis J. paprašė savo mobilaus telefono, jis greit priėjo prie jo ir jam iš nugaros trenkė per galvą su kažkokiu daiktu. Jis tada pargriuvo ant žemės ir J. jį pargriuvusi toliau mušė. 2025-02-28 grįžo namo į (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešė savo įmonės vadovui R. G.. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) kreipėsi į gydytojus. Jis asmeniškai dėl girtumo ar dėl sąmonės praradimo neatsimena, kad J. jam būtų sudavęs kokius nors smūgius, bet pats susižaloti tikrai negalėjo. Pats į (duomenys neskelbtini) pareigūnus nesikreipė. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) norėjo pirma kreiptis pas medikus ir todėl tik šiandien kreipėsi į policiją. Taip pat iki vakar bendravo telefonu su J., kuris sakė, kad už gydymą sumokės, nori tartis, kad tik nerašytų pareiškimo. Jis pareiškimą rašyti ketino bet kokiu atveju. Taip pat vakar sulaukė skambučio iš policijos pareigūnės kuri teigė, kad J. parašė pareiškimą ant jo, neva jis jį sumušė. Kad J. būtų mušęs ar kaip kitaip sužalojęs, neatsimena. Į teismo medicinos ekspertizę vyks. Civilinį ieškinį pateiks kai žinos patirtas išlaidas (1 t., b. l. 9-19).

Liudytojas M. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. ir M. J. yra jo bendradarbiai, su jais dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)". Jis dirbo vienoje komandoje su M. J., jis buvo jo brigadininkas, o J. V. dirbo kitoje komandoje, jis dirbo ekskavatorininku. Jis dirba vairuotoju. Tiek su M., tiek su J. jis jokių piktumų neturi, su jais yra tik pažįstamas, draugais jų nelaiko, kaip ir sakė, jie tiesiog jo bendradarbiai. 2025 metais, vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos jis nepasakys, po darbų, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnio adreso nepasakys, gyvenamame name, kur kartu su bendradarbiais buvo laikinai apsistojęs, namo trečiame aukšte vartojo alkoholį. Alkoholį pradėjo vartoti apie 16 valandą (duomenys neskelbtini) laiku, gėrė jis, A. R. ir M. J., dar kartas nuo karto buvo atėjęs S. G., tačiau jis su jais negėrė, visuomet kartu nebuvo ir įvykio nematė. Jiems begeriant buvo atėjęs J. V. ir T. M., ar jie su jais gėrė alkoholį jis nepamena, buvo apgirtęs, protarpiais įvykius tik pamena. Pamena, kad J. V. ir M. J. susipyko, konfliktavo, tačiau dėl ko tarp jų įvyko konfliktas nežino, nepamena. Matė, kad M. nukreipė savo mobiliojo ryšio telefoną į J., telefono kamera buvo atsukta į J., taip tarsi jis filmuotų J., tačiau ar filmavo ar ne jis nežino, tiesiog nematė ar kamera buvo įjungta. J. atėmė iš M. telefoną, mano atėmė dėl to, kad M. jį filmavo. Atėmęs iš M. telefoną, abu dar apsižodžiavo ir J. su T. M. išėjo, jis ir A. ėjo jiems iš paskos, M. pasiliko, jiems iš paskos nėjo, jis ir A. sakė neiti, kad jie abu dėl to telefono susitars. Koridoriuje bandė kalbėtis su J., kad šis telefoną atiduotų, tačiau J. ar T., kuris nepamena, sakė, kad eitų kartu į jų kambarį pasikalbėti, dar alkoholio išgerti. Visi kartu nuėjo į namo antrą aukštą, į kambarį kur gyveno J. ir T. Jis tikrai buvo girtas, laiko tikrai nepasakys, nežino kiek laiko praėjo, kai į kambarį atėjo M. J.. Jis tuo metu buvo prie T. M., nes jis gulėjo lovoje, jis jį buvo pavertęs ant šono, taip pat jį laikė, nes T. M. vėmė. Kai atėjo M., jis buvo į jį atsisukęs nugara, iš karto išgirdo J. balsą, ką jis sakė nepamena, ginčas tarp J. ir M. kažkoks įvyko, o kai į juos atsisuko pamatė, kad M. J. nugriuvęs ant grindų, gulėjo nugara į grindis, jo veidas ir galva buvo kruvina. M. krito jo pasisukimo į jį metu, M. galva buvo netoli jo kojų. Jis nematė kur tuo metu buvo A. ir J., nežino kur jie stovėjo, bet jie buvo tame pačiame kambaryje, jis jų nepastebėjo, nes iš karto puolė prie M. Jis kvėpavo, buvo pulsas. Kas, kuo jam sudavė smūgį jis nematė, taip pat nematė, kad kokius smūgius būtų sudavęs M., nematė, kad J. ir M. vienas kitam suduotų smūgius, nežino dėl ko M. griuvo ant žemės, nieko apie tai negali pasakyti, viskas vyko labai greitai, jis buvo nusisukęs, todėl nematė kuo buvo trenkta M., bet lygtai A. šaukė po to kai M. nukrito ant žemės, kad "b... ką čia darai su tokiu daiktu". Jau po to, kai M. gulėjo ant grindų, arti J. lovos pamatė juodos spalvos akumuliatoriaus pakrovėją, jie jį vadina "busteriu", jis apie 10-12 kg sunkumo, buvo su rankena, dydis: aukščio - apie 30 cm, ilgio apie 20 cm., pločio apie 10 cm., ar jam atėjus į J. ir T. kambarį šis daiktas buvo toje pačioje vietoje jis tikrai nepasakys, neatkreipė dėmesio, jį pamatė tik po M. nuvirtimo ant grindų, ar būtent juo buvo suduota M. jis teigti negali. Jau po šio įvykio A. jam sakė, kad matė kaip J. M. "busteriu" į galvą sudavė, tačiau kur tiksliai nesakė, nesakė ir kiek kartų. Taip pat T. M., po to kai M. nukrito ant grindų, pakilo iš lovos ir pradėjo šaukti "J. ką darai?". Ką sakė J. jis nepamena. Jis, įsitikinęs kad M. gyvas, pabuvo iki tol, kol greitoji pagalba atvyko, po to nuėjo į savo kambarį, ėjo kartu ir A. Kitą dieną jis sužinojo, kad ir J. ir M. veide patyrė lūžius, tačiau jis dėl tuo metu buvusio girtumo ir dėl to, kad konkrečiai nematė smūgių sudavimo momento, tai negali pasakyti kas, kiek kartų, kuris kam sudavė. Jis davė teisingus parodymus, pasakė tokias aplinkybes kokias prisiminė, neturi tikslo slėpti įvykio aplinkybių, nežino kas šioje situacijoje yra kaltas, nei ant M. nei ant J. jokio pykčio nelaiko, jie jam tik bendradarbiai, nėra draugai, nei vieno jis jų negina (1 t., b. l. 115-118).

Liudytojas A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. ir M. J. yra jo bendradarbiai, su jais dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)" . Jis dirbo vienoje komandoje su M. J., jis buvo jo brigadininkas, o J. V. dirbo kitoje komandoje, jis dirbo ekskavatorininku. Jis dirba ekskavatorininku. Tiek su M., tiek su J. jis jokių piktumų neturi, su jais yra tik pažįstamas, draugais jų nelaiko, kaip ir sakė, jie tiesiog jo bendradarbiai. Savaitę iki įvykio M. ir J. konfliktavo, apsižodžiavo, bet muštynių nebuvo, nežino ar po to vienas kito atžvilgiu turėjo piktumų. 2025 metais, vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos jis nepasakys, po darbų, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnio adreso nepasakys, gyvenamame name, kur kartu su bendradarbiais buvo laikinai apsistojęs, namo trečiame aukšte vartojo alkoholį, buvo jis, M. J. ir M. E.. Pas juos atėjo J. V. ir T. M., atsinešė alkoholio, šiek tiek kartu išgėrė. Išgertuvių metu M. ir J. apsižodžiavo, dėl ko nežino, bet jiems kažko charakteriai neatitiko. M. paprašė J. išeiti, bet J. dar labiau supyko, pradėjo agresyviau elgtis, liepė M. jam neaiškinti, nevadovauti ir panašiai. M. pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir telefono kamerą nukreipė į J. Jis iš to suprato, kad jis J. filmuoja, bet ar filmavo, ar kamera buvo įjungta pasakyti negali, po įvykio jokios filmuotos medžiagos jam niekas nerodė. J. dar labiau supyko ir pagriebė iš M. rankų telefoną, vyrai labai susipyko, vos viskas iki muštynių nepriėjo, bet jis, M. E. ir T. M. skyrė juos, T. J. tempte ištempė į kambarį. M. buvo supykęs, norėjo eiti paskui J. iš jo telefoną atsiimti, tačiau jis ir M. E. jam liepė nurimti, pasakė, kad kartu su M. E. nueis ir telefoną iš J. paims, jam atneš. M. J. liko trečiame namo aukšte, o jis ir M. E. nuėjo į namo antrą aukštą, į J. V. ir T. M. kambarį. J. ir T. gyveno kartu viename kambaryje. Kai nuėjo į minėtų vyrų kambarį, buvo po 20 val., tačiau tikslesnio laiko nepasakys. Kambaryje jis, M. E., J. V. ir T. M. vartojo alkoholį, vaišino J. ir T. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, J. buvo ramus, kalbėjo apie M. telefoną, prašė jo jį duoti jam, bet J. kategoriškai pasakė, kad telefono neduos ir M. už tai nedovanos. Kambaryje gėrė apie pusę valandos. T. M. pasidarė bloga, jis atsigulė į lovą, M. E. atsisėdo prie jo. T. pradėjo vemti ir tuo metu į kambarį atėjo M. J.. Jis tuo metu buvo netoli kambario durų, J. ir M. E. sėdėjo ant T. M. lovos. M. J.jo paklausė ar atgavo telefoną, jam pasakius kad neatidavė, M. ėjo link J. Ar M. prašė J. telefono negirdėjo, nematė ar jis J. sudavė kokį smūgį, bet iš to, kaip J. pašoko nuo lovos ir pasakė "nu dabar prisidirbai" jis suprato, kad M. kažką padarė, gal sudavė J., bet tikrai jis smūgio nematė, nežino kodėl nematė, buvo tame pačiame kambaryje, netoliese, bet kur tuo metu buvo nukreipęs savo dėmesį jis pasakyti negali. Kadangi smūgio nematė, tai negali tvirtinti, kad M. J. sudavė, tačiau tokios galimybės jis neatmeta. J. tikrai niekur nebuvo nugriuvęs, jis tik pamatė, kaip jis staigiai pašoko nuo lovos, eidamas link akumuliatoriaus pakrovėjo, jų vadinamo "busterio", nusivilko savo marškinėlius ir pasiėmė "busterį". "Busteris" buvo apie 3-4 metrų atstumu nuo T. M. lovos, J. turėjo iki jo paeiti. "Busteriu", kuris, jo nuomone, sveria apie 10 kg., J. smogė M. J. į veidą, tuo metu M. sėdėjo ant T. M. lovos, toje vietoje kur prieš tai sėdėjo J.. J. M. sudavė "Busteriu" du kartus. Jis labai išsigando, pamatė M. kruviną veidą, kraujo buvo daug, ant grindų buvo kraujo, nepamena ar M. nugriuvo ant grindų jis tik pamena, kad pašoko iš lovos T. M., pradėjo rėkti ant J. "ką darai", žmogžudžiu J. vadino. Kažkas iškvietė medikus. Greitosios sulaukę jis ir M. E. grįžo į savo aukštą. Ryte J. nebuvo, T. M. sakė, kad jis taip pat kvietėsi greitąją pagalbą, nes buvo sužalotas. Įvykio metu jis nematė, kad J. veidas būtų sužalotas, bet ryte, kai J. grįžo į namus, matė, kad jo galva sutvarstyta, sakėsi, kad jam žandikaulis lūžęs. Jis J. nieko neklausinėjo, pats sau pagalvojo, kad tikrai M. jam bus sudavęs, tačiau tikrai jis to tvirtinti negali. Ryte "Busterį" matė lauke, po T. ir J. kambario langais. T. M. sakė, kad tai jis "Busterį" išmetė pro langą. Kada išmetė nesakė, arba jis nepamena. "Busteris" buvo aplūžęs, jį T. M. nunešė prie konteinerių. Po įvykio jis, M. E. ir S. G. nuvyko į ligoninę pas M. J., vežė rūbų. M. buvo sutinusiu, mėlynu veidu. Kas įvyko jis nieko neatsiminė (1 t., b. l. 121-124).

Liudytojas T. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2024 metų dirba įmonėje "(duomenys neskelbtini)", kur pagal sutartį vadovauja darbo brigadai. Š. m. vasario mėnesį išvyko su kitais įmonės darbuotojais dirbti į (duomenys neskelbtini), kur buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini), tikslus adresas (duomenys neskelbtini). Čia yra 3 aukštų namas, kuriame buvo apgyvendintos dvi jo įmonės brigados. Jo brigadoje kartu su juo dirbo dar penki vyriškiai - J. V. (t. y. jo kambariokas su kuriuo gyveno viename kambaryje), A., L., A. ir O. Kitoje brigadoje dirbo M. J., A., dar vienas M. ir S. Brigada, kurioje jis dirbo, buvo apgyvendinta antrame namo aukšte, kambariuose po du žmones. Jis, kaip minėjo, gyveno su J. V.. Kita brigada buvo apgyvendinta namo trečiame aukšte. 2025-02-22 (duomenys neskelbtini) laiku apie 22 val., (duomenys neskelbtini) laiku apie 23 val., jis su J. V. nuėjo į namo trečią aukštą pas kitą brigadą, kur visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau jiems bevartojant alkoholinius gėrimus tarp jo ir M. J. prasidėjo apsižodžiavimas, dėl darbų dėl kažko, jį žodinio konflikto metu užstojo J. V.. Būnant trečiame aukšte J. su M. apsistumdė, tačiau konfliktas pasibaigė iškarto, nes J. liepė eiti į jų kambarį ir juos išskyrė. Stumdytis pradėjo M. J.. Jie su J. nuėjo į antrą aukštą į savo kambarį, jų laiptinė buvo kodinė spyna, tačiau jie pamiršo grįždami uždaryti duris. Kai J. apsistumdė su M., M. pradėjo filmuoti juos, neatsiklausęs jų leidimo ir savo filmavimu bandė juos išprovokuoti, kadangi jie buvo išgėrę ir tai juos žemino. Jie su J. nuėjo į savo kambarį ir po kiek laiko į jų kambarį atėjo M. J., jis tuo metu gulėjo jau ant savo lovos, o J. sėdėjo šalia jo, kai įėjo M., net neperspėjęs sudavė J. V. į veido sritį su kumščiu vieną kartą, ir J. po to iškarto nugriuvo ant žemės ten kur sėdėjo, tada J. atsikėlė ir iškart pradėjo grumtis su M.. Viskas vyko labai greitai ir intensyviai, jis nespėjo net reaguoti, abu jie buvo išgėrę alkoholio, abu grūmėsi, vartėsi ant žemės, buvo susikibę tarpusavyje. J. M. sudavė kelis smūgius kumščiais ir ką pastvėrė šone, tuo ir bandė suduoti, kadangi M. nuo J. neatsitraukė, J. gynėsi. Jis buvo didelėj streso būsenoj. Jų grumtynės truko tik kelias akimirkas, kai jie mušėsi tarpusavyje, pirmas muštynes pradėjo M. J.. Būnant trečiame aukšte stumdytis pradėjo irgi M. J., taip jis bandė išprovokuoti J., tačiau tuo metu nepavyko. Gali pasakyti, kad kiek pažįsta M. ir J., M., kai būna pavartojęs alkoholio, būna linkęs konfliktuoti ir provokuoti, nekontroliuoja ką kalba, įžeidinėja kitus asmenis. J. nėra konfliktiškas, gero ramaus būdo. Visas fizinis konfliktas pasibaigė, kai muštynių metu M. iš veido pasirodė kraujas, jam buvo prakirsta lūpa, nuo kokio smūgio jam buvo prakirsta lūpa jis nežino, jis tik visą laiką šaukė "baikit baikit", bandė įsikišt tarp jų, tačiau konfliktas baigėsi savaime, kai pasirodė kraujas, jie abu tarpusavyje nustojo muštis. Kiek žino, po šio konflikto J. lūžo žandikaulis, M. praskelta lūpa ir lūžęs skruostikaulis, realiai abu nukentėjo šio konflikto metu. Gali tik dar kartą patikinti, kad fizinį konfliktą sukėlė M. J., J. bandė gintis, tačiau konflikto metu nei vienas nenusileido ir po to tarpusavyje susimušė, apie jų vienas kitam suduotus smūgius nieko per daug negali pasakyti, kadangi jie mušėsi tarpusavyje kumščiais, abu griuvo ant žemės, grūmėsi, ir kad J. sudavė M. su tokiu automobilio užvedimo įtaisu (tokia plastikinė nedidelė dėžutė), apie smūgių skaičių negali pasakyti, mano, tuo daiktu iki dviejų smūgių, o visa kita kumščiais ne daugiau 3 smūgių. Suduotų smūgių vienas kitam tiksliai neskaičiavo, todėl negali pasakyti tiksliai. Pasibaigus konfliktui, J. iškart pradėjo tinti žandas, M. buvo su kraujosruva ir jam bėgo kraujas iš lūpos. Šio konflikto metu jis šaukė, kad sustotų, pasibaigus konfliktui jis išbėgo į kitą kambarį, kur gyveno kolega L. ir paprašė, kad iškviestų medikus, o policija atvyko automatiškai. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai atvykę tik pabendravo su jais ir išvažiavo. M. išsivežė medikai, netrukus kitą greitąją vėl L. kvietė J., nes šiam labai skaudėjo žandikaulį, pasirodo jis buvo lūžęs. Sekančią dieną J. grįžus į jų gyvenamą vietą, J. išvyko autobusiuku į (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad už J. jis parašė policijai pareiškimą per "e. policiją",. Pats įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 144-147).

Iš 2025-05-15 liudytojų T. M. ir M. E. akistatos protokolo matyti, kad prieštaravimai pašalinti nebuvo (1 t., b. l. 166-169).

Iš 2025-03-01 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotas M. J. pareiškimas, jog 2025-02-22 apie 20:30 val., jam esant (duomenys neskelbtini), gyvenamame name, ne darbo metu, jį sumušė jam pažįstamas bendradarbis J. V. ir sulaužė nosį, kairės pusės skruostikaulį, sumušė kairės pusės šonkaulius, praskėlė lūpą, išmušė dantį. J. V. tokiais savo veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais nubausti J. V. (1 t., b. l. 9-19).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), atlikta M. J. dalinė apžiūra. Jo veido srityje, kairės akies obuolyje stebima kraujosruva, aplink akį yra hematoma. Ant nosies yra uždėta langetė – lūžusi nosis. Ant viršutinės lūpos, iš vidaus, yra siūlės – siūta praskelta lūpa. Išmuštas viršutinis, galimai iltinis dantis. Galvos srityje, kairėje pusėje, ties smilkiniu stebimas gumbas. Ant kairiojo šono, ties šonkauliais yra hematoma. Daugiau ant matomų kūno vietų jokių matomų sužalojimų nėra (1 t., b. l. 49-52).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. nustatyta (duomenys neskelbtini). Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Dėl patirtų sužalojimų M. J. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai ir galėjo būti padaryti suduodant smūgį (ius) kojomis, kumščiais ar kokiais nors daiktais (1 t., b. l. 87-88).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad J. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir nukentėjusiojo M. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. E., A. R., T. M. parodymai, medicininių dokumentų informacija. Taigi, kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. V. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, jos pasekmėje nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. V. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas; administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (2 t., b. l. 13-15); dirbantis. Šių aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai). Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Civilinis ieškinys.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš kaltininko turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 105-106). Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, jis buvo labai išgąsdintas kaltininko neteisėtų veiksmų, patyrė stresą, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų negalėjo normaliai valgyti, nes negalėjo kramtyti maisto. Negalėjo normaliai bendrauti su aplinkiniais, nes negalėjo kalbėti, išsižioti. Daug laiko praleido ne normaliai gyvenant, t. y. bendraujant su draugais, užsiimant mėgstama veikla, bet vyko į poliklinikas, ligonines, nuolat buvo namuose, t. y. patyrė labai daug nepatogumų ir šio laiko niekas negrąžins. Be to, nežino, kaip sulaužytas žandikaulis paveiks dantų tolimesnei būklei, bendrai sveikatai. Kaltinamasis teismo posėdžio metu su nukentėjusiojo ieškiniu sutiko iš dalies.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. J. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas apysunkis nusikaltimas panaudojus fizinį smurtą, sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į pačio nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, į tai, kad kaltinamasis taip pat nukentėjo nuo M. J. smurtinių veiksmų. Teismas taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, taip pat tai, kad kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies sutiko su neturtinės žalos dydžiu. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiajam M. J. advokatas Anatolij Šichovcov suteikė teisinę pagalbą surašant civilinį ieškinį, kuris 2025 m. liepos 1 d. yra pateiktas į bylą. Jam nukentėjusysis M. J. 2025 m. gegužės 20 d. sumokėjo 200 Eur (t. 2, b. l. 108). Į bylą papildomai pateiktas 2025 m. gruodžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad M. J. gynėjui sumokėjo 400 Eur. Taigi, viso 600 Eur. Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, o taip pat įvertinęs kaltinamojo tyčia padarytų veikų pavojingumą, pasekmes, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniams ieškovams turtines ir neturtines žalas, daro išvadą, jog šios išlaidos už teisinės pagalbos teikimą šioje byloje pagrįstos ir priteisiamos iš kaltinamojo J. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 1818,87 Eur sumai. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 1818,87 Eur. Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais medicininiais išrašais, kitais dokumentais, nukentėjusiajam padaryta žala tyčiniais kaltinamojo veiksmais, todėl jos pripažintinos įrodytomis ir priteistinos iš kaltinamojo civilinei ieškovei (1 t., b. l. 94-96).

Kardomoji priemonė.

J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 51-54).

Daiktiniai įrodymai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su apklausų ir akistatos vaizdo ir garso įrašais (3 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kiti klausimai

Prokuroro 2025-05-16 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. V. turtą – pinigines lėšas, esančias 71809, AB Šiaulių banko Kauno filialo sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė : 1818,87 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas; neišieškoma suma (NS) – 700,00 Eur, taikytinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. V. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti J. V. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. V. 1818,87 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 87 centus) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. kodas 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 7300.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo J. V. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą bei 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles su apklausų ir akistatos vaizdo ir garso įrašais (3 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Prokuroro 2025-05-16 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į J. V. turtą – pinigines lėšas, esančias 71809, AB Šiaulių banko Kauno filialo sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė : 1818,87 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas; neišieškoma suma (NS) – 700,00 Eur, taikyti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, panaikinti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Daiva Šabanskienė