Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-11 · Administracinė byla Nr. AS-261-539-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-11
Bylos Nr.
AS-261-539-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00357-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“
Administracinė byla Nr. AS261-539/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00357-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Savas kiemas“ dėl įsakymo ir leidimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. balandžio 12 d. patikslintu skundu (IV t., b. l. 55–63) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti:

1) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. AV-443 „Dėl UAB „Savas kiemas“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“;

2) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus – leidimus: Nr. LNS-34-111216-00767, išduotą 2011 m. gruodžio 16 d.; Nr. LNS-34-110922-00606, išduotą 2011 m. rugsėjo 22 d.; Nr. LNS-34-110915-00589, išduotą 2011 m. rugsėjo 15 d.; Nr. LNS-34-110914-00583, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.; Nr. LNS-34-110914-00584, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.; Nr. LNS-34-110914-00585, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.; Nr. LNS-34-110914-00586, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.; Nr. LNS-34-110914-00587, išduotą 2011 m. rugsėjo 14 d.;

3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto: Nr. PASS-30-120525-00136, išduotą 2012 m. gegužės 25 d.; Nr. PASS-30-121011-00306, išduotą 2012 m. spalio 11 d.; Nr. PASS-30-130215-00060, išduotą 2013 m. vasario 15 d.; Nr. PASS-30-130215-00059, išduotą 2013 m. vasario 15 d.; Nr. PASS-30-130215-00058, išduotą 2013 m. vasario 15 d.; Nr. PASS-30-130214-00056, išduotą 2013 m. vasario 14 d.; Nr. PASS-30-130214-00057, išduotą 2013 m. vasario 14 d.;

4) įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Savas kiemas“ (toliau – ir UAB „Savas kiemas“) per šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius, esančius žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Patikslintu skundu pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atsakovui UAB „Savas kiemas“ disponuoti statiniais, statomais pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos patikslintas skundas priimtas. Netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu dėl šios bylos priskyrimo atitinkamam teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvuoja tuo, kad pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Savas kiemas“, kuris siekia pastatytus statinius įregistruoti ir parduoti, todėl netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas – įpareigojimas UAB „Savas kiemas“ nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjos nurodyti motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra susiję ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su neigiamomis, tarp jų – ir materialinėmis, pasekmėmis pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovas gali imtis priemonių parduoti ginčo statinius tretiesiems asmenims, todėl neigiamos, tarp jų – ir materialinės, pasekmės gali kilti statinius įsigijusiems asmenims. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra siejami su pareiškėjos ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas, todėl taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti UAB „Savas kiemas“ disponuoti statiniais, statomais pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, nėra pagrindo.

II.

Pareiškėja D. D. pateikė atskirąjį skundą (IV t., b. l. 85-88), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007). Šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo taikymą, lemia tai, kad, pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir šio plano pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai yra pakeičiamas suplanuotos teritorijos statusas (laisva (neužstatyta) teritorija užstatoma), atsiranda aplinkybių, kurių pašalinimas, atkuriant iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvusią padėtį, bus sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjos skundą). Atsakovas UAB „Savas kiemas“ siekia neteisėtų administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius įregistruoti ir ėmėsi veiksmų, kad šiuos statinius parduotų (II t., b. l. 4-23, 26-84), o, pardavus statinius, nebebūtų galima atsakovo įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas šioje byloje galėtų lemti papildomų ginčų tarp šalių atsiradimą, nes statinių įgijėjai toliau tęstų statybas, atliktų kitus teisinius veiksmus, kurie keistų statinių teisinį statusą. Tai galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą ir įgyvendinimą. Laikinas disponavimo teisės apribojimas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis nepažeistų viešojo ir atsakovų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti, taip neatsirastų padarinių, kurių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 1 d., 92 str.). Todėl akivaizdu, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje situacijoje neprieštarautų ABTĮ apibrėžtiems reikalavimo užtikrinimo priemonių teisinio instituto esminiams tikslams ir principams, o juos tik įgyvendintų.

Atsiliepimas

UAB „Savas kiemas“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą (IV t., b. l. 93–94) prašo jo netenkinti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad, nors patikslintame skunde pareiškėja UAB „Savas kiemas“ vadina „atsakovu“, tačiau toks bendrovės statusas nagrinėjamoje administracinėje byloje negalėtų būti. ABTĮ 2 straipsnis administracinius ginčus (o tik tokie ir gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose) apibrėžia kaip asmenų konfliktus su viešojo administravimo subjektais (...). ABTĮ 48 straipsnis nustato, kas yra proceso šalys. Čia nurodoma, kad atsakovu gali būti institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Nurodyti galimi atsakovai yra viešojo administravimo subjektai. Akivaizdu, kad UAB „Savas kiemas“ neturi įgaliojimų viešojo administravimo srityje ir nėra viešojo administravimo subjektas. Taigi, pripažįstant, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje UAB „Savas kiemas“ negali turėti atsakovo statuso, jo atžvilgiu negali būti taikomas ir joks uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – uždraudimas disponuoti bendrovės turtu.

Šioje byloje jau anksčiau teismas sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, pareiškėjai paprašius sustabdyti ginčijamų statybos leidimų galiojimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdyti statybą leidžiančių dokumentų galiojimą atsisakė.

Apribojimas disponuoti pagal galiojančius ir nesustabdytus statybos leidimus pastatytais statiniais nepagrįstai ribotų UAB „Savas kiemas“ civilines teises, būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių pusiausvyros ir viešųjų interesų principus. Pareiškėjos teiginys, kad, pardavus statomus statinius, nebebūtų galima priversti atsakovo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nepagrįstas jokiais teisės aktais ar teismų praktika. Savininko pasikeitimas statybos padarinių šalinimui, jei statybos darbai būtų pripažinti neteisėtais, jokios įtakos turėti negalėtų – statytojas turėtų pašalinti tokios statybos padarinius, o tarp jo ir turtą įsigijusių asmenų susiklostytų civilinio pobūdžio teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat teigia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas galėtų lemti papildomus ginčus tarp šalių, tai padidintų šalių išlaidas, užtęstų galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą ir įgyvendinimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą gali pateisinti tik teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įgyvendinamumo klausimas (ABTĮ 71 str. 1 d.), tokių priemonių tikslas nėra užkirsti kelią tolimesniems galimiems šalių ginčams ar bylinėjimuisi. Tokiu tikslu negali būti ir siekis apsaugoti šalis nuo galimų papildomų išlaidų ar paspartinti sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymas tikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tokiu atveju teismas imasi tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Taip pat net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. AS6-496/2006, Nr. AS15-622/2006, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007, Nr. AS146-674/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti UAB „Savas kiemas“ disponuoti statiniais, statomais pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, nurodo iš esmės vienintelį argumentą, jog netaikius tokios priemonės, nebebus galima tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. teismo sprendimo įvykdymas pasidarys negalimas. Tai, anot pareiškėjos, patvirtina byloje esantys įrodymai – pastatų kadastro duomenys, UAB „Savas kiemas“ prašymai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, UAB „Savas kiemas“ bendradarbiavimo su UAB „Euro kapitalo fondas“ sutartis bei preliminariosios butų ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartys (II t., b. l. 4–23; 27–84), rodantys, kad UAB „Savas kiemas“ siekia neteisėtų administracinių aktų pagrindu pastatytus statinius įregistruoti ir ėmėsi veiksmų, kad šiuos statinius parduotų. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos skunde keliamo reikalavimo pobūdį, jo faktinį pagrindą, skundžiamo atsakovo sprendimo turinį, jo įtaką kitiems asmenims, bei minėtą administracinių teismų praktiką, konstatuoja, kad realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, uždrausti UAB „Savas kiemas“ disponuoti statiniais, statomais pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus) šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nėra.

Tai, kad UAB „Savas kiemas“ ėmėsi veiksmų statiniams parduoti, dar nereiškia, jog, panaikinus pareiškėjos skundžiamus administracinius aktus, iki tokio sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taps negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, gali įpareigoti statytoją (užsakovą), o jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją, per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje jau buvo pradėti statyti (jų baigtumas apie 40 proc.) (II t., b. l. 4–15), sudarytos preliminariosios butų šiuose statiniuose pirkimo-pardavimo sutartys, o jų pagrindu vėliau sudarius butų pirkimo-pardavimo sutartis ir nuosavybės teisėms į butus perėjus tretiesiems asmenims, savavališkos statybos (jei tokia bus pripažinta) padarinių šalinimo pareiga teks statytojui (užsakovui) ar kitiems asmenims, kaltiems dėl tokių statybų, konstatuojama, kad, neuždraudus UAB „Savas kiemas“ disponuoti tokiais statiniais, nekils tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjai sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Kitų argumentų, dėl kurių, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje pasunkėtų ar taptų negalimas, pareiškėja atskirajame skunde nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, uždrausti UAB „Savas kiemas“ disponuoti statiniais, statomais pagal ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos D. D. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysRomanas Klišauskas