Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai bei pagal priešpriešinį skundą kaltinamajai A. J., jos atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

kaltinamajai bei pagal priešpriešinį skundą nukentėjusiajai G. S., jos gynėjui advokatui Kristijonui Paliučiui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. kaltinama tuo, kad paskleidė apie A. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, siekiant pakirsti pasitikėjimą ja ir pažeminti, o būtent:

G. S. 2015 m. rugpjūčio 19 d. prašyme Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei V. L. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, teigdama kad:

- „A. J. ant mano kompiuterio, klaviatūros, darbo stalo tyčia išpylė vazoną su žemėmis“;

- „pati nuo darbo Vidaus audito skyriuje pradžios (2012 m. balandžio) nėra tinkamai atlikusi nei vieno vidaus audito. Absoliučiai visi jos atlikti vidaus auditai buvo atliekami iš naujo, nes jų negalima teikti adituojamiesiems. Be to, visi jos vidaus auditai atlikti pažeidžiant patvirtintą Lietuvos statistikos departamento vidaus audito metodiką. Iš naujo atlikus A. J. vidaus auditus, kiekvieną kartą prieita visiškai kitų pastebėjimų, išvadų ir rekomendacijų”;

- „A. J. darbo metu nuolat užsiiminėja savo asmeniniais darbais“;

-„dėl A. J. elgesio ir darbui nepakeliamos situacijos, dėl nuolatinio įžeidinėjimo, žeminimo, apgaudinėjimų, įgaliojimų viršijimo prašau perkelti mane į kitą kabinetą, nes dėl nuolatinio A. J. įžūlaus elgesio, neturiu galimybių tinkamai eiti savo pareigas“

ir šiais savo prašymo Lietuvos statistikos departamento vadovei teiginiais G. S. apie A. J. paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva ši nuolat nevykdo ar netinkamai vykdo tarnybines pareigas, nuolat daro tarnybinius pažeidimus ar net nusikaltimus, tuo siekdama pakirsti pasitikėjimą A. J. ir tokiu būdu ją apšmeižė, t.y. privati kaltintoja A. J. kaltina G. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Pagal priešpriešinį skundą G. S. kaltina A. J. tuo, kad A. J. 2015 m. rugsėjo 2 d. pranešimu „Apie galimus tarnybinius nusižengimus“ Lietuvos statistikos departamento direktoriaus pavaduotojui nurodė tikrovės neatitinkančią ir G. S. žeminančią informaciją, teikdama, kad:

- „Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. nuolat ir sistemingai atlieka mano darbo vietos “kontrolę”: knisasi po stalčius, perrūšiuoja ir sumaišo ant stalo esančius dokumentus ir panašiai. Su šiuo skyriaus vedėjos pomėgiu dar būtų galima kaip nors taikstytis, tačiau dar ir paimami dokumentai, su kuriais dirbu, o po to tenka ilgai ir nuobodžiai prašyti, kad jie būtų grąžinti ir aš galėčiau tęsti savo darbą“,

„2015 m. rugpjūčio 20 d. eilinį kartą neradau ant darbo stalo buvusių dokumentų, su kuriais dirbau. Paprašiau juos grąžinti. Vietoj to, kad paimti nuo darbo stalo dokumentai būtų gražinti ir padėti ant stalo, juos radau numestus ant žemės, sutryptus, dalį jų pakištus po kėde“,

„2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo paimtas popierius. Vidaus audito skyriaus vedėjos paprašius gražinti darbui reikalingas kanceliarines priemones, man stovint prie savo darbo stalo, Vidaus audito skyriaus vedėja G. S. įžūliai mane alkūne pastūmė ir kumščiu trenkė man į ranką. Siekdama apsiginti, buvau priversta pasodinti ją į jos darbo kėdę. Po to ji puolė spausdintuvą ir pradėjo jį daužyti bei išlaužė spausdintuvo stalčių, su kuriuo mojavo man prie galvos <...>“,

Taip pat A. J. 2014 m. spalio 2 d. tarnybiniu pranešimu Statistikos departamento direktorei nurodė tokią tikrovės neatitinkančią ir G. S. žeminančią informaciją: „skyriaus vedėja ėmė ant dokumentų projektų nurodyti ankstesnes datas, nei realiai pastabos yra pateikiamos“, „Skyriaus vedėja G. S. tikslingai, naudodama įvairias neteisėtas, net ir psichologinio teroro priemones, sudarė tokias mano darbo Vidaus audito skyriuje sąlygas, kad iš esmės yra itin sudėtinga tinkamai atlikti savo darbo funkcijas. Kaip minėta, skyriaus vedėja G. S. aiškiai deklaravo savo tikslą - pašalinti mane iš mano darbo pareigų, todėl kryptingai sudarydama šią situaciją, skyriaus vedėja G. S. bando susikurti pagrindą savo tikslui įgyvendinti“.

Be to, A. J. 2014 m. spalio 17 d. pranešime Statistikos departamento direktorei nurodė tikrovės neatitinkančią ir G. S. žeminančią informaciją:

„Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus skyriaus vedėjos G. S. veiksmus - nekonkrečius, prieštaringus, besikeičiančius, vieni kitiems ir neretai tiek Lietuvos Respublikos įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams prieštaraujančius nurodymus, niekuo nepagrįstus kaltinimus bei dirbtinių pagrindų jiems kūrimą tikslu įgyvendinti savo tikslą pašalinti mane iš mano pareigų, mano pareiginių funkcijų atlikimas tampa itin sudėtingas. Tenka skirti dideli dėmesį ne tik tiesioginių darbo funkcijų atlikimui, bet ir vedėjos „kūrybos“ analizei (pvz., nuolat stebėti, kad nebūtų atgaline data pateikti kokie nors nurodymai, kurių nevykdymu vėliau būčiau apkaltinta; kad nebūtų pašalinti priedai prie darbo dokumentų ir kt.). Eilinį kartą jos itin kompetentingai „kūrybai“ nepavykus, susiduriu su tiesioginėmis psichologinio teroro priemonėmis mano atžvilgiu - dokumentų, su kuriais tuo metu dirbu, paėmimas ir mėtymas ant mano darbo stalo j tik viena iš jų (dar yra dirbtinis skersvėjo sukėlimas, durų trankymas, stovėjimas prie mano darbo stalo smeigtu žvilgsniu ir kitokia, tik G. S. suprantama kūno kalba, bei kt.). Galiausiai tenka patirti isterišką šaukimą (paplonintas meilikaujantis balselis rezervuotas tik vadovybei), grasinimus dievais ir jų bausmėmis (įdomu, kaip puikiai gali derėti dirbtinai demonstruojamas religingumas ir bolševikinių metodų įvaldymas viename asmenyje).“

Šiais veiksmais G. S. kaltina A. J. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kviečiamos į taikinamuosius posėdžius šalys nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisme kaltinamoji bei pagal priešpriešinį skundą privati kaltintoja ir nukentėjusioji G. S. palaikė savo priešpriešiniame skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad su jai pareikštais kaltinimais nesutinka, teigė, jog yra nekalta, tik atliko savo tarnybines pareigas, jokios informacijos neskleidė, tai buvo tik tarnybiniai reikalai. Turėjo tik gerus norus, norėjo padėti, bet matydama A. J. charakterį elgėsi kaip to reikalauja teisės aktai.

Teisme privati kaltintoja ir nukentėjusioji bei pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji A. J. parodė, kad palaiko savo skunde išdėstytas aplinkybes, tuo tarpu pagal priešpriešinį skundą savo kaltės nepripažino. A. J. papildomai paaiškino, kad Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriuje dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., esant tarnybiniam būtinumui 9 mėnesiams buvo perkelta į Kainų statistikos skyrių, o vėliau grąžinta į Vidaus audito skyrių. Tuo metu G. S. dar nebuvo Vidaus audito skyriaus vadove, ji atvyko dirbti 2012 m. birželio mėn. ir nuo tada siekė pašalinti ją iš pareigų, kadangi norėjo perkelti ten savo kolegę.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. Z. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente Ūkio skyriuje ūkvedžiu. Liudytojas parodė, kad pažįsta, tiek G. S., tiek ir A. J.. Buvo kviečiamas į Vidaus audito kabinetą kada jos buvo perkeliamos į kitą kabinetą, padėjo išsinešti daiktus. Nesiaiškino, ar tarp moterų buvo įvykęs konfliktas, nematė, kad būtų išmėtyti daiktai ar sulaužytos žaliuzės.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. E. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente Informacinių sistemų priežiūros vyr. specialistu. Liudytojas paaiškino, kad buvo iškviestas į Vidaus audito skyrių, nes nespausdino spausdintuvas, jį iškvietė A. J.. Spausdintuvas buvo bendras, stovėjo G. S. ir A. J. kabinete. Buvo ištrauktas spausdintuvo stalčius, todėl jis nespausdino, ar jam sakė dėl kokių priežasčių buvo ištrauktas stalčius, nepamena. Ar A. J. kaltino savo viršininkę G. S., taip pat nepamena.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja K. L. nurodė dirbanti Lietuvos statistikos departamente, Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriuje, vyr. specialiste. Liudytoja paaiškino, kad 2015 m. generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas ją išsikvietė ir liepė nueiti į kabinetą ir pasižiūrėti, kas ten vyksta, nes buvo gandai, kad kažkas negerai, Gražina vaikšto koridoriais ir negali dirbti, yra puolama. Atėjo į kabinetą ir abiems pasakė, kad yra subordinacijos principai, kurių turi laikytis. Kas buvo konflikto iniciatoriumi, nežino, prisimena tik, kad pati G. S. kreipėsi į pavaduotoją, kad nebegali dirbti kabinete. Negali dirbti, nes buvo konfliktas, buvo nagrinėjami ir tarnybiniai pranešimai, komisija nagrinėdavo tai ką gaudavo raštu. Komisijos nagrinėdavo tik tai, kas pateikta ir visiškai nenagrinėdavo to, kas ką pasakė, buvo nagrinėjami tik faktai, jeigu neatliktas darbas, tai žiūrėdavo, kodėl tas darbas neatliktas. Tiek A. J., tiek ir G. S. yra gavusios nuobaudas. A. J. gavo dvi nuobaudas, vieną už tai, kad neatsiklaususi tiesioginio vadovo išvyko iš departamento į mokymus, kita nuobauda dėl vieno darbo, kad ataskaita nebuvo pataisyta, nebuvo atsižvelgta į tiesioginio vadovo komentarus, ką reikėjo padaryti. Už ką G. S. gavo nuobaudas nepamena. Dėl 2016-08-19 prašyme esančių teiginių, nurodė, kad tyrė visus tarnybinius kiek buvo gavę, jie visi panašaus pobūdžio, todėl negali pasakyti, kuris yra kuris. Netyrė, kas išpylė žemes, nes tam reikia įrodymų, nagrinėjo tik konkretų darbą. Taip pat nenagrinėjo, ar A. J. darbo metu užsiėmė asmeniniais darbais, buvo patikrintos tik skambučių išklotinės, jokių asmeninių skambučių iš darbo priemonių nebuvo nustatyta. Nurodė, kad tuo atveju, kai darbuotojas nori išeiti asmeniniais reikalais turi būti gautas tiesioginio vadovo leidimas. Liudytoja papildomai nurodė, kad iš Lietuvos statistikos departamento pirma išėjo G. S., o po kelių savaičių ir A. J., išėjimo priežastis tikriausia ta, kad jos negalėjo kartu dirbti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J. nurodė dirbantis Lietuvos statistikos departamente, Ūkio skyriaus vedėju. Liudytojas paaiškino, kad 2015 m. A. J. kvietė jį į kabinetą, nes buvo išmėtyti daiktai, bet kas išmėtė, nežino. Dokumentai buvo numesti ant grindų, numestas vazonas, žemės ant grindų, ar vazonas buvo sudužęs, neatsimena. A. J. sakė, kad tai padarė G. S.. Apie tarp jų vykusius konfliktus, rašomus tarnybinius nieko nežinojo, tačiau buvo iškviestas departamento generalinio direktoriaus, kad jas persodintų į skirtingus kabinetus. A. J. buvo perkelta į kitą kabinetą. Technika nebuvo sulaužyta, dėl žaliuzių neatsimena, niekas nesakė, kad jos sulūžusios. Kai jį iškvietė į kabinetą ten buvo tik A. J., aplinkybes nurodė būtent ji. G. S. buvo kviečiamas vienu atveju, dėl to, kad dokumentai buvo išmėtyti ir stalai išstumdyti. Jo akivaizdoje G. S. ir A. J. nesibarė.

Iš byloje pateiktos Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos l. e. vyriausios specialistės A. J. 2013-01-09 tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad A. J. tarnybinė veikla už 2012 m., jos tiesioginės vadovės G. S. buvo įvertinta labai gerai ir pateiktas siūlymas ją perkelti į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ( t. 1, b. l. 10-13).

Iš Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausios specialistės A. J. 2014-01-17 tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad A. J. tarnybinė veikla už 2013 m. jos tiesioginės vadovės G. S. buvo įvertinta gerai. Tuo pačiu buvo pateikti siūlymai gerinti atliekamų auditų kokybę ir efektyvumą bei laikytis tarnybinio pavaldumo (t. 1, b. l. 15-17).

Iš Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausios specialistės A. J. 2015-01-07 tarnybinės veiklos vertinimo išvados matyti, kad tiesioginė vadovė G. S. jos tarnybinę veiklą už 2014 m. įvertino patenkinamai ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją (t. 1, b. l. 18-22). Su minėta išvada A. J. nesutiko ir jos tarnybinė veikla buvo vertinama vertinimo komisijoje, kuri savo 2015-06-18 išvadoje A. J. tarnybinę veiklą įvertino gerai (t. 1, b. l. 23).

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto V. K. išvados matyti, kad G. S. padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodoma, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti G. S. nurodytu laiku, t. y. 2015-08-27, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais (t. 1, b. l. 75).

Komisijos 2016-01-04 išvadoje dėl Lietuvos statistikos departamento (toliau – Departamento) Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausiosios specialistės A. J. tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimas A. J., kad ji Klaipėdos duomenų parengimo skyriaus veiklos vertinimo auditą atliko netinkamai, nepatvirtintas neginčijamais įrodymais. Tai pat išvadoje Komisija nustatė, kad G. S. kiekvienam iš A. J. teiktų audito ataskaitos projektų teikė konkrečias pastabas ir nurodė kokybinius trūkumus, tačiau A. J. neatsižvelgė į G. S. pastabas. A. J. netaisė G. S. įvardintų Departamento darbo sąnaudų vertinimo ir statistinio tyrimo procesų trukmės vidaus audito ataskaitos projekto trūkumų ir nenurodė tokio savo neveikimo priežasčių. Dėl Departamento Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. kaltinimo, jog A. J. per 2015 m. tinkamai neatliko nė vieno iš šešių jai pavestų atlikti vidaus auditų, Komisija pažymėjo, kad šis kaltinimas yra nepagrįstas objektyviais įrodymais ir nevertinimas kaip turintis tarnybinio nusižengimo požymių. Komisijos išvadoje taip pat nustatyta, kad A. J. 2015-11-03 bei 2015-07-30 el. laiškuose G. S. veiksmus vadindama „bolševikiškais terorizavimo metodais“ bei pavadinusi G. S. „darželio lygio teroriste“ nesilaikė etikos normų. Savo išvadoje Komisija pripažino, kad A. J. padarė tarnybinį nusižengimą ir jai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. 1, b. l . 169-178).

Iš Komisijos 2014-12-16 išvados dėl Departamento Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojos vyriausiosios specialistės A. J. tarnybinio nusižengimo matyti, kad Komisija nustatė, jog A. J. tarnybinio nusižengimo nepadarė. Vis dėlto, Komisija pažymėjo, kad audito atlikimo metu tiek G. S., tiek ir A. J. iš dalies nesilaikė kai kurių Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų reikalavimų. Taip pat Komisija nurodė, kad A. J. neatliko jai 2014-09-16 pavesto atlikti Statistinio tyrimo/darbo darbo sąnaudų vertinimo vidaus audito, tačiau tą sąlygojo daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių, tarp jų ir skyriaus vedėjos G. S. veiksmai, bendradarbiavimo stoka. Be to, Komisija išvadoje pažymėjo, kad Vidaus audito skyrius savo vidine atmosfera ir komunikacija dirba neproduktyviai dėl skyriaus vedėjos ir pavaldinės nesugebėjimo dalykiškai bendrauti siekiant skyriaus darbo naudos Departamentui. Tarp skyriaus vedėjos ir pavaldinės vyrauja priešiški santykiai nepagarba viena kitai (t. 2, b. l. 91-95).

Iš Komisijos 2014-11-04 išvados dėl Vidaus audito skyriaus vedėjos G. S. tarnybinio nusižengimo matyti, kad G. S. buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Komisija savo išvadoje pažymėjo, kad G. S. savo Nurodymuose įrašiusi, kad „be suderinimo su skyriaus vedėju darbuotojas neturi teisės prašyti jokių departamento dokumentų“ pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas vidaus auditoriaus teises. Be to, G. S. pažeidė ir Etikos taisyklių 9.4 p. reikalavimą būti tolerantiška, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis bei Vidaus tvarkos taisyklių 58 punkto reikalavimą („departamente turi būti palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi pagarbiai elgtis vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis“) (t. 2, b. l. 2-7).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog G. S. ir A. J. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, todėl yra išteisintinos nesant nusikalstamos veikos požymių.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesios kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesios kriterijus. Nustatant veikos subjektyviąją pusę, būtina įrodyti, kad asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tai padarė tyčia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek G. S., tiek ir A. J. savo tarnybiniuose pranešimuose pateikė informaciją apie asmens veiksmus, nurodydamos ką viena ar kita jų padarė netinkamai arba ko nepadarė. Vis dėlto, teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad G. S. ir A. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti teiginiai, dėl kurių jos viena kita kaltina, buvo išimtinai melagingi. Byloje esantys el. laiškai ir Komisijos išvados patvirtina, jog tiek G. S., tiek ir A. J. yra pažeidusios Etikos taisyklių reikalavimus. Taip pat, Komisijos išvadose yra nustatyta, kad G. S. ir A. J. yra padariusios tarnybinius nusižengimus. Nors Komisijos išvadose nebuvo nustatyta, kad A. J. nėra tinkamai atlikusi nei vieno audito, vis dėlto Komisija nustatė A. J. darbo trūkumus (neatsižvelgia į skyriaus vedėjos pateikiamas pastabas dėl projektų, A. J. neatliko jai 2014-09-16 pavesto atlikti Statistinio tyrimo/darbo darbo sąnaudų vertinimo vidaus audito, nors ir ne išimtinai dėl savo kaltės ir kt.). A. J. nurodoma aplinkybė, jog G. S. nurodymai neretai prieštarauja tiek įstatymams, tiek Lietuvos statistikos departamento vidaus teisės aktams taip pat nelaikytina visiškai neatitinkančia tikrovės. Ta patvirtina ir Komisijos 2014-11-04 išvada, kurioje nurodoma, kad G. S. savo Nurodymuose įrašiusi, jog „be suderinimo su skyriaus vedėju darbuotojas neturi teisės prašyti jokių departamento dokumentų“ pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas vidaus auditoriaus teises. Aplinkybes, jog G. S. galimai buvo išėmusi spausdintuvo stalčių patvirtina liudytojo A. E. parodymai, kuris buvo iškviestas į bendrą A. J. ir G. S. kabinetą dėl spausdintuvo gedimo ir paaiškino, jog patikrinęs spausdintuvą nustatė, jog buvo išimtas spausdintuvo stalčius. Aplinkybę, jog A. J. ir G. S. kabinete buvo išmėtyti daiktai patvirtina liudytojo V. J. parodymai, kuris nurodė, kad A. J. kvietė jį į kabinetą, nes buvo išmėtyti daiktai, kas išmėtė jis nežino. Liudytojo paaiškinimu dokumentai buvo numesti ant grindų, numestas vazonas, žemės buvo ant grindų. Teismas neturi galimybės įsitikinti A. J. kaltinime nurodomų aplinkybių jog: G. S. ją apšmeižė nurodydama, jog „A. J. ant mano kompiuterio, klaviatūros, darbo stalo tyčia išpylė vazoną su žemėmis“; „A. J. darbo metu nuolat užsiiminėja savo asmeniniais darbais“, teisingumu. Teisme apklausta liudytoja K. L. pažymėjo, jog Komisijos nagrinėdavo tik tai, kas pateikta ir visiškai nenagrinėdavo to, kas ką pasakė, buvo nagrinėjami tik faktai, jeigu neatliktas darbas, Komisija analizuodavo, kodėl tas darbas neatliktas. Netyrė, kas išpylė žemes, nes tam reikia įrodymų, nagrinėjo tik konkretų darbą. Taip pat nenagrinėjo, ar A. J. darbo metu užsiėmė asmeniniais darbais, buvo patikrintos tik skambučių išklotinės, jokių asmeninių skambučių iš darbo priemonių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog abiejuose kaltinimuose nurodytais atvejais nėra šmeižimo dalyko, t.y. žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos.

Be to, teismas pažymi, kad šmeižimo būtinuoju objektyviosios pusės požymiu yra paskleidimas, t.y. informacijos perdavimas tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju informacija, kuri, kaip teigiama, yra neatitinkanti tikrovės, tiek G. S., tiek A. J. buvo nurodoma jų tarnybiniuose pranešimuose Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, t.y. asmeniui, kuriam, vadovaujantis Departamento Vidaus audito skyriaus nuostatomis, Departamento Vidaus audito skyrius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas. G. S. dirbdama Lietuvos statistikos departamente ėjo Vidaus audito skyriaus vedėjos pareigas buvo atsakinga už valstybės tarnautojų ir darbuotojų atliekamų vidaus auditų priežiūrą, jų darbo dokumentų ir vidaus auditų ataskaitų kokybės vertinimą, jų veiklos vertinimą (Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatų 14.14 p.., 14.15 p.). Tuo tarpu A. J. Departamento Vidaus audito skyriuje ėjo vyriausiojo specialisto pareigas ir buvo tiesiogiai pavaldi G. S. (Lietuvos statistikos departamento Vidaus audito skyriaus nuostatu 16 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Teismo vertinimu rašydama tarnybinius pranešimus dėl A. J. darbo rezultatų ir jos elgesio Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei G. S. nepadarė jokios nusikalstamos veikos, tik vykdė jai įstatyme ir kituose teises aktuose nustatytas pareigas. Teismas pažymi, kad kreipimasis į tiesioginį vadovą su tarnybiniu pranešimu dėl pavaldaus valstybės tarnautojo elgesio, t. y. tiesioginių tarnybinių funkcijų vykdymas, negali būti laikomas informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis. Analogiškai ir A. J. atveju, tarnybiniai pranešimai, kuriuos ji rašė Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei, negali būti laikomi informacijos paskleidimu ir vertinami kaip šmeižimas, kadangi informacija buvo pateikiama ne tretiesiems asmenims, o asmeniui, kuriam yra pavaldus skyrius, kuriame dirbo A. J. ir ne tikslu apšmeižti, o su darbu tarnyboje susijusiais klausimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad el. laiškuose tarp G. S. ir A. J. nurodoma informacija taip pat negali būti vertinama kaip šmeižimas, kadangi laiškais buvo apsikeičiama asmeniškai tarp šalių, o informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nelaikoma atitinkamos informacijos pranešimas pačiam nukentėjusiajam.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios G. S. 2015-08-19 parašytame prašyme Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei nėra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. nėra šmeižimo dalyko, taip pat ir šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms G. S. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal priešpriešinį skundą kaltinamosios A. J. 2014-10-02, 2014-10-17 bei 2015-09-02 pranešimuose Lietuvos statistikos departamento generalinei direktorei nėra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t.y. nėra šmeižimo dalyko, taip pat ir šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės – informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims. Esant šioms aplinkybėms A. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų apmokėjimo

Byloje privati kaltintoja ir nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus, jog kaltinamosios G. S. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, A. J. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

A. J. taip pat pateikė teismui prašymą atlyginti advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 600 eurų (t. 2, b. l. 96, 119). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kaip matyti, privataus kaltinimo procesą iniciavo pati A. J., tačiau G. S., kurią ji kaltino nusikalstamos veikos padarymu, yra išteisintina, dėl ko jos prašomos išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali būti priteistinos.

Taip pat pažymėtina, jog G. S. nesutikus taikytis, A. J. pateikė priešpriešinį skundą, kuriame taip pat prašė priteisti 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. veiksmuose nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, G. S. civilinis ieškinys taip pat paliktinas nenagrinėtu (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Svarstydamas klausimą dėl advokato išlaidų atlyginimo, teismas atkreipia dėmesį, kad priešpriešinis skundas buvo pateiktas iš esmės dėl A. J. pradėto privataus kaltinimo proceso, kurio metu kaltais jokie asmenys taip ir nebuvo pripažinti, todėl G. S. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi, negali būti priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d.1p.).

G. S. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

A. J. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Netenkinti G. S. ir A. J. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.