Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-05 · Byla Nr. N1-1174-876/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
N1-1174-876/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63308-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
A. I.
Civilinis atsakovas
A. I.
Nukentėjusysis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1174-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63308-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.6.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant E. K.,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,kaltinamajam A. I., kaltinamojo gynėjui advokatui K. G.,kaltinamojo įstatyminiams atstovams ir civiliniams atsakovams A. I. ir A. I.,nukentėjusiajam V. D.,psichologei S. B.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mokinys, neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalies, 284 straipsnio, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. 2017 m. gruodžio 1 d. apie 23 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl chuliganiškų paskatų, V. D. bandant išsiaiškinti triukšmavimo priežastis ir nutraukti galimą smurtą, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį V. D., sukeldamas jam fizinį skausmą, bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, po 10 minučių, viešoje vietoje, prie V. D. sodybos, adresu: (duomenys neskelbtini), ribų bei kieme, tyčia sudavė ne mažiau keturis smūgius V. D. į veidą, tuo padarydamas V. D. nosies ir smakro sumušimus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.

Be to, A. I. protokolu - pareiškimu 2017 m. gruodžio 2 d. apie 12 val. 15 min., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui (toliau - Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK), melagingai pranešė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. apie 00:00 val. jį einant pro (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties užpuolė ir sumušė V. D., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63292-17, kuris paaiškėjus apgaulei nutrauktas.

Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. I. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad jis atvažiavo pas draugę A. D. į svečius. Jie susitiko su jo draugu E. M., jis turėjo degtinės butelį. Jie neturėjo kur jo išgerti, todėl nuėjo pas A. D. į namus, kur gėrė svaigiuosius gėrimus. Tada atvažiavo K. A. ir E. G. Jie taip pat atsivežė svaigiųjų gėrimų, todėl jie toliau juos vartojo. Jo draugė A. D. dėl nežinomų aplinkybių pradėjo rėkauti, tada pasirodė V. D. ir pradėjo juos raminti. Tada jie su V. D. apsistumdė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes bijojo prisimti atsakomybę, todėl melavo. Nurodė, kad neprisimena, kaip įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju, tik žino, kad apsistumdė ir prisimena, kad jam sudavė smūgius. Kiek tiksliai smūgių sudavė, neprisimena, nes buvo apsvaigęs nuo svaigiųjų gėrimų ir tai įvyko seniai. Prisipažįsta, kad dėl jo smūgių buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Dėl kito pareikšto kaltinimo, pripažįsta, kad melavo, tačiau viską apgalvojęs ir apsvarstęs, suprato, ką padarė, kaltę už save prisiima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. I. 2017 m. gruodžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesio paskutinį penktadienį, prieš tris savaites, tikslios datos neprisimena, po pamokų jis autobusu nuvažiavo pas savo draugę A. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Jie su A. D. buvo pas ją namuose, vakare, apie 20.00 val., bet tiksliai neprisimena, jam parašė pažįstamas E. M., kuris gyvena tame pačiame kaime, kaip ir jis ir pasiūlė išeiti į lauką. Ką E. M. veikė (duomenys neskelbtini), nežino. Jis į lauką išėjo kartu su A. D. ir su E. M., susitikome prie „keramikos“, nes jie ten buvo susitarę susitikti. „Keramika“, tai yra vieta, kur yra buvusios gamyklos griuvėsiai, ar statomos gamyklos. „Keramika“ yra Nemuno gatvės gale. Kaip jau minėjo, jis ir A. D. ten susitik su E. M.. Ten kurį laiką pabuvo, kalbėjosi ir jis su A. D. susipyko, tik neprisimena kodėl. Kai susipyko su A. D., ji kažkur išėjo. Kur išėjo, nežino. Prie „keramikos“ liko dviese su E. M.. Buvo susinervinęs dėl to, kad susipyko su A. D.. Tada E. M. pasakė, kad turi butelį alkoholio. Jis E. M. pasakė: „ką siūlai?“ ar kažką panašaus ir pradėjo gerti E. M. turėtą degtinės butelį. E. M. butelį turėjo su savimi, jį išsitraukė iš striukės kišenės. Patikslino, kad prieš tai alkoholio nebuvo vartoję. Gėrė savo noru, jo niekas to daryti nevertė. Išgėrus degtinę, jis kartu su E. M. ėjo link (duomenys neskelbtini). Ėjo takeliu vedančiu link bažnyčios, tarp gyvenamųjų namų ir kapinių. Eidami takeliu su E. M. jie netriukšmavo. Einat takeliu, priekyje pamatė stovintį žmogų, pradžioje nematė ar tai vyras ar moteris. Žmogus judėjo link jų, o jie link jo. Ties gyvenamojo namo varteliais, kaip vėliau sužinojo ten gyvena (duomenys neskelbtini), susitiko su tuo žmogumi. Priėjus arčiau pamatė, kad tai vyras ir kaip vėliau paaiškėjo tai buvo miestelio seniūnas, vardo ir pavardės, jis jo nežino. Anksčiau seniūno jis nepažinojo, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Kaip jau minėjo, jiems susitikus su seniūnu, seniūnas priėjo prie jo, čiupo jam už krūtinės, tai yra už striukės ir pradėjo jį tampyti, sakydamas, kad šešiese kažkokią panelę prievartavo. Jis nieko nedarė, tiesiog stovėjo. Tuo metu seniūnas jam netrenkė. E. M. bandė jį atitraukti nuo seniūno, E. M. buvo tarp jų, bandė jį ir seniūną atskirti, ranka stumdamas jį į šalį bei seniūną. E. M. bandant juos išskirti, seniūnas trenkė jam kumščių į galvą, pataikė jam į viršugalvį, nes E. M. bandydamas išvengti smūgio tuo metu lenkėsi, tai yra lenkė galvą žemyn. Tada jis delnais į krūtinę pastūmė seniūną. Kai jis pastūmė seniūną, seniūnas jam kumščiu trenkė į veidą, pataikė į žandikaulį kairėje pusėje. Trenkė vieną kartą, nuo suduoto smūgio neparkrito, bet akyse aptemo, jam nuo suduoto smūgio skaudėjo. Tada jis bandė trenkti atgal seniūnui, tačiau tuo momentu, jis ar parslydo ar jis jį pastūmė, tiksliai neprisimena, bet krito į tvorą, tiksliau per vartelius įgriuvo į gyvenamojo namo kiemą. Jam nukritus ant žemės, seniūnas iš karto jį pradėjo temti už kapišono į gyvenamojo namo kiemą, tuo metu galėjo būti suplėšytos jo kelnės bei striukė. Kur tuo metu buvo E. M., nežino, nematė. Įtempęs seniūnas jį į kiemą, jis atsisėdo jam ant rankų, tai yra jis gulėjo ant žemės, o jis užlipo ant jo, tai yra atsisėdo ir keliais prispaudė rankas bei jam gulinčiam kumščiu trenkė nemažiau kaip 6 kartus į galvą, veidą, tai yra pataikė jam į kairį antakį, nuo suduoto smūgio sulūžo jo akiniai, tai pat kelis kartus pataikė į nosį ir į žandikaulį. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. Tuo metu, kai seniūnas jį daužė, jis seniūną bandė nusimesti nuo savęs. Bebandydamas jį nusimesti nuo savęs galėjo jam pataikyti, tai yra jis seniūnui galėjo delnu pataikyti į veidą, tačiau ar jam kur nors pataikė, nežino. Tada, kai jis jį mušė, atėjo A. D. ir rėkė ant seniūno, kad jį paleistų. Seniūnas tada kažkam šaukė, kad atneštų virvę jam surišti bei pradėjo smaugti jį striukės apykakle. Tuo metu jis vis dar gulėjo ant žemės. Kai jį seniūnas smaugė, pribėgo E. M. ir seniūnas nulipo nuo jo. Tada jis ir E. M. nuėjo už tvoros, iš kiemo. O A. D. tuo metu jau nebuvo. Jiems išėjus iš kiemo, išėjo ant keliuko, jis valėsi kraują, kuris bėgo jam iš nosies ir pamatė atvykstančius policijos pareigūnus, tai yra jie atvažiavo į aikštelę prie kapinių. Prie jų atėjo policijos pareigūnai, padavė jam servetėlę kraujui nusivalyti, pasodino jį ir E. M. į policijos automobilį ir ėjo aiškintis su seniūnu. Tada jis paskambino mamai, pasakė, kad gali jo nevažiuoti parvežti namo, nes jį parveš. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo ramus, nešūkavo. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, A. D. dar buvo atėjusi, bet ji tada jau ėjo namo. Sudaužytus akinius jam atnešė E. M.. Jis juos rado pas seniūną pievoje, prie vartelių. Kai policijos pareigūnai jį pasodino į mašiną, jis iš jos nebuvo išlipęs ir nieko nesiaiškino. Jie pasikalbėję su seniūnu, jį ir E. M. parvežė namo. Kaip jau minėjo, įvykio metu buvo suplėšyta jo striukė, 70 Eur vertės, sulaužyti akiniai, 700 Eur vertės ir suplėšytos kelnės, 40 Eur vertės, todėl jam padaryta bendra 810 Eur žala. Dėl jam padarytų sužalojimų pas gydytojus nesikreipė, tačiau buvo nuvykęs pas ekspertą, kad būtų nustatyti sužalojimai. Kodėl seniūnas taip pasielgė nežino, nieko blogo nepadarė, pats neišprovokavo. Nuo seniūno sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Įvykio vakarą daugiau niekur nebuvo, tik pas A. D. namuose ir po to susitiko su E. M. prie „keramikos“, kitose vietose ar namuose nebuvo. A. D. tą vakarą nevartojo alkoholio su jais, tai yra su juo ir E. M. negėrė. Jai policijos pareigūnai siūlė pūsti į alkotesterį, tačiau jai sutikus, pareigūnė pasakė, kad matyti jog A. D. blaivi ir paleido ją eiti namo. Tą vakarą jokiu automobiliu jie nevažinėjo. Tą vakarą buvo tik trise, kitų asmenų su jais nebuvo. Daugiau papildymų ir patikslinimų neturi (1 t., b. l. 132-133).

Papildomos apklausos metu 2018 m. gegužės 14 d. kaltinamasis A. I. parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 19).

Kaltinamasis po pagarsintų parodymų nurodė, kad netiesa, jog jie gėrė „keramikoje“ svaigiuosius gėrimus. Tiesa ta, kad jie gėrė „baltnamyje“ ir kai jie apsistumdė „baltnamio“ kieme, toliau apsistumdė prie V. D. namų, ten ir buvo suduoti nukentėjusiojo ir jo smūgiai. Paaiškino, kad „baltnamiu“ buvo pavadintas tas namas, kuriame jie buvo. Nurodė, kad „baltnamyje“ ne pirmą kartą buvo, kartais ten eidavo parūkyti. Nurodė, kad nedažnai vartoja tokius gėrimus, tai buvo vienetinis atvejis. Dėl alkoholio jautėsi apsvaigęs. Jeigu nebūtų apsvaigęs, nebūtų tokiame įvykyje buvęs. Nurodė, kad nerimavo po konflikto ilgą laiką, mokyklą lanko, alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja, „baltnamyje“ nesilanko. Patvirtino, kad nėra įvykdęs kitų nusikaltimų, tačiau jam yra pareikšti įtarimai kitose bylose. Žino, kad yra reiškiamas civilinis ieškinys. Nurodė, kad neturi pajamų, šiuo metu mokosi. Pripažįsta padaręs žalą. Mano, kad civilinis ieškinys turėtų būti atlygintas, bet nežino kokiu būdu. Nurodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, tai jam buvo pamoka visam gyvenimui.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė A. I. nurodė, kad sutinka, jog jos sūnus padarė nusikalstamas veikas, už kurias reikia atlyginti. Nurodė, kad labai gaila, jog sūnus nesuvokė ką daro, melavo, bandė išsisukti. Pažymėjo, kad jie galvojo, jog yra taip, kaip jis sako, bandė du kartus su seniūnu kalbėtis, pati buvo nuvažiavus, tačiau nebuvo išklausyta. Sutinka su žalos dydžiu. Mano, kad tai yra didelė pinigų suma, tačiau jeigu bus priteista tesimo sprendimu, tai teks atlyginti.

Nukentėjusysis V. D. teismo psėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį. Parodė, kad viskas gal būtų buvę kitaip, bet kai kaltinamojo tėvai atvažiavo tartis, jie vis tiek sūnaus melavimais kaltino jį, kad jis kaltas, kad juos mušė. Patvirtino, kad jis prie kaltinamojo nė piršto neprikišo. Nurodė, kad jis tik laikė kaltinamąjį, jog langų neišdaužytų, nes sakė, kad visus iššaudys, sakė, kad jo tėvas labai įtakingas. Nurodė, kad jam gaila dėl kilusios situacijos. Palaiko civilinio ieškinio dydį 2100 Eur sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pagarsinta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. D. padaryta nosies ir smakro sumušimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 31).

Kadangi po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be paties kaltinamojo A. I. prisipažinimo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. I. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Tai, kad A. I. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. gruodžio 2 d. 0.29 val. E. M. nustatytas 1,92 promilės girtumas; 0,32 val. A. I. - 1,77 promilės girtumas, 2.12 val. V. D. - blaivus, 0,00 prom. (1 t., b. l. 14);

nukentėjusiojo V. D. protokolu - pranešimu, apie tai, kad 2017 m. gruodžio 1 d., apie 23 val. 50 min., jam nuėjus su draugu D. Č. į kaimynystę, adresu: (duomenys neskelbtini), ir bandant nuraminti ten vykusį konfliktą, nes buvo girdėti moteriškas klykimas, namo koridoriuje, jam pasakius ten buvusiems akivaizdžiai neblaiviems 5 jaunuoliams, kad kviečia policiją, tarp jų buvęs, A. I., tyčia panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t. y. sudavė kumščiu ne mažiau vieną smūgį jam į veidą, dėl ko jautė fizinį skausmą. A. I. buvo akivaizdžiai neblaivus. Po suduoto smūgio, A. I. su minėta kompanija, trumpam pasišalino automobiliu „Seat“. Praėjus maždaug 5 min., jam skambinant telefonu bei kviečiant pagalbą ir būnant savo namų, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, atbėgęs A. I. dar kartą tyčia sudavė ne mažiau keturis smūgius į veidą. A. I. jį gąsdino, kad jo tėvas įtakingas, atvažiuos ir visus iššaudys. Kadangi po suduotų smūgių į veidą, jautė stiprų skausmą burnoje, nosyje, nenustojo tekėti kraujas, kreipėsi į VšĮ „Šakių ligoninė“ priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėję medikai diagnozavo nosies, skruosto sumušimus, įtarė nosies lūžį (1 t., b. l. 23-24);

iš teismo medicinos specialisto išvados G 12/2018(10) nustatyta, kad V. D. padaryta nosies ir smakro sumušimai. Sumušimai padaryti kietais bukais daiktais, kumščiu, ranka. Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 31);

nukentėjusiojo V. D. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 1 d., apie 23 val. 50 min., būnant namų kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su švogeriu D. Č. išgirdo kaimyniniame name, adresu: (duomenys neskelbtini), triukšmą ir nuėjo pažiūrėti. Pamatė prie minėto namo durų dvi merginas ir tris vaikinus. Buvo girdėti moteriškas klykimas, namo koridoriuje, pamatė, kad ant žemės mergina. Paklausė kas čia darosi. Jaunuoliai akivaizdžiai buvo neblaivūs. Kaip dabar žino, A. I., buvo labai agresyviai nusiteikęs, iš karto prišoko prie jo ir pasakęs „koks tavo reikalas“ ar panašiai ir sudavė jam nestiprų smūgį į nosį. Kažkuris iš jaunuolių jam pasakė, „ką tu darai, čia seniūnas“. Viena mergina iš karto kažkur pabėgo. Kita mergina – A. D., prašė nekviesti policijos. Vyrukai pradėjo bėgti link tamsios spalvos automobilio, kuris stovėjo šalia minėto namo, susėdo į jį ir išvažiavo. Jis nuėjo į butą, kuriame buvo susirinkęs jaunimas, buvo buto šeimininkas A. D.. Jis buvo visiškai girtas. Stalas nukrautas alkoholiniais gėrimais. Jis paklausė, kas vyksta jo bute, asmuo dėl girtumo nieko negalėjo paaiškinti. Jie parėjo su D. Č. į jo kiemą, D. Č. išvažiavo, o jis nuėjo į kambarį. Gal po 5-10 minučių jis išėjo į kiemą užsirakinti ūkinių pastatų, pamatė, kaip kapų aikštelėje prie jo sodybos tvoros sustojo tas pats tamsios spalvos automobilis, išlipo E. M. ir A. I. ir nuėjo į kapus. Jis išėjo iš kiemo, priėjo arčiau automobilio ir pažiūrėjo valstybinius numerius, ir parėjęs į kiemą užrašė ant sniego. Automobilis tuo metu išvažiavo. Jis pagalvojo, kad reikia paskambinti policijai ir pasakyti, kad važinėja girti vairuotojai. Tada išgirdo kapuose merginos klykimą. Skambino 112, bekalbant telefonu į kiemą įėjo A. I., keikdamasis trenkė jam kumščiu į nosį. Jam iškrito telefonas, tada pajuto dar ne mažiau du smūgius į veidą. Jis bandė nuo A. I. trauktis, dengėsi veidą rankomis. Tada sugriebė už jo striukės apykaklės, užtraukė striukę jam ant galvos ir parvertė ant žemės aukštielninką, apžergė ir laikė už rankų, tuo metu kvietė žmoną, šaukė, kad ji atneštų kokią virvę, kad galėtų A. I. surišti rankas. Belaikant A. I., jis šaukė, grasino, sakė, kad jo tėvas įtakingas, atvažiuos visus iššaudys. A. I. nurimo, pradėjo jo prašyti, kad paleistų, atsiprašinėjo. Tada jis jį paleido. Jis išėjo iš kiemo už tvoros. Sniege susirado telefoną ir iškvietė policiją. Jam iš nosies bėgo kraujas. Žmona pradėjo garsiai šaukti pamačiusi kieme daug kraujo, jai buvo šokas. Prie kiemo tvoros vartelių vėl atėjo A. I., iš kapų atėjo A. D. su M. Jie priėjo prie vartelių ir taip pat laikė vartelius, kad A. I. neįeitų į jo kiemą. A. I. šaukė, keikėsi grasino, buvo didelis triukšmas. Jis tuo metu skambino D. Č. ir prašė jo pagalbos. A. I. nustūmė jo žmoną ir tuos du jaunuolius ir vėl įėjo į kiemą. Mergina, M. ir jo žmona A. I. laikė. Jis pyko, sudavė merginai, mergina parvirto. Pamatė policijos automobilį ir išbėgo į gatvę, pasitikti. A. I. dar bandė jį vytis, bet pamatęs policiją sustojo. Mergina pabėgo link kapų. Policininkai pradėjo aiškintis kas įvyko. Jis parodė, kur viskas vyko. Policininkas draugiškai kalbėjosi su A. I., kalbėjo apie sportą. Taip pat policininkas rado A. I. elektroninę cigaretę jo kieme sniege, bet slėpė. Kalbant su policijos pareigūnais pasirodė A. D., ji atėjo kaip niekur nieko ir sakė, kad apie įvykį nieko nežino, jame nedalyvavo, eina pro šalį iš močiutės. Kadangi jis nebuvo vartojęs alkoholio, aiškiai matė, kad mergina apsvaigusi. A. D. pareigūnai daugiau nieko neklausė. Po įvykio jis vyko į Šakių ligoninę. Sekančią dieną apie pietus į jo namus atėjo A. I. su motina A. I.. A. I. prašė, kad jis jos sūnui dovanotų. Prašė atsiimti iš policijos pareiškimą. Kalbėjosi apie įvykį, jo žmona sakė A. I., kad jis susidėjęs su negerais draugais. Jis paprašė, kad jam atlygintų neturtinę žalą, dėl įžeidimo. Jie pasakė, kad pinigų neturi ir nieko neatlygins. A. I. pradėjo burbėti ant savo motinos ir jie išėjo. V. D. parodė, kad nesudavė A. I. nei vieno smūgio, nors ir nuo jo smūgių gynėsi. Jis tik pačiupęs už A. I. striukės parvertė jį ant žemės ir laikė prispaudęs, kad jis daugiau nesimuštų (1 t., b. l. 54-56);

liudytojai D. Č. (1 t., b. l. 73-76) bei I. D. (1 t., b. l. 78-80) davė parodymus, iš esmės analogiškus, kaip ir nukentėjusiojo V. D. parodymai;

liudytojo A. D. parodymais, kad jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), name miestelio gyventojų vadinamame „baltnamyje“, esančiame netoli miestelio kapinių. Pažįsta (duomenys neskelbtini) V. D., kuris gyvena netoli jo. Taip pat pažįsta (duomenys neskelbtini) gyvenančią A. D. ir jos draugą A. I.. Atsimena, kad šių metų lapkričio pabaigoje, ar gruodžio mėnesio pradžioje, apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo A. D., jos draugas A. I. ir dar vienas vyrukas, kurio anksčiau nėra matęs. Prieš jiems ateinat, jam paskambino A. D., kuri pasakė, kad ateina su draugais. Atėjus A. D., A. I. ir tam jaunuoliui, jis jiems pasiūlė išgerti. Jie sutiko. Jis turėjo namuose nusipirkęs degtinės du butelius po pusę litro. Degtinę gėrė visi keturi: jis, A. D., A. I. ir tas jaunuolis. Jie alkoholinių gėrimų pas jį lyg neatsinešė. Daugiau pašalinių asmenų jo namuose tuo metu nebuvo. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Po kurio laiko, vartojant alkoholinius gėrimus, jis užmigo, todėl kas vyko jo namuose ar netoli jo namų, jis nežino. Žinojo, kad jaunuoliai yra nepilnamečiai ir vis tiek kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus. A. D. su savo draugais pas jį namuose buvo atėję pirmą kartą (1 t., b. l. 82-83);

liudytojo E. M. parodymais, kad su A. I. yra pažįstami nuo vaikystės. Taip pat pažįsta jo merginą A. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) apie 19 val. Buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Žinute A. I. pasiūlė varyti išgert. Jis buvo nusipirkęs degtinės butelį, 1 litro talpos ir limonado. A. I. sutiko. Jis susitiko su A. I. ir A. D., nuėjo prie vadinamos „keramikos“. Jis su A. I. pradėjo gerti degtinę, A. D. negėrė. Begeriant, A. I. su A. D. dėl kažko susipyko ir A. D. viena išėjo namo. Galėjo būti tarp 20.00 val. ir 20.30 val. Jie su A. I. išgėrė degtinės butelį. Apie 23.00 val. ar 00.00 val., ėjo su A. I. nuo „keramikos“ pro kapines. Iš vieno iš gyvenamųjų namų kiemo išėjo jam nepažįstamas vyras, kaip jau dabar žino tai (duomenys neskelbtini), kuris norėjo juos nuraminti, kad netriukšmautų. Vyras šaukė ant A. I., kad jis prievartautojas. Prie A. I. priėjęs vyras, nenorėjo jų praleisti ir pastūmė A. I. į krūtinę. A. I. nepargriuvo, įsiplieskė, pradėjo šaukt ant vyro, vyras ant jo atgal. Tada jis atsistojo tarp vyro ir A. I. per vidurį ir laikė A. I., kad jis nesimuštų. Tuo metu pajuto smūgį į galvą, tai yra, vyras jam trenkė į pakaušį. Jis pasitraukė į šoną ir A. I. puolė vyrą, jie susikibo, tai yra stumdėsi. Ar A. I. trenkė vyrui, jis nematė. A. I. persivertė per tvorą. Tuo tarpu vyras užgulė A. I. ir du kartus kumščiu trenkė A. I. į veidą, dėl ko buvo sudaužyti A. I. akiniai ir praskelta nosis. Kadangi A. I. lanko kovos metu, jis nusimetė nuo savęs seniūną ir išėjo iš kiemo, už tvoros. Tuo metu jis paėjo nuo jų toliau, nes A. I. ir vyras garsiai šaukė, skambinti draugui Eimantui, pavardės neatsimena, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kad atvažiuotų jo ir A. I. paimti. Jam telefonu kalbant su draugu, pamatė, kad vyras su A. I. vėl susikibę, pamatė kad A. I. guli ant žemės, o vyras ant jo, laiko jį prispaudęs prie žemės. Vyras šaukė savo žmonai, kad ji atneštų virvę surišti. Jis bėgo link jų, tai pamatęs vyras nulipo nuo A. I.. Jis laikė A. I., kad jis nesimuštų su tuo vyru. Jis A. I. ramino, liepė jam eiti į šoną. Jis bandė kalbėtis su moterimi, tačiau nieko neišėjo, nes A. I. veržėsi į jų kiemą. Atvyko policijos pareigūnai. Konflikto metu pašalinių asmenų nebuvo, buvo tik jis, A. I., minėtas vyras ir po kurio laiko atėjo moteris. A. D. konflikto metu nebuvo. Atvyko policijos pareigūnai, jam ir A. I. nustatė girtumą, aiškinosi, kas atsitiko. Policijos pareigūnai jį ir A. I. išvežė namo. Ant A. I. ryškių mušimo žymių nesimatė, gal buvo šiek tiek patinęs skruostas. Kaip jau minėjo, jis su A. I. gėrė „keramikoje“, kitur negėrė ir pas nieką namuose nebuvo. Tą vakarą jokių konfliktų nebuvo, tik šitas vienas. Tą vakarą buvo trise, tai yra, jis, A. I. ir A. D., kitų merginų ir vaikinų su jais nebuvo. Tą vakarą po (duomenys neskelbtini) jokiu automobiliu nevažinėjo, vaikščiojo pėsti. Dėl vyro suduoto smūgio jam į galvą, pretenzijų neturi (1 t., b. l. 85-87);

liudytojos A. D. parodymais, kad 2017 m. gruodžio 1 d. ji su savo draugu A. I. vadinamame „baltnamyje“ (duomenys neskelbtini) nebuvo. Niekas jos nemušė ir netąsė. Ji su A. I. ir E. M. buvo „keramikos“ apleistame pastate. Jie tik kalbėjosi. Jie susipyko su A. I. ir ji išėjo. Kiek buvo valandų nežino. Jai būnant su E. M. ir A. I. alkoholio nevartojo nei vienas. Išsiskyrus su jais apie valandą vaikščiojo. Dabar jau tiksliai visko nepamena, žino kad ėjo link savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo pro (duomenys neskelbtini) V. D. namus. Išgirdo A. I. ir seniūno balsus. Pamatė, kad A. I. guli ant žemės, ant jo užsilipęs seniūnas, smūgiuoja jam į veidą. Konfliktas aprimo, seniūnas su A. I. atsistojo, jie tik šaukė vienas ant kito. Jie aprimo ir ji išėjo namo. Parėjo namo, po kiek laiko, sugalvojo eiti pas draugę L. J., jie susiskambino, ji jos laukė (duomenys neskelbtini). Kiek laiko pabuvo su drauge, pasikalbėjo ir ėjo namo. Prie seniūno namų pamatė prie policijos automobilio A. I., E. M. ir seniūną. Jie stovėjo ir kalbėjosi. Ją užkalbino policininkė, paklausė, ar jos niekas nenuskriaudė. Ji pasakė, kad jai viskas gerai. Ji dar kartą paklausė ar tikrai niekas neskriaudė, nes pareigūnė matė kad jos rūbai purvini. Ji pasakė, kad tikrai viskas gerai, o rūbai purvini, nes paslydo ir pargriuvo. Ji pareigūnams pamelavo, kad nei vieno iš čia esančių asmenų nepažįsta, nes blogai jautėsi, buvo vėlu norėjo kuo greičiau namo. Jai buvo silpna ir skaudėjo galvą. Pareigūnei to nesakė. Pareigūnė dar paklausė jos vardo, pavardės ir pasakė eiti namo (1 t., b. l. 93-94);

liudytojos J. V. parodymais, kad prisimena, jog buvo įvykis tarp (duomenys neskelbtini) ir A. I.. Pamena, kad buvo žiemos metas, buvo sniego. Ji gyvena trijų butų name, adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. D. kaimynystėje. Tame name, viename bute gyvena kaimynas A. D. Kartais jo bute renkasi įvairūs asmenys, kurie ateina pas jį pabaliavot. Ji yra mačiusi, kad pas šį kaimyną ateidavo A. I. su A. D.. Minėtą dieną triukšmą išgirdo kieme. Pasižiūrėjo per lango kampą, pamatė seniūno kieme prie tvoros seniūną V. D. ir jo žmoną. Daugiau nebuvo matyti, tik girdėjo daugiau balsų, girdėjosi keiksmažodžiai. Galėjo būti 5-6 žmonės, kurie kažką aiškinosi. Daugiau, jai nieko nepavyko matyti. Tiksliai nepamena, gal birželio mėnesio pradžioje A. D. su A. I. buvo atėjusi pas kaimyną A. D. (1 t., b. l. 105);

Žemesnės instancijos teismas

liudytojo E. G. parodymais, kad tiksliai datos nepamena, galėjo būti gruodžio mėnesis 2017 m., jam paskambino K. A. ir paprašė nuveši į (duomenys neskelbtini) pas jo draugę L. J. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tėčio automobiliu „Seat Ibiza“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavus nuo kalno pasuko į kairę į keliuką. Įėjo į butą dešinėje pusėje. Bute matė A. I., A. D., L. J. ir E. M.. Dar buvo vienas vyresnis vyras, to buto šeimininkas. Jie visi buvo girti, toliau gėrė degtinę, alų. Prie jų prisijungė ir su juo atvažiavęs K. A.. Jis sėdėjo ir alkoholio nevartojo, nes vairavo. Kilo didelis triukšmas, konfliktas vyko tarp A. I. ir A. D.. Nematė, kad A. I. būtų A. D. mušęs, bet ji visą laiką kažko garsiai klykė. Kažkuriuo metu jis išėjo į lauką parūkyti, paskui jį išėjo ir visa kompanija į namo koridorių. Jie koridoriuje garsiai šaukė, A. D. vėl cypė. Išėjęs iš namo pamatė du vyrus, nuo namo apie 10 metrų atstumu. Jie sakė, kad jaunimas nusiramintų ir netriukšmautų. Jis tada nuėjo prie savo automobilio ir užvedė variklį. Matė, kad prie namo įėjimo kažkas vyksta, didelis triukšmas. Tuoj pat atbėgo prie mano automobilio K. A. ir pasakė, kad greičiau važiuojam namo. Į automobilį įsėdo tik jis ir K. A. Pavažiavo iki parduotuvės „Aibė“, K. A. paprašė jo sustoti ir išlipęs iš automobilio nieko nesakęs pabėgo, paliko visus savo daiktus, kuprinę, telefoną, piniginę. Jis jo laukė apie 10 minučių. Jam jau buvo metas važiuoti namo. Jis grįžo prie namo. Jis paėmė K. A. daiktus ir jam nešė. Tiksliai nepamena ar name ar prie jo sutiko K. A., kurio paklausė ar jis važiuoja su juo, jei ne, jis važiuoja vienas. K. A. pasakė, kad važiuoja. Juodu išvažiavo. Važiuodamas jam K. A. pasakojo, kad A. I. susimušė su suaugusiu žmogumi, kuo tokiu neįvardino. Jis K. A. parvežė namo į Kudirkos Naumiestį, ir pats nuvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Kiek žino K. A. šiuo metu išvykęs į užsienį. Jis nematė, kad A. I. būtų mušęs (duomenys neskelbtini), dėl to, kad buvo tamsu ir jis buvo nuo incidento toliau (1 t., b. l. 117-118);

liudytojas E. G. prie apklausos protokolo pateikė SMS žinučių su A. I. kopijas A4 formate, dokumentas aprašytas apžiūros protokole: SMS žinutėmis E. G. bendrauja su A. I.. E. G. rašo, kad jį kviečia į policiją šiandien 3 val. dėl „Ibizos“, o A. I. atsako, kad sakytų jog niekur nebuvo, toliau žinutėse A. I. mini seniūną, kad jis užsirašė mašinos numerius, kalba, kad laimės, jei paliudys dar vienas žmogus tinkamai, toliau kalbama apie tai, kad E. G. atvežė K., o seniūnas užsirašė ir pridavė, kad su juo buvo, toliau simboliai - 2 širdys ir rankos ženklas „ok“, „paeis“ (1 t., b. l. 120-123);

liudytojo K. A. parodymais, kad 2017 m. gruodžio mėnesį, jis nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes ten tuo metu draugavo su L. J. Pamena, kad 2017 m. gruodį pas jį į Kudirkos Naumiestį atvažiavo draugas E. G. savo automobiliu, kokiu dabar nepamena. Jis jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), susitikti su drauge L. J.. Jie su drauge susitiko prie (duomenys neskelbtini), ir po to visi trys nuėjo į namą netoli bažnyčios. Ėjo pas kažkokį A. ar „A.“ į butą. Ten eiti pasiūlė jo draugė L. J., nes ji sakė, kad pas A. jų laukia A. I. ir A. D.. Bute buvo šešiese: jis, draugė L. J., E. G., A. I., A. D. ir buto savininkas A. Visi, išskyrus E. G., vartojo alkoholį. E. G. su jais buvo mažai, jo laukė automobilyje. Kažkuriuo metu jis buvo A. bute, su juo buvo A. ir L. J., kai jie išgirdo triukšmą prie įėjimo į namą. Išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad A. I. stumdosi su kažkokiu vyru. Matė dar vieną vyrą. Jie keikėsi, buvo triukšmas. Jis grįžo į kambarį. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl nepamena, ar grįžę į kambarį jo pažįstami ką nors kalbėjo apie incidentą. Daugiau neatsimena, tik žino, kad jį E. G. parvežė į namus. Po kurio laiko, A. I. jam pasakojo, kad susistumdė su (duomenys neskelbtini). Daugiau jis į tą reikalą nesigilino. Kiek jam žinoma A. I. su A. D. pas A. lankėsi ne pirmą kartą (2 t., b. l. 111-114);

liudytojos L. J. parodymais, kad ji 2017 m. gruodžio 1 d. įvykiuose susijusiuose su A. I. nedalyvavo. Ji pažįsta A. D., žino, kur jis gyvena. Yra pas šį asmenį namuose buvusi gal tris kartus, su A. D.. Apie minėtą įvykį ji sužinojo iš laikraščio ir interneto. A. D. jai apie minėtą įvykį dėl A. I. nieko nepasakojo (1 t., b. l. 99);

liudytojos A. I. parodymais, kad apie 2017 m. gruodžio 1 d. įvykį ji sužinojo, kuomet jos sūnų A. I., apie 1 val. nakties parvežė policijos pareigūnai. Sūnaus veidas, drabužiai ir rankos buvo kruvinos. Ji matė, kad sūnus vartojęs alkoholio, jautė alkoholio kvapą. Su juo kartu buvo draugas E. M.. A. I. buvo labai piktas, kad jam sulaužė akinius. Ji pareigūnų paklausė, kas atsitiko. Pareigūnai pasakė, kad A. I. susimušė su (duomenys neskelbtini) V. D. Sūnus jai pasakojo, kad jį su E. M. užpuolė ir sumušė seniūnas V. D.. Sūnus sakė, kad prieš incidentą su seniūnu, jokiame „baltnamyje“ nebuvo. 2017 m. gruodžio 2 d. ji su sūnumi nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) V. D. pasikalbėti, kas atsitiko. Norėjo išgirsti jo versiją. Jis pradėjo pasakoti, kad keletas jaunuolių važinėjo kažkokiu automobiliu, kėlė triukšmą, jis atpažino A. I.. Grumtynės tarp A. I. ir jo vyko jo namo kieme, jis minėjo, kad sudavė A. I. kelis smūgius, neneigė, kad sulaužė akinius. Ji V. D. pasakė, kad reikia susitaikyti ir nereikia eiti į teismus. Jis pasakė, kad duokit tris tūkstančius ir tada jis pareiškimą policijoje atsiims. Ji pasakė, kad tokių pinigų neturi, pasakė viso gero. Ji pas seniūną buvo ir birželio mėn. pirmąjį savaitgalį. Ji norėjo dar kartą su juo pasikalbėti. Jis iš karto ją puolė žodžiais, jis viską neigė, kad mušė jos sūnų, kad sulaužė akinius. Jis kaltino ją dėl vaikų nepriežiūros, kad jos vaikas lankosi landynėse, kad jų šeima baisi, išsakė visokių negražių dalykų jos atžvilgiu. Seniūnas sakė, kad stebi jos sūnų, ką jis veikia, kur eina. Ji negali, nei patvirtinti nei paneigti, kad jos sūnus yra kaltas, ji kalba tik apie tai, ką jai pasakojo sūnus ir V. D.. V. D. jai nieko neminėjo, kad incidentas tarp jo ir jos sūnaus prasidėjo „baltnamyje“ (1 t., b. l. 132-134);

liudytojos Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. L. parodymais, kad atvykus pagal iškvietimą 2018 m. gruodžio 2 d. į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko (duomenys neskelbtini). Jis parodė namą, kuriame alkoholinius gėrimus vartojo jaunimas ir nepilnamečiai. Į tuos jo nurodytus namus jų su kolega niekas neįleido. Kai kalbėjo ant keliuko prie jų priėjo jaunuolis, kaip dabar žinoma E. M.. Seniūnas parodė, kad šis jaunuolis buvo tarp kitų jaunuolių nurodytame name. Netrukus atėjo ir A. I.. Tarp jo ir seniūno įvyko žodinis konfliktas. Vienas kitam reiškė priekaištus, A. I. sakė, kad jam seniūnas sulaužė akinius. A. I., V. D. ir jo žmona, E. M., pasakojo, kad įvyko muštynės tarp V. D. ir A. I.. Tada V. D. nusivedė į namo kiemą ir rodė, kur vyko muštynės, kraują. Ji asmeniškai kraujo nematė. Apžiūrėję kiemą ji su seniūnu nuėjo į kambarį, norėjo su juo išsiaiškinti situaciją. Kai jis patikslino, kad tikrai gavo smūgius nuo A. I. į veidą, ji pastebėjo ant veido paraudimus, kraujo nebuvo, jis veidą nusiprausė. Tada ji primigtinai pasiūlė nuvažiuoti jam pas medikus apžiūrai. Jis sutiko ir išvažiavo į priėmimo skyrių. Ji su kolega tuo metu parvežė nepilnametį A. I. į namus ir perdavė motinai A. I.. Papasakojo viską motinai, ji pretenzijų niekam neturėjo, tuo metu neblaivus A. I. pretenzijas reiškė. Motina jam pasakė, kad kai išsiblaivysi tada galėsi reikšti pretenzijas. Kiek bendravo su A. I., ant jo nepastebėjo jokių išorinių sužalojimų. Taip pat jis nieko nesakė apie suplėšytus rūbus, tik kalbėjo, kad V. D. sulaužė akinius. Policijos automobilyje A. I. elgėsi agresyviai, spjaudėsi ir keikėsi. Tiek ji, tiek jos kolega nei A. I. nei E. M. iki šio įvykio nepažinojo. Mergina A. D., kuomet ėjo pro tarnybinį automobilį, buvo sustabdyta ir paklausta, iš kur eina, ar jai kas nutiko, ar nebuvo sumušta, ir ar neturi niekam pretenzijų. Mergina paaiškino, kad su šios dienos įvykiais neturi nieko bendra. Kadangi, prie automobilio buvo didelis triukšmas, visi vienas per kitą rėkė, turėjo išklausyti visus, todėl nebuvo ir pagrindo nepatikėti mergina ir neleisti jai eiti namo. Po medikų apžiūros, apklausus seniūną jis patikslino ir paaiškėjo, kad muštynės tarp A. I. ir V. D. vyko V. D. sodybos kieme, jai nebuvo galimybės grįžti ir apžiūrėti įvykio vietos, nes buvo iškviesti į kitą įvykį (1 t., b. l. 59-63);

liudytojo Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Manto Sutkaus parodymais, kad buvo toks įvykis, kuomet buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), mušasi ar triukšmauja asmenys. Į (duomenys neskelbtini) nuvyko su kolege I. L.. Atvažiavus į aikštelę, Taikos gatvėje juos pasitiko (duomenys neskelbtini). Kiek pamena jam iš nosies bėgo kraujas. Jis pasakė, kad jį sumušė. Jie ėjo į seniūno sodybos kiemą, susitiko ateinant du asmenis. Seniūnas pasakė, kad vienas iš šių asmenų jį sumušė. Kaip išsiaiškino tai buvo A. I.. Pasikvietė seniūną ir I. nusistatyti girtumą, nustatė girtumą ir E. M.. Kiek kuris įpūtė promilių neatsimena. Seniūnui buvo pasiūlyta kreiptis į medikus, tačiau jis atsisakė. Jis namuose buvo apklausiamas kolegės. Apklausos metu seniūnas pasakė, kad nori vykti į medicinos įstaigą. Jis tuo metu su tais dviem asmenimis sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Abu asmenys buvo girti. A. I. buvo nusiteikęs labai agresyviai. Jis keikėsi, spjaudėsi automobilyje. Kadangi A. I. buvo nepilnametis, jį parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Parodė, kad A. I. aiškino, kad jį užsipuolė seniūnas ir jį sumušė. Kai seniūnas aprodė savo kiemą, išlaužytas tujas, sniege jis rado sulaužytus A. I. akinius ir buteliuką su elektroninės cigaretės skysčiu, kuriuos atidavė A. I.. A. I. matė pirmą kartą (1 t., b. l. 68-67).

Tai, kad A. I. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą įrodyta ir kita bylos medžiaga:

A. I. 2017 m. gruodžio 4 d. protokole - pareiškime užfiksuota, kad BPK 166 strapsnio tvarka, tai yra, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, A. I. nurodė, kad 2017 m. gruodžio 2 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini) prie kapinių, buvo užpultas ir sužalotas (duomenys neskelbtini)V. D. (2 t., b. l. 81-84);

ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-63292-17, liudytojo apklausos protokole A. I. pakartotojo ir detalizavo pareiškime - protokole nurodytas aplinkybes, kad buvo užpultas ir sumuštas neblaivaus V. D. (2 t., b. l. 91-93);

A. I. pareiškimo - protokolo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63292-17 pagal BK 140 straipsio 1 dalį, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir nustačius, kad minėto nusikaltimo nebuvo - sužalojimai pareiškėjui buvo padaryti neperžengiant būtinosios ginties ribų, 2018 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63292-17 nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 212 straipsio 1 punktu, 214 straipsniu, BK 28 straipsnio 2 dalimi (2 t., b. l. 85-90).

Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančią surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis A. I. tyčia kumščiu sudavė smūgius V. D. į nosį ir į veidą, tuo padarydamas V. D. nosies ir smakro sumušimus, nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, taip pat melagingai pranešė, kad be jokios priežasties jį užpuolė ir sumušė V. D., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris paaiškėjus apgaulei nutrauktas.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. I. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnį.

Kaltinamojo A. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors A. I. ikiteisminio tyrimo nepripažino savo kaltės, tačiau teismo proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų ir juos vertino neigiamai, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, A. I. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis patvirtino, jog nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje įvykdė buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir jeigu nebūtų vartojęs alkoholio, nebūtų taip pasielgęs, tad ši aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytą žalą.

Skiriant bausmę kaltinamam A. I. atsižvelgtina į tai, kad jis įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų stadijas – nusikaltimai baigti, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl menkaverčių priežasčių, emocinio nesusivaldymo, alkoholinių gėrimų vartojimo bei bandymo išvengti atsakomybės, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t., b. l. 27), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 28), mokosi, nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 35); į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai kad nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą bei sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų padaryta žala nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. I. teisiamas pirmą kartą, yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, niekur nedirba, savarankiškų pajamų neturi, A. I. už BK 236 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už BK 284 straipsnyje padarytą nusikaltimą skirtina 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies pagrindu bausmes subendrinti iš dalies sudedant, atitinkamai pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punktą viešuosius darbus pakeičiant į laisvės apribojimo bausmę (1:3) ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis V. D. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur (vieno šimto eurų) turtinės žalos ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34).

Nukentėjusysis V. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl A. I. veiksmų, jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir jis buvo pažemintas kaip valstybės tarnautojas.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo A. I. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. D. padaryti kūno sužalojimai – nustatyti nosies ir smakro sumušimai, ko pasėkoje, nukentėjusiojo sveikata buvusi sutrikdyta nežymiai. Nukentėjusysis V. D. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, išgyvenimus, buvo pažemintas kaip valstybės tarnautojas. Vertinant nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis V. D. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neigiamą emocinę būseną. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog V. D. buvo suduota viešoje vietoje, kur konfliktą galėjo matyti pašaliniai asmenys. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo A. I. nesusivaldymo ir emocijų proveržio, tai yra dėl menkavertės priežasties. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta tyčia, kas laikytina, jog asmeniui veikiant tyčia, jis sąmoningai siekė sukelti asmeniui dvasinius išgyvenimus ar fizines kančias.

Vertinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį bei į tai, kad procesas vyko supaprastinto proceso tvarka ir kaltinamasis neprieštaravo dėl pareikšto civilinio ieškinio, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo V. D. pareikštas civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. I. priteistina 100 Eur (vieno šimto eurų) suma turtinei žalai atlyginti ir 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) suma neturtinei žalai atlyginti.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė byloje civilinį ieškinį dėl 31 Eur žalos atlyginimo ir nurodė, kad informacinės sistemos duomenimis, V. D. dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo ir nosies kaulų lūžio 2017 m. gruodžio 2 d. VšĮ Šakių ligoninėje buvo suteiktos šios ambulatorinės paslaugos: ortopedo traumatologo ir radiologo konsultacijos. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina 31 Eur. Pažymėjo, kad už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais ir šiais žemiau nurodytais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“. Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”.

Nurodė, kad A. I. civilinė atsakomybė atsiranda dėl tyčinio neteisėto veikimo, t. y. savo nusikalstamais veiksmais sužalojus V. D., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir JH apmokėjimas iš PSDF biudžeto (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens Nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis nurodo, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai.

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių (toliau - TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą draustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Vadovaudamiesi CK 6.246 - 6.249 straipsniais, 6.276 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30 straipsniu, 31 straipsnio 1 punktu ir 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš A. I. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 31 Eur (trisdešimt vieną eurą), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą, o atsakovui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį prašo priteisti iš atsakovo tėvų: A. I. ir A. I. (1 t., b. l. 41-42).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 40), todėl tenkintinas visiškai ir žala priteistina iš žalą padariusio asmens A. I..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

A. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Nukentėjusiojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. I. priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai ir 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. I. priteisti 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) išlaidų nukentėjusiojo V. D. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.

Nepilnamečiui A. I. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) V. D. žalai atlyginti ir 31 Eur (trsidešimt vieną eurą) Kauno teritorinės ligonių kasos žalai atlyginti, iš civilinių atsakovų A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė