- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- eI-2947-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01155-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Z. Č.
- Atsakovas
- Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybei, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Č. skundą atsakovams Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, Ukmergės rajono savivaldybei, Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, norminių aktų ištyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja Z. Č. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 23 d. skundu, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartyje, patvarkęs šalių procesinę padėtį, priėmė tokius reikalavimus:
1.1. panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261, skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą;
1.2. priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 380 Eur turtinę žalą, kuri susidarė dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus darbuotojų darbo organizavimo;
1.3. priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 570 Eur turtinę žalą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus darbuotojų darbo organizavimo, neskyrus Z. Č. periodinės 114 Eur dydžio pašalpos;
1.4. priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 10 000 Eur neturtinę žalą dėl teisinei valstybei prieštaraujančio Ukmergės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų darbo organizavimo;
1.5. priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.6. ištirti norminius aktus: Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 27 ir 33 punktų teisėtumą bei pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalies teisėtumo.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu 2019 m. balandžio 4 d. skundu, taip pat prašydama priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 125 000 Eur neturtinės žalos dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, dėl ko pareiškėja patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar jai užteks piniginių lėšų maistui, vaistams, drabužiams ir mokesčiams.
3. Pareiškėja nurodo, kad yra bedarbė, socialiai remtina nuo 2018 m. gegužės 1 d., ir gauna Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnyje numatytą tik 122 Eur socialinę pašalpą, ir pažymi, kad ši pašalpa yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Pareiškėja taip pat gauna būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas, gyvendama socialiniame būste, kurio mėnesio nuomos kaina yra 45,99 Eur.
4. Pareiškėja paaiškina, kad vadovaudamasi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 str., 4 str., 8 str., 17 str., 18 str., ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 7-13 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ taip pat, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir turėdama teisę į socialinę pašalpą (-as)), 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi raštu į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, ir pateikė tris atskirus prašymus:
1) prašė skirti periodinę išmoką remiantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197, 11.3 punktu, kuriuo vadovaujantis iki 3 bazinių socialinių išmokų (114 Eur) dydžio pašalpa gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, siekiant užtikrinti būtiniausių (maitinimosi, asmeninės higienos, gydymosi ir kt.) poreikių patenkinimą, kai dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negali to padaryti savarankiškai ir kreipimosi metu neturi jokio pajamų šaltinio arba vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 1,25 valstybės remiamų pajamų dydis vienam asmeniui (152,50 Eur);
2) prašė skirti vienkartinę išmoką remiantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197, 10.11 punktu, kuriuo vadovaujantis iki 15 bazinių socialinių išmokų (570 Eur) dydžio pašalpa skiriama apmokėti būtiniausius būsto remonto, krosnių, kaminų remonto, vandentiekio įrengimo, pelėsių naikinimo, dezinfekcijos darbus bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur). Pareiškėja paaiškina, kad remontas darytas prieš 15 metų ar daugiau ir būtina pakeisti langus, nes temperatūra žiemos metu gyvenamajame būste nesiekia +18°C;
3) prašė skirti vienkartinę išmoką remiantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197, 10.10 punktu, kuriuo vadovaujantis iki 10 bazinių socialinių išmokų (380 Eur) dydžio gali būti skiriama pašalpa įsigyti būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, kitų daiktų bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (183 Eur), pareiškėja nurodė, kad neturi virtuvinių, prieškambario ir miegamojo baldų.
5. Pareiškėja nurodo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojai apie galimybę gauti papildomas socialines pašalpas neinformavo, o stendai, esantys Ukmergės rajono savivaldybėje, yra tušti, patys sprendimai nepakabinti. Pareiškėja akcentuoja, kad Ukmergės rajono savivaldybės tinklapyje minėtos informacijos nėra ir norint ją rasti būtina žinot Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų tikslų pavadinimą, numerį ir datą. Pareiškėja mano, kad remiantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 str. 5 d. 11 p., įtvirtinta nuostata leidžia turėti Socialinio skyriaus darbuotojams tiesioginį materialinį suinteresuotumą nuslėpti ir neskirti įstatymo numatytų išmokų.
6. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2019 m. vasario 5 d. Ukmergės rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai surašė buities tyrimo aktą. 2019 m. vasario 21 d. buvo atvykę Ukmergės buto ūkio specialistai, kurie apžiūrėjo buto langus ir butą. 2019 m. kovo 6 d. pareiškėja kreipėsi raštu į Ukmergės rajono savivaldybę dėl sprendimų pateikimo. 2019 m. kovo 12 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracija pervedė 322 Eur pavedimą į pareiškėjos sąskaitą.
7. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 21 d. gavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pateiktas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo (sprendimo) 2019 m. vasario 28 d. Nr. 13-261 nuorašas, kuriame nebuvo nurodyta sprendimo skundimo tvarka. Pažymi, kad sprendimas turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, o jame nenurodyta, kuo vadovaujantis buvo skirtos po 100 Eur dydžio tikslinės pašalpos bei atsisakyta teikti periodinę pašalpą.
8. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2019 m. kovo 15 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad periodinė pašalpa neskiriama, vadovaujantis Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 33 punktu, kuris nustato, kad pašalpa neskiriama, kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t. y. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali be jos išsiversti.
II
Atsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė), kuri teikė atsiliepimą ir už Ukmergės rajono savivaldybę, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261 panaikinimo ir pašalpų skyrimo
Atsiliepimas
1.1. Atsakovė nurodo, kad skundžiamu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjai buvo skirta 200 Eur dydžio tikslinė pašalpa. Šios lėšos buvo pervestos į pareiškėjos sąskaitą jos nurodytame banke. Pareiškėja, siekdama šio įsakymo panaikinimo, pervestų lėšų savivaldybei negrąžino, todėl atsakovė spėja, kad pareiškėja siekia panaikinti 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261 4 punktą, kuriuo pareiškėjai neskirta periodinė 114 Eur per mėnesį pašalpa.
1.2. Atsakovė nurodo, kad Periodinių pašalpų skyrimą savivaldybėje reglamentuoja Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 11.1-11.3 punktuose nurodyta, kuriais atvejais asmeniui gali būti skiriama periodinė pašalpa. Periodinė pašalpa gali būti skiriama: 1) Apdrausti asmenis, nedraustus sveikatos draudimu arba apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas; 2) Kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų; 3) Padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, siekiant užtikrinti būtiniausių (maitinimosi, asmeninės higienos, gydymosi ir kt.) poreikių patenkinimą, kai dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negali to padaryti savarankiškai ir kreipimosi metu neturi jokio pajamų šaltinio arba vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės, negu 1,25 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui (toliau – VRP). Nurodo, kad pareiškėja gauna socialinę pašalpą, kurios dydis yra 1 VRP (122,00 Eur). Skundžiamu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjai nusprendus skirti 200 Eur tikslinę pašalpą, pareiškėjos pajamos viršijo nustatytų 1,25 VRP dydį, todėl pareiškėja nebeatitinka Aprašo 11.3 punkte išdėstytų sąlygų. Atsakovė akcentavo, kad pareiškėja, teikdama prašymą dėl periodinės pašalpos, nenurodė jokių aplinkybių, faktų ir nepateikė jokių dokumentų, galinčių pagrįsti prašymą ir būtinybę skirti periodinę pašalpą. Todėl Socialinės paramos skyrimo komisija 2019 m. vasario 22 d. protokolu Nr. S2-5 siūlė neskirti pareiškėjai periodinės pašalpos, nesant jokių pašalpos paskyrimą sąlygojančių aplinkybių. Komisija, priimdama nurodytą siūlymą, atsižvelgė ir į 2019 m. vasario 5 d. buities tyrimo aktą Nr. 51, kuriame nurodyta, kad Z. Č. gyvena 53 m² geros būklės bute, kuris priklauso savivaldybei. Buto viduje tvarkinga, švaru, baldai nenauji, langai plastikiniai. Bute yra buičiai būtiniausi baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Moteris skolų neturi. Z. Č. yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje ir dėl turimų sveikatos problemų visuomenei naudingų darbų neatlieka.
2. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovų 380 Eur turtinę žalą, apskaičiuojamą vadovaujantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 7-48 „Dėl vienkartinių pašalpų nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“
Atsakovė pažymėjo, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 7-48 „Dėl vienkartinių pašalpų nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. neteko galios. Atsakovė akcentavo, kad iš pareiškėjos nurodyto reikalavimo visiškai neaišku, kokius konkrečius savivaldybės veiksmus ar neveikimą pareiškėja skundžia. Neišdėstyti jokie reikalavimą pagrindžiantys argumentai, motyvai ar aplinkybės. Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėjos konkrečių argumentų ir skundžiamų veiksmų nesuformulavimas pateiktame teismui skunde apsunkina atsakovės poziciją ir atsikirtimų byloje pateikimą teismui.
3. Dėl pareiškėjos reikalavimų solidariai priteisti iš atsakovų 570 Eur turtinę žalą dėl savivaldybės netinkamo darbo organizavimo
Atsiliepimas
3.1. Atsakovė mano, kad pareiškėjos prašymas kartoja reikalavimą su skunde esančiu prašymu pareiškėjai priteisti periodinę pašalpą ir palaiko argumentus, kodėl toks prašymas negalėtų būti tenkinamas, ir palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime. Papildomai nurodo, kad vadovaujantis Ukmergės savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 11.3.3 p. periodinė pašalpa gali būti skiriama iki 4 kartų per metus ir pažymi, kad pareiškėjos prašyme reikalaujama 5 išmokų, kas prieštarautų to paties aprašo 11.3.2 punktui, taip pat Viešojo administravimo įstatyme išdėstytiems principams.
3.2. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. apibrėžtas žalos terminas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat pabrėžė, kad skunde kalbama ne apie pelną ar darbo pajamas, o apie socialinės paramos tikslais skiriamas lėšas. Periodinė pašalpa neskiriama, kadangi pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių tokios pašalpos skyrimo būtinybę, taip pat pareiškėjos pajamos, paskyrus jai 200 Eur pašalpą viršija 1,25 VRP. Pareiškėja yra darbingo amžiaus. Jokių duomenų apie pareiškėjos neįgalumą ar sveikatos būklę savivaldybė neturi, todėl laiko, kad pareiškėja yra darbinga. Laikytina, kad pareiškėjai periodinė pašalpa neturi būti skiriama, ir atsakovė tokį sprendimą priėmė išsamiai išanalizavusi esamą situaciją, buities tyrimo aktą, duomenis apie pareiškėjos pajamas ir buitį. Atsakovė akcentavo, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai, o nesant savivaldybės kaltų veiksmų ar neveikimo, žala negalima.
4. Dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo
4.1. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja savo skundo dalį lakoniškai motyvuoja „dėl teisinei valstybei prieštaraujančių Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus darbuotojų ir blogo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. darbo organizavimo“. Pakartojo, kad pareiškėja teismui nepateikia jokių teisinių argumentų ar konkrečių aplinkybių bei faktų, iš kurių matytųsi pareiškėjos skundo pagrindimas, ir pareiškėja savo skundą grindžia tik savo samprotavimais, nekonkrečiais kaltinimais savivaldybei. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiškėja su pretenzijomis ir nepagrįstais skundais bei savivaldybės tarnautojų nepagrįstais kaltinimais nekompetencija ar pareiškėjai neįtinkančiu darbo organizavimu veikia taip, kad šie jos veiksmai jau seniai ribojasi su piktnaudžiavimu savo tikromis ar tariamomis teisėmis. Atsakovė akcentavo, kad teikia asmenims socialinę paramą ne savitiksliai ir laisvai, o vykdydama valstybės priskirtas funkcijas ir griežtai laikydamasi teisės aktų, reglamentuojančių pašalpų skyrimą. Socialinės paramos skyrimo komisija, nagrinėjanti asmenų prašymus skirti pašalpas, gilinasi į visas aplinkybes ir faktus, ir savo rekomendacinius sprendimus visada priima objektyviai ir nešališkai.
4.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pabloginimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Neturtinei žalai kilti būtina sąlyga yra kaltė. Atsakovė laiko, kad pareiškėja turėtų ne tik abstrakčiai nurodyti, kad ji patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nes nežinojo ar turės ką valgyti kiekvieną dieną, susimokėti mokesčius, apsirengti, įsigyti vaistų, bet ir įrodyti tai, kad atsakovai yra kalti dėl tokios pareiškėjos padėties.
5. Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų
Atsakovė pabrėžė, kad pareiškėja gyvena Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybėje esančiame 2 kambarių bute nuomininkės teisėmis. Pateikė teismui su šio buto nuoma susijusius dokumentus. Prie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pridėjo 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos pardavimo-priėmimo aktą, kuriame (pasirašytame pareiškėjos) nurodyta, kad būsto durys, langai, grindys, sienos ir kt. dalys yra geros būklės. Jokių pastabų ar pastebėtų defektų šiame akte pareiškėja nenurodė ir jokių pretenzijų būstui neturėjo. Todėl pareiškėjos 2019 m. sausio 4 d. prašyme pašalpai gauti, nurodytą pašalpos paskirtį buto langų keitimui laiko klaidinančiu ir pabrėžia, kad gyvenamajame būste, kuriame gyvena pareiškėja, langų būklė yra gera ir jų keisti nereikia.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsakydama į patikslintą pareiškėjos 2019 m. balandžio 4 d. skundą informavo, kad palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pirmąjį pareiškėjos skundą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos patikslintas prašymas yra nepagrįstas ir pareiškėja nenurodo konkrečių atsakovų neteisėtų veiksmų.
III
Teismo posėdyje pareiškėja Z. Č. prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Pareiškėja Z. Č. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261, įpareigoti Ukmergės rajono savivaldybę skirti 570 Eur būsto remontui, 380 Eur būtiniausių baldų įsigijimui ir 114 Eur periodinę pašalpą, taip pat priteisti turtinę žalą 950 Eur ir priteisti neturtinę žalą 10 000 Eur, o taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ištirti norminius teisės aktus, priteisti 125 000 Eur neturtinės žalos.
2. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. sausio 4 d., vadovaudamasi Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 (paskelbtas Teisės aktų registre Nr. 14910), pateikė Ukmergės rajono savivaldybei prašymus gauti periodinę pašalpą ir dvi vienkartines pašalpas, atitinkamai gyvenamojo būsto langų pakeitimui ir būtiniausiems daiktams įsigyti (žr. šio teismo sprendimo nustatomosios dalies I skyriaus 4 punktą).
Teismas nustatė, kad vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarką reglamentuoja Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 patvirtintas Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas. Šio aprašo 11.1-11.3 punktuose nurodyta, kad periodinė pašalpa gali būti skiriama: 11.1. apdrausti asmenis, nedraustus sveikatos draudimu, arba apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas pagal Valstybinių ligonių kasų nustatytus įkainius, asmenims neturintiems jokių pajamų, kai dėl specifinių aplinkybių kyla grėsmė asmens sveikatos būklei ir reikalingas gydymas. Periodinė pašalpa skiriama laikotarpiui, kurį asmuo bus gydomas, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius; 11.2. iki 2 bazinės socialinės išmokos (toliau – ir BSI) dydžio pašalpa kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius. Būsimo paveldėtojo šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 2 VRP dydžio; 11.3. iki 3 BSI dydžio pašalpa gali būti skiriama siekiant padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, siekiant užtikrinti būtiniausių (maitinimosi, asmeninės higienos, gydymosi ir kt.) poreikių patenkinimą, kai dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negali to padaryti savarankiškai ir kreipimosi metu neturi jokio pajamų šaltinio arba vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 1,25 VRP dydis vienam asmeniui: 11.3.1. darbingo amžiaus nedirbantiems ar nedarbingiems asmenims; 11.3.2. asmenims, gaunantiems senatvės ar šalpos neįgaliesiems pensiją ar šalpos senatvės pensiją. Periodinė pašalpa gali būti skiriama iki 4 kartų per metus. Šio aprašo 10.10 ir 10.11 punktuose, be kita ko, nustatyta, kad tikslinė pašalpa gali būti skiriama bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui šiais atvejais: 10.10. iki 10 BSI dydžio pašalpa įsigyti būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, kitų daiktų bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio; 10.11. iki 15 BSI dydžio pašalpa apmokėti būtiniausius būsto remonto, krosnių, kaminų remonto, vandentiekio įrengimo, pelėsių naikinimo, dezinfekcijos darbus bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jei pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio.
Teismas pasisakys dėl kiekvieno pareiškėjos reikalavimo atskirai.
3. Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 13-261
Pareiškėja mano, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 13-261, kuriuo jai skirta būsto remonto darbams tik 100 Eur bei namų apyvokoms daiktams įsigyti tik 100 Eur, o periodinė pašalpa apskritai neskirta, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos manymu, minėtas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas pažeidžiant Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197 patvirtintą Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašą, jo 10.10, 10.11, 11.3 punktų nuostatas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 2 punktą).
Pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis. Šio straipsnio 4 punkte įstatymų leidėjas nurodė, kad savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais, o to paties straipsnio 6 punktas nurodo, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vietos savivaldos institucijos, kaip viešojo administravimo subjektai, vykdydamos viešojo administravimo veiklą, privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais. Tai reiškia, kad savivaldos institucijų priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir jiems neprieštarauti.
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankišką savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą dėl socialinės paramos skyrimo iš savivaldybės biudžeto lėšų. Taigi, Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 7-197, be kita ko, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, patvirtintas Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, kurio pagrindu pareiškėja ir siekia, kad jai būtų suteikta visos apimties, t. y. 10 BSI dydžio, pašalpa įsigyti būtiniausių baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų, taip pat visos apimties, t. y. 15 BSI dydžio, pašalpa apmokėti būtiniausius būsto remonto, krosnių, kaminų remonto, vandentiekio įrengimo, pelėsių naikinimo, dezinfekcijos darbus, bei suteikta periodinė pašalpa.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Aprašo, patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 7-197, 10.10, 10.11, 11.3 punktų formuluotės reiškia, kad pašalpos gali būti skiriamos, t. y. jose nėra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiga suteikti visos apimties pašalpas arba apskritai suteikti pašalpas. Taigi, pareiškėjai nepateikus jokių duomenų, kad socialiniam būstui, kuriame ji gyvena, reikia remonto, kad jai reikia kokių nors būtinų namų apyvokos reikmenų, o atsakovei pateikus 2018 m. spalio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės gyvenamosios patalpos pardavimo-priėmimo aktą, kuriame (pasirašytame pareiškėjos) nurodyta, kad būsto durys, langai, grindys, sienos ir kt. dalys yra geros būklės, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo tinkamai suteikta 200 Eur parama remonto darbams, apyvokos reikmenims įsigyti. Dar daugiau, pareiškėja nepagrindė periodinės pašalpos skyrimo būtinybės, o atsakovė, remdamasi administracine diskrecija, įvertinusi 2019 m. vasario 22 d. protokolą Nr. S2-5, kuriame konstatuota, kad pareiškėja nenurodė paramos reikalingumo, pagrįstai atsisakė skirti periodinę pašalpą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261 negali būti tenkinamas.
4. Dėl reikalavimų skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą
Pareiškėjos reikalavimas skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261. Teismas pabrėžia, kad Aprašo, patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 7-197, 10.10, 10.11, 11.3 punktų formuluotės reiškia, kad pašalpos gali būti skiriamos, t. y. jose nėra nustatyta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareiga suteikti visos apimties pašalpas arba apskritai suteikti pašalpas. Palikus galioti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 13-261, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą skirti būsto remontui 570 Eur bei 380 Eur dydžio pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti ir skirti periodinę 114 Eur dydžio pašalpą.
5. Dėl reikalavimų priteisti 380 Eur turtinę žalą ir 570 Eur turtinę žalą
Pareiškėja prašo teismą priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 380 Eur turtinę žalą, kuri susidarė dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus darbuotojų darbo organizavimo ir priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 570 Eur turtinę žalą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. J. netinkamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos skyriaus darbuotojų darbo organizavimo, neskyrus Z. Č. periodinės 114 Eur dydžio pašalpos.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Šioje administracinėje byloje nenustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų neteisėtai veikusi, nesuteikdama pareiškėjai periodinės pašalpos, taip pat suteikdama dalines pašalpas būsto remonto darbams, namų apyvokos daiktams pirkti, kad būtų netinkamai organizuojamas tarnautojų ir darbuotojų darbas. Juolab, kad pareiškėja niekaip nepagrindė, kad ji patyrė kokią nors turtinę žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo kilti Ukmergės rajono savivaldybės viešajai civilinei atsakomybei; atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti 380 Eur turtinę žalą ir 570 Eur turtinę žalą.
6. Dėl reikalavimo priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 10 000 Eur neturtinę žalą, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Pareiškėja taip pat prašo teismą priteisti iš Ukmergės rajono savivaldybės 10 000 Eur neturtinę žalą dėl teisinei valstybei prieštaraujančio Ukmergės rajono savivaldybės administracijos darbuotojų darbo organizavimo, taip pat priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pabrėžtina, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Šioje administracinėje byloje nenustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija būtų neteisėtai veikusi netinkamai organizuodama tarnautojų ir darbuotojų darbą. Juolab, kad pareiškėja niekaip nepagrindė, kad ji patyrė kokią nors neturtinę žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo kilti Ukmergės rajono savivaldybės viešajai civilinei atsakomybei; atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Dėl reikalavimo ištirti norminius aktus, t. y. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 27 ir 33 punktų teisėtumą bei pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalies teisėtumo
Pasak pareiškėjos, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos tarnautojai, nesuteikdami gyventojams pašalpų, gali turėti suinteresuotumą. Mano, kad galimai Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 27 ir 33 punktai nėra teisėti, taip pat nėra teisėta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalis.
7.1. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, jos 102 straipsnio 1 dalį, tik Konstitucinis Teismas gali įvertinti, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Taigi, pareiškėja iš esmės prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka naudojamos šioms socialinės apsaugos sritims ir šios dalies 12 punkte nurodytai sričiai finansuoti:
1) socialinę riziką patiriančių asmenų (šeimų) socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
2) šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti;
3) finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti;
4) smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai;
5) neįgaliųjų socialinei integracijai;
6) bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti;
7) užimtumo didinimo programoms įgyvendinti;
8) savivaldybės ir socialinio būsto fondo plėtrai, rekonstravimui ir remontui;
9) socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti;
10) socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti;
11) savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti;
12) socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti.“
Teismas, įvertinęs reguliavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, daro išvadą, kad jam abejonių minėtas teisinis reguliavimas nekelia, nes savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti savo lėšų panaudojimo tvarką įstatyme nurodytais tikslais, kurie, teismo vertinimu, niekaip neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės atitinka savivaldybių bendruomenių interesus. Todėl dėl minėtos įstatymo nuostatos teismas nesikreipia į Konstitucinį Teismą.
7.2. Pareiškėja mano, jog Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 7-197 patvirtinto Aprašo 27 ir 33 punktai nėra teisėti. Apraše atitinkamai įtvirtinta, kad:
„27. Tikslinė, sąlyginė ar periodinė pašalpa taip pat neišmokama, jeigu paaiškėja aplinkybės dėl nuslėptos, neteisingai, neišsamiai pateiktos informacijos apie finansinę bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens padėtį ir užimtumą, nustačius geras pareiškėjo buities ir gyvenimo sąlygas ar išlaidas, neatitinkančias jo deklaruojamų pajamų.
33.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, apie save ir bendrai gyvenančius asmenis arba nepateikė paramos būtinumą įrodančių dokumentų;
33.2. kai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo nesudaro galimybės patikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų ir kitų aplinkybių;
33.3. kai socialinės paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t. y. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali be jos išsiversti“.
Pareiškėja nepagrindžia, kodėl minėtos Aprašo nuostatos turėtų būti traktuojamos neteisėtomis. Minėta, kad Aprašo nuostatos iš esmės reiškia, kad savivaldybės administracija turi plačią diskreciją skiriant pašalpas, be kita ko, ir įvertinant, ar siekiantys gauti pašalpas asmenys turėtų ir galėtų jas gauti. Teismo vertinimu, šios nuostatos niekaip negali būti laikomos neatitinkančiomis aukštesnės galios teisės aktų, kurių pareiškėja nenurodo.
Pareiškėja prašo priteisti 125 000 Eur neturtinės žalos dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, dėl ko pareiškėja patyrė nuolatinę psichologinę įtampą, nežinodama, ar jai užteks piniginių lėšų maistui, vaistams, drabužiams ir mokesčiams.
Minėta, jog valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Šioje administracinėje byloje teismas nesuabejojo Ukmergės rajono savivaldybės tarybos priimto 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 7-197 „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Ukmergės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumu bei pagrįstumu. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad, esą, Ukmergės rajono savivaldybės taryba atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos Z. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.