Panevėžio apylinkės teismo nutartis

A. Ž. (asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones) gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, nedirbančiam, iš dalies darbingam (nustatytas 45 proc. darbingumo lygis), išsiskyrusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Ž. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kai 2018 m. lapkričio 30 d. 13.22 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas M. K. išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su AB SEB banke esančia M. K. banko sąskaita, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra M. K., inicijavo ir atliko finansinę operaciją, kurios metu patikrino sąskaitos likutį, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 30 d. 13.23 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos neteisėtai panaudodamas M. K. išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su AB SEB banke esančia M. K. banko sąskaita, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, taip pateikė melagingas žinias, kad jis yra M. K., inicijavo ir atliko finansinę operaciją ir iš sąskaitos išgrynino 220 Eur. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą M. K. priklausantį turtą – 220 Eur. Šie A. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo taip pat nurodyta, kad A. Ž. nuo 2018 m. lapkričio 30 d. 13.03 val. neteisėtai laikė M. K. išduotą AB SEB banko elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę (duomenys neskelbtini), susietą su AB SEB banke esančia M. K. banko sąskaita, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, tokiais savo veiksmais padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis buvo prieš metus, nelabai gerai atsimena. Žino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. „baliavojo“ pas B. ir R. namuose. Ten buvo ir A. Ž.. Pritrūko gerti, tačiau nenorėjo eiti į parduotuvę, nes buvo išgėręs. Paprašė, kad nueitų B., bet ji nėjo, o pasisiūlė A.. Davė jam banko kortelę su ant lapelio užrašytu PIN kodu, kurį matė tik A.. Prašė, kad nupirktų maisto ir degtinės, galėjo išleisti daugiausia 20 Eur. Neprašė pinigų išgryninti, prašė nupirkti visko su kortele. A. iš to buto, kiek prisimena, išėjo vienas. Nebent dar ką nors pasikvietė, nes paskui lyg ir matė jį parduotuvėje ne vieną. Nežino, su kuo jis buvo. A. gal po pusvalandžio grįžo su gėrimais, A. grąžino kortelę, bet jokių pinigų nedavė, ir po kurio laiko išėjo. Kai A. išėjo, bute liko I., B. ir R.. Nors dėl R. gerai neatsimena, gal ir jis išėjo. Kada nuėmė pinigus, nežino, gal jie buvo dar kartą nuėję. Kortelę įsidėjo ar į striukę, ar į kelnių kišenę, tai galėjo nebent ištraukti iš kišenės, jeigu ėjo antrą kartą. Vakare grįžęs namo pasitikrino banko kortelę ir pamatė, kad nuimti 230 Eur. Jis ne tik sumokėjo už gėrimus, bet ir nuėmė pinigų. Nuvažiavo pas A. iš karto po to, kai pamatė, kad dingo pinigai. Iš pradžių jis sakė, kad nieko nežino, o vėliau jo mama nebeįleido. Tada parašė pareiškimą. Vėliau susirašinėjo su A. ir jis viską suprato. Jis sutiko pinigus grąžinti, bet sakė, kad jeigu pripažins nepakaltinamu, tai negražins. Padaryta 220 Eur žala. Civilinio ieškinio raštu atskirai nereiškė šioje byloje, buvo išaiškinta, kad gali reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Liudytojas R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. sėdėjo su B. ir nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) esančiame alaus bare. Ten dar buvo tokia I.. Nukentėjusiajam ji patiko. Kai baigė gerti alų, visi grįžo pas jį į namus. Po kurio laiko atėjo A. Ž., kaimynas iš penkto aukšto. Nukentėjusysis paprašė B. nupirkti dar alkoholio ir padavė jai banko kortelę. B. pasakė, kad nemoka naudotis kortele, o A. pasakė, jog jis moka, ir pakvietė eiti kartu. A. palaikė kompaniją. M. prašė nupirkti degtinės išgerti. Suprato, kad reikia nuimti pinigų ir nupirkti už juos gėrimų. Niekur neužsukę, nuėjo prie Rimi parduotuvės, tada A. vienas nuėjo prie bankomato nuimti pinigų, A. nuėmė nuo kortelės pinigų, bet nematė, kiek pinigų A. išgrynino, nes stovėjo už kelių metrų. Padavęs 100 Eur, A. išėjo namo, o jis į parduotuvę. Nežino, už ką A. davė 100 Eur, tačiau suprato, kad čia ne A. pinigai. A. taip pat padavė kortelę, kad ji būtų grąžinta M.. Už gautus pinigus nupirko maisto, degtinės, sulčių. Išleido gal 50 Eur ir liko apie 50 Eur. Likusius pinigus padėjo ant stalo, o maistą pasidėjo pas save šaldytuve. Jaučiasi skolingas M., galėtų tuos 50 Eur, už kuriuos pirko maistą ir degtinę, grąžinti. Tik iš tyrėjos sužinojo, kad nuimti 230 Eur. Su A. po to dėl to įvykio nekalbėjo, jis ateidavo tik parūkyti. M. irgi daugiau nebesilankė. Po to, kai prasidėjo tyrimas, A. Ž. žadėjo pinigus (100 Eur) atiduoti.

Liudytoja B. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 30 d. buvo bare su R., kartu buvo dar ir nukentėjusysis M.. Atėjo prie jų dar tokia pažįstama I.. Visi gėrė alų, o tada nuėjo į namus, atėjo kaimynas A.. Nukentėjusysis padavė jai banko kortelę ir paprašė nupirkti dar alkoholio. Nemoka kortelėmis naudotis, o kaimynas A. pasakė, kad moka. Tada kortelę M. padavė A. Ž.. Daugiau M. nieko nedavė, tik kortelę. Nežino, PIN kodą ar užrašė, ar pasakė. Negirdėjo, ar dar ką M. A. sakė, tik girdėjo, kad prašė nupirkti alaus ir degtinės. Negirdėjo, kad prašytų išgryninti pinigų. A. išėjo su R.. A. nebegrįžo, o R. gana greitai grįžo su buteliu degtinės ir 5 „bambaliais“ alaus, t. y. jis parnešė visko, ko prašė. Grąžą padėjo ant stalo, tačiau nežino, kiek pinigų padėjo ant stalo. Nematė, ar R. parnešė kortelę. R. sakė, kad pirko viską Rimi ir kad A. nuėjo prie bankomato pinigų, o jis net nėjo. R. sakė, kad A. Ž. nuėmė pinigų, bet kad jam davė, nesakė. Žino, kad A. Ž. serga. Kartais jis rėkia pro langą, prašo, kad iškviestų greitąją. Jis ir dabar ligoninėje. A. Ž. gyvena su mama, kuri sunkiai vaikšto, išeina tik į kiemą.

2019 m. birželio 12–19 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad: nusikaltimo padarymo metu A. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; nusikaltimo padarymo metu A. Ž. nesugebėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; šiuo metu A. Ž. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti; A. Ž. dėl psichikos sutrikimo nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims. A. Ž. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Ekspertas Virginijus Diktanas teismo posėdyje paaiškino, kad A. Ž. 2009 m. susirgo psichikos sutrikimu, jam buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Jis buvo gydomas Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje. Buvo stebėti kliedesiai, haliucinacijos, neadekvatus elgesys. Po gydymo ligoninėje A. Ž. buvo stebimas ambulatoriškai, tęsiant ambulatorinį gydymą. Jo būklė išliko kompensuota. 2014 m. diagnozuota paranoidinės šizofrenijos remisija – pagerėjimas. Tačiau tais pačiais metais būklė žymiai pablogėjo ir A. Ž. vėl teko gydytis Panevėžio ligoninės psichiatrijos skyriuje. Vėliau gydymą tęsė nereguliariai. 2018 metais gydytas stacionare dėl paūmėjimo. Ekspertizės atlikimo metu diagnozuota klausos, regos haliucinacija, psichologiniame tyrime išryškėjo šizofreninis defektas, kuris per 5 metus pagilėjo. Stacionare paskutinį kartą gydytas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Išvadoje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, A. Ž. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jo būklė nepasikeitė ir šiandien, todėl jo dalyvavimas posėdyje netikslingas, kadangi jis remiasi kliedesiais, turi liguistą įsivaizdavimą apie įvykius, juos supranta ir interpretuoja savaip. A. Ž. veiksmai nėra pavojingi, jis nesukėlė pavojaus visuomenei ir sau. Prašo skirti priverstinį gydymą, nes ambulatorinis gydymas nebuvo reguliarus, A. Ž. lankėsi pas gydytoją nereguliariai, todėl atsirado tie ligos paūmėjimai. Rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas, kad tų pablogėjimų nebūtų. Nuo 2009 iki 2014 m., kai A. Ž. lankėsi reguliariai pas gydytoją, pablogėjimo nebuvo, jo būklė buvo stabili. A. Ž. tikrai nepakaltinamas, nors 2014 m. jo būklė buvo pagerėjusi, tačiau šiuo metu jis gydosi ir būklė bloga.

AB SEB banko 2018 m. gruodžio 7 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad M. K. išduota banko kortelė (duomenys neskelbtini), susieta su AB SEB banke esančia M. K. banko sąskaita, 2018 m. lapkričio 30 d. buvo panaudota keletą kartų: 7.53 val. atsiskaityta parduotuvėje Aibė (6,30 Eur); 8.23 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išsigryninti 20 Eur; 13.02 val. atsiskaityta parduotuvėje Maxima (19,50 Eur); 13.03 val. atsiskaityta parduotuvėje Maxima (0,13 Eur); 13.22 val. kortelė buvo panaudota bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), (pinigai neišgryninti); 13.23 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išsigryninti 220 Eur; 21.59 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išsigryninti 100 Eur (b. l. 37).

Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų bei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis M. K. 2018 m. lapkričio 30 d. savo banko kortelę davė būtent A. Ž., jam atskleisdamas kortelės PIN kodą ir jo prašydamas atsiskaitant banko kortele parduotuvėje nupirkti maisto ir alkoholinių gėrimų, tačiau nurodymas išgryninti pinigus bankomate nebuvo duotas. A. Ž. 2018 m. lapkričio 30 d. 13.23 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (prie parduotuvės Rimi), panaudodamas iš nukentėjusiojo gautą M. K. išduotą mokėjimo kortelę ir iš jo sužinotą PIN kodą, inicijavo bei atliko finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo banko sąskaitos išgrynino 220 Eur, nesant nukentėjusiojo M. K. prašymo išgryninti iš jo sąskaitos pinigų. Prieš tai (13.02 ir 13.03 val.) šia banko kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje Maxima (atitinkamai išleidžiant 19,50 ir 0,13 Eur).

Tai reiškia, kad A. Ž., esant nukentėjusiojo prašymui tik atsiskaitant banko kortele parduotuvėje nupirkti maisto ir alkoholinių gėrimų, neteisėtai pasinaudojo svetima (M. K. išduota) elektronine mokėjimo priemone (banko kortele) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (PIN kodu), kai inicijavo ir atliko neteisėtą finansinę operaciją (išgrynino iš bankomato 220 Eur), taip apgaule (nukentėjusiajam nežinant apie tai, kad jam išduota banko kortelė bus panaudota išgryninti pinigus) savo naudai įgydamas svetimą (M. K. priklausantį) turtą – iš bankomato išgrynintus 220 Eur. Taip buvo padaryta 220 Eur turtinė žala nukentėjusiajam M. Ž.. Tokie A. Ž. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (sukčiavimas, įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą) ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas).

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-699/2017), teismas sprendžia, kad nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nepagrįstai A. Ž. inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemone arba jos duomenimis), padarymas, nes nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytas elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo duomenų (PIN kodo) laikymo neteisėtumas nenustatytas. Priešingai, iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nustatyta, kad elektroninę mokėjimo priemonę A. Ž. įgijo ir jos PIN kodą sužinojo iš paties nukentėjusiojo (nesant apgaulės) ir tam tikrą laiką (iki jos grąžinimo nukentėjusiajam) laikė su jo žinia. Taigi iš esmės neteisėtas buvo tik elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo duomenų (PIN kodo) panaudojimas išgryninant pinigus, o ne elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo duomenų (PIN kodo) laikymas. Todėl baudžiamosios bylos dalis nutrauktina neįrodžius, kad A. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2019 m. birželio 12–19 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys ir eksperto Virginijaus Diktano teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad A. Ž. tiek 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, tiek ir šiuo metu serga paranoidine šizofrenija ir dėl šios psichikos ligos tiek 2018 m. lapkričio 30 d., tiek ir šiuo metu nesugeba suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tai reiškia, kad A. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas, kaip tai suprantam pagal BK 17 straipsnio 1 dalį. BK 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi A. Ž. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė būdamas nepakaltinamas ir šiuo metu yra nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgęs į A. Ž. padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, į jo pavojingumą (ekspertizės akte konstatuota, kad A. Ž. dėl psichikos sutrikimo nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims, tačiau psichikos būklėje vyrauja ambivalentiškas, nekryptingas mąstymas, paūmėjimų metu – klausos ir regos haliucinacijos, psichinio automatizmo reiškiniai), bei į specialistų siūlymą, teismas daro išvadą, kad A. Ž. taikytinas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. A. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nutarties priėmimo dienos (b. l. 82–84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Ž., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Baudžiamosios bylos dalį nutraukti neįrodžius, kad A. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nutarties priėmimo dienos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.