- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-96-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00725-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-135/2015
Teisėja Vidutė Misevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00725-2014-3
2015 m. vasario 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; taip pat pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas 20 parų areštas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Bausmė skirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-03-12 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė skirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuteistojo sulaikymo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str., į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-09-03 iki 2014-09-05.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., 21.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5.40 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0.72 promilės), tyčia akmeniu išdaužęs dviejų langų stiklus bei išėmęs lango rėmus, įsibrovė į J. Š. individualiai įmonei priklausančią kavinę ,,(duomenys neskelbtini)“, iš kur pagrobė 2 pakelius cigarečių ,,L&M“ bendros 18,80 litų vertės; 5 pakelius cigarečių ,,BOND“ bendros 40,50 litų vertės; degtukų dėžutę 0,15 lito vertės, iš viso pagrobė turto ir padarė nukentėjusiajai J. Š. 59,45 litų turtinę žalą.
Be to, M. P. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., 21.30 val. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., 5.40 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0.72 promilės), tyčia, akmeniu išdaužė J. Š. individualiai įmonei priklausančios kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ dviejų langų stiklus, bei išimant sugadino abiejų langų rėmus, tokiu būdu sugadino J. Š. priklausančio turto už 250 litų ir padarė tokio dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti nuosprendį ir paskirtą bausmę sušvelninti, taikyti jo atžvilgiu BK 92 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė per griežta. Nurodo, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, yra nepilnametis, iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajai žalą. Tvirtina, kad teismas be pagrindo nepatikėjo tuo, kad jis ateityje daugiau nebedarys nusikaltimų, gyvens sąžiningai, laikysis įstatymų. Teigia, kad ketina mokytis ir įgyti specialybę, o nukentėjusioji jam atleido ir prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 92 str.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, tačiau išteisinti jį pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl turto sugadinimo, nes pasikeitė LR BK straipsnis dėl žalos dydžio ir nuteistojo padaryta žala nebesiekia 1 MGL dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl M. P. nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kurį skundžia nuteistasis M. P., dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. yra pagrįstas ir teisėtas, jam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme atitinka įstatymų reikalavimus.
Pažymėtina, kad bausmės paskirtis - galutinis rezultatas, kurį nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. P. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarytą nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., iki 2014 m. rugsėjo 3 d. t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Bylos medžiaga rodo, kad galutinės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam lėmė tai, jog jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, taip pat tai, kad nuteistasis per vienerių metų laikotarpį buvo teisiamas net tris kartus. Nors teismas ir turėjo formalią teisę dar kartą atidėti bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgęs į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas ankstesniais nuosprendžiais teigiamų rezultatų nedavė, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, taip spręsdamas, nesilaikė įstatymo reikalavimų ir paskyrė neteisingą bausmę.
Apeliaciniame skunde pabrėžiamas jaunas nuteistojo amžius ir galimybė taikyti nuteistajam baudžiamojo įstatymo nuostatas, skirtas nepilnamečiams, nuteistojo noras mokytis bei siekis pradėti dorai gyventi bei daugiau nebenusikalsti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudžiamojo įstatymo nuostatos, skirtos nepilnamečių atsakomybės klausimams, kurias nurodo apeliantas, neįpareigoja teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės asmeniui, kuriam anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 91 straipsnio 3 dalis nustato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Kaip matyti iš nuosprendyje pateiktų motyvų, teismas atsižvelgė į jauną nuteistojo amžių, į tai, kad jis mokosi, mokymo įstaigos bei seniūnijos darbuotojų charakterizuojamas neutraliai, tačiau reali laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta būtent dėl to, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimybe nuteistajam taikyti BK 92 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepagrindžia paskirtos bausmės neteisingumo ir neatitikimo bausmės skyrimo taisyklių bei bausmės tikslų.
Nuteistasis M. P. prašo teismo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skiriant bausmę apeliantui, buvo atsižvelgta į jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į nusikaltimo stadiją, t.y., kad jo padarytas nusikaltimas yra baigtas, į kaltės formą – tyčią, į pagrobto turto vertę, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl M. P. paskirtos bausmės už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistu.
Dėl M. P. nuteisimo pagal LR BK 187 str. 3 d.
Apylinkės teismo nuosprendis dėl, nuteistojo nuomone, per griežtos paskirtos bausmės dalyje dėl M. P. pripažinimo kaltu pagal LR BK 187 str. 3 d. jo priėmimo metu buvo pagrįstas ir teisėtas. Nuteistajam M. P. paskirta arešto bausmė savo rūšimi bei trukme atitiko LR BK 41 str., 54 str. nuostatas, bausmė paskirta tinkamai įvertinus tiek nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tie jo asmenybę.
Apeliantas nuteistas pagal LR BK 187 str. 3 d. už tai, kad jis sugadino svetimą nukentėjusiajai J. Š. priklausantį nedidelės 250 Lt vertės turtą. Toks jo veikos vertinimas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atitiko teismo nustatytą M. P. nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Šiuo metu, įsigaliojus naujai LR BK 190 str., aiškinančiai turto vertę, redakcijai (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs nuo 2015-01-01), joje išaiškinta, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL.
Pagal LR BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (LR BPK 3 str. 2 d.). Turto, kurį sugadino M. P., vertė yra 250 Lt, tai yra pagal LR BK 190 str. 1 d. ji nesiekia 3 MGL dydžio, todėl toks naujai nustatytas turto vertinimas neleidžia vertinti nuteistojo sugadinto turto kaip nedidelės vertės. Dėl šių motyvų Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir M. P. pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3 d., požymių.
Tuo pačiu pažymėtina, jog, išteisinus M. P. pagal LR BK 187 str. 3 d., dėl tokios jo veikos turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Taip pat pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad paskirtą bausmę už inkriminuotus nusikaltimus M. P. turi atlikti nepilnamečių pataisos namuose, o subendrinęs paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme nurodė, kad bausmę M. P. turi atlikti pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis buvo priimamas M. P. sulaukus pilnametystės, jis bausmę turi atlikti pataisos namuose (LR BVK 71 str.), todėl skundžiamajame nuosprendyje nurodyta M. P. bausmės atlikimo vieta – nepilnamečių pataisos namai, laikytina technine klaida ir šalintina iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį dalyje dėl M. P. nuteisimo pagal LR BK 187 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. P. pagal LR BK 187 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo pažymių.
Panaikinti sprendimą dėl bausmių, paskirtų pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., subendrinimo.
Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti teiginį, kad M. P. paskirtą bausmę turi atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.