Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, laikinai nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme ir viduje smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. V., t. y. konflikto metu, stumdamas rankomis iš priekio, nugriovė kieme ant kėdės sėdinčią sugyventinę, dėl ko S. V. nukritus ant žemės, jis sugyventinei, gulinčiai ant dešinio šono, spyrė ne mažiau dviejų kartų į nugarą ir į kairės kojos kelią, tada S. V. nuėjus į namo vidų, jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, namo viduje apsikabino sugyventinę iš už nugaros ir ją laikė, o S. V. bandant išsilaisvinti, jis delnu vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į kairį skruostą, tokiais veiksmais S. V. padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairio kelio srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. I. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kada tai buvo, nepamena, bet gali būti, kad tai buvo 2022-08-17, viskas vyko gyvenamo namo kieme, šviesiu paros metu. Jis laukė grįžtančios savo sugyventinės S. V., pas jį buvo draugų atėję, su kuriais jis gėrė alkoholį. Jie su S. buvo suplanavę važiuoti prie jūros. Iki to laiko, kol grįžo namo S., jis vartojo alkoholį, buvo neblaivus, išgėręs brendžio. Grįžusi S. pamatė, kad yra draugų, ir kilo žodinis kivirčas dėl važiavimo prie jūros. Ji nenorėjo važiuoti, nes jis buvo išgėręs, todėl prasidėjo žodinis konfliktas. Jis nepamena, ką tiksliai padarė, bet pamena, kad jis prikibo prie S. žodžiais, ištraukė jai kėdę, dėl ko ji nugriuvo. Gal ir apvertė kėdę šonu. Galimai dėl alkoholio jis ne viską pamena. Ji (S.) sako, kad jis nugriovė ją nuo kėdės, jai nugriuvus, jis įspyrė jai į šoną du kartus. Viskas, kas parašyta kaltinime, pripažįsta. Ar buvo kokių veiksmų namuose, neatsimena. Apie veidą nieko neatsimena, jis nepamena, kas buvo viduje. Atminties sutrikimų neturi, dėl girtumo nepamena. Jei S. taip sako, tai sutinka, kad jis ir į veidą jai trenkė delnu vieną kartą. Kai S. grįžo namo, tai turėjo būti sveika, ji nesiskundė, jokių kraujosruvų nesimatė. Jis sutinka, kad galėjo atlikti veiksmus, kas nurodyta kaltinime, ir S. dėl tokių jo veiksmų galėjo skaudėti, jis galėjo sutrikdyti nežymiai jos sveikatą. Jis nedažnai vartoja alkoholį, tokių dalykų nebūna, išėjo dabar taip, kaip išėjo. Jis nuolat nesmurtauja prieš S., kažkada buvęs toks atvejis. Su S. jie susitaikė, jis jos atsiprašė ir toliau gyvena kaip gyveno, gailisi, kad įvyko taip, kad jis smurtą vartojo. Jei jis būtų blaivus, taip nebūtų buvę. Tas susitaikymas buvo jo iniciatyva. Praėjus mėnesiui po konflikto jie vėl kartu pradėjo gyventi. Jis pasižada teismui, kad daugiau nesmurtaus S. V. atžvilgiu.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. V. parodė, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, ji jam atleido, jie gyvena kartu. Ji mano, jog jis keičiasi ir supranta, ką jis negerai darė, tikisi ir mano esant vilties, kad to jai daugiau neteks patirti.

Iš liudytojos S. V. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena dviese su sugyventiniu E. I. ir jos dukra E. V.. Sugyventinis iki įvykio su draugais namuose dvi pastarąsias paras vartojo alkoholį. 2022-08-17 apie 15.30 val., grįžusi po darbo namo E. rado namuose miegantį ant žemės prie įėjimo. Sugyventinio draugas E. N. sėdėjo ant kedės. Atsikėlęs E. I. atėjo paskui ją į kambarį, dar siūlė važiuoti prie jūros. Kai ji pasakė, kad ji su girtu sugyventiniu nevažiuos (pasakė „išsipachmielink, tada važiuosim“), sugyventinis įsiuto, pradėjo prie jos lįsti, todėl ji išėjo į kiemą ir atsisėdo ant kieme esančios kėdės. Sugyventinis toliau rėkė, kad viskas prie jūros užsakyta ir panašiai. Ji sėdėjo, o sugyventinis stipriai rankomis ją nustūmė nuo kėdės ir ji nukrito ant žolės. Tada, jai spyrė ne mažiau dviejų kartų, vieną kartą pataikė į nugaros apatinę dalį ir į kairės kojos kelią. Kai pasėmęs kėdę sugyventinis užsimojo, draugas sugyventinį sulaikė, atitraukė nuo jos ir jis užmigo sėdėdamas ant kėdės. Ji nuėjo į vidų, įsijungė televizorių. Į svetainės kambarį atėjo sugyventinis, kuris ieškojo savo telefono. Dar kartą jos paklausęs, ar ji važiuos prie jūros, sugyventinis ėjo link jos. Ji nuo sugyventinio bėgiojo po namus, nes nekartą patyrusi smurtą, bijojo girto sugyventinio. Bėgdama nuo sugyventinio nukrito, užsigavo nugarą. E. ją pagavo ir vieną kartą delnu trenkė į veidą, pataikydamas į kairį skruostą. Laikydamas kumščius sugyventinis jai sakė: "ateik suka pakarsiu", ji verkė, labai bijojo <...> Paskambino tėčiui, pasakė: "gelbėk mane, nes jis mane užmuš", tėtis girdėjo kai E. šaukė ant jos ir grasino, kaip tik jos sesuo buvo kaime kartu su tėčiu ir iškvietė policiją. Per tą laiką kol vyko pareigūnai, E. nusiramino.<...> Sugyventinis dažnai vartoj alkoholį, tampa nenuspėjamas, agresyvus, nuolat prieš ją smurtauja. Paskutinį kartą dėl smurto kreipėsi maždaug prieš du metus, tada abu susitaikė, bet smurtas yra naudojamas nuolat. Ji pareigūnų nekviečia, nes bijo. Sugyventinis nuolat grasina, kad ją užmuš sako, kad nieko nebijo. Nuolatinis tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas vyksta jau keturis metus, tiek kiek kartu gyvena <...> (b.l. 22-25).

Papildomos apklausos metu S. V. patikslino aplinkybes nurodydama, kad į kiemą sugyventinį ji pati pakvietė, nes, tuomet, kai šis pasiūlė važiuoti prie jūros, ji jau žinojo, kad prie jūros viskas užsakyta, bet ji atsisakė su girtu sugyventiniu važiuoti į Palangą. Todėl pasakė jam, kad išeis į lauką pasikalbėti. E. išėjo į kiemą, ji pasidariusi kavos taip pat išėjo į kiemą ir atsisėdo prie stalo esančio kieme, o E. sėdėjo šalia jos prie stalo. Abu pradėjo ginčytis dėl važiavimo prie jūros. E. pradėjo rėkti, tapo agresyvus, po ko priėjęs prie jos iš priekio ir rankomis stumdamas ją už pečių, nuvertė ją aukštielniką su visa kėde ant žemės. Tada ji pasivertė ant dešinio šono, o E. jai spyrė, neįsidėmėjo kuria koja, nemažiau dviejų kartų, pataikydamas į nugaros apačią ir kairės kojos kelią<...> Konfliktui tęsiantis name, E. ją sugavo būdamas jai už nugaros ir apsikabinęs laikė, o kada ji į E. atsisuko norėdama nuo sugyventinio išsisukti, E. delnu jai vieną kartą trenkė į kairį skruostą. Po to konflikto jai buvo sužalotas kairės kojos kelias, kitur jokių sužalojimų padaryta nebuvo, bet buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Daugiau viskas buvo kaip yra nurodyta jos pirminėje apklausoje. E. girtas yra neprognozuojamas <...> (b.l. 26-29).

Iš liudytojo E. M. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad tiek E. I., tiek S. V. pažįsta. E. yra jo draugas, o S. yra kiek dabar žino jau buvusi E. sugyventinė. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, gal apie 10 .00 val., jis buvo pas E. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), sėdėjo kalbėjosi, laukė S., nes E. su S. norėjo važiuoti prie jūros. E., kai jis atėjo jau buvo išgėręs, o paskui abu dar kartu išgėrė alaus. Jis išgėrė vieną butelį, kiek išgėrė E. nežino, bet kad E. būtų labai girtas nesimatė. Apie 15.30 val. namo grįžo S., kuri pamačiusi, kad E. girtas iš karto pradėjo rėkti ant E., kad niekur su girtu E. nevažiuos. Kad E. būtų kieme nuo kėdės nustūmęs sėdinčią S. ir dar būtų S. spyręs jis nematė, gal tuo momentu buvo nuėjęs į tualetą ar į pirtį, neprisimena. Jis tik matė ir girdėjo žodinį konfliktą. Ką E. ir S. veikė namo viduje jis nematė, nes pats į vidų įėjęs nebuvo. Daugiau apie tą konfliktą jis nieko papasakoti negali, nes daugiau nieko nematė (b.l. 50-52).

Iš liudytojos L. N. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad S. V. yra jos sesuo. E. I. pažįsta kaip savo sesers sugyventinį. Sesuo su E. kartu gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. 2022 m. rugpjūčio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, kažkur apie 18.00 val. jos tėvui V. K. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino S. ir paprašė pagalbos. Ką tiksliai S. sakė tėvui pokalbio metu ji nežino, jos kartu nebuvo, bet po to tėvas paskambino jai ir paprašė, kad padėtų nuvažiuoti iki S. namų. Kadangi žino, kad būdamas išgėręs E. elgiasi neprognozuojamai, ji važiuodama pas S. iš karto paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Ką skambučio metu sakė, ji dabar tiksliai neprisimena. Jai su tėvu atvažiavus, namų vartai buvo atidaryti. Įėjus į kiemą, kieme jokių barnių ar konfliktų nebuvo, E. su savo draugu sėdėjo kieme ant bortelio, o S. apsiverkusi stovėjo netoliese. Iš paskos iš karto atvažiavo policija. Pareigūnai pabendravo su S. ir E., paskui atvažiavo antras policijos ekipažas, kuris išsivežė E.. Ką policijos pareigūnams pasakojo S. ar E. ji nežino, negirdėjo, nes pareigūnai su abiem bendravo nusivedę toliau. Kas ten įvyko ji nežino, S. jai nepasakojo, ji neklausė. Tai jau ne pirmas kartas, kada S. su E. susipyksta, kada S. prašo pagalbos, bet paskui abu vėl susitaiko ir toliau gyvena kartu (b.l. 55-58).

Iš liudytojo V. K. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis parodė, kad S. V. yra jo dukra, E. I. dabar jau yra buvęs jos dukros sugyventinis. Kiek jo dukrą jau yra kartu su E. jis nežino. Pats E. yra matęs gal kokius 3 kartus. Kada dukra gyveno kartu su sugyventiniu, jis su E. mažai bendraudavo. S. su E. gyveno E. name, (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, vakare, apie 18.00 val., jam į jo mobilųjį telefoną paskambino S., kuri verkė ir prašė pagalbos, sakė, kad E. mušasi. Pokalbio metu nepamena, kad fone būtų girdėjęsi koks triukšmas ar šauksmai. Kadangi dukra paprašė pagalbos, be to S. jau yra pasakojusi, kad E. išgėręs smurtauja prieš dukrą, tai jis paskambino kitai savo dukrai L. ir paprašė kartu nuvažiuoti iki S. ir E. namų. Važiuodami, nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškvieti policija į E. namus, nes nežinojo kas ten laukia, o S. kada skambino labai verkė ir buvo išsigandusi. Policiją kvietė L.. Kada abu atvažiavo, namo vartai buvo atviri, jam su L. tik įėjus į kiemą tuo pačiu metu atvažiavo ir policijos ekipažas. Kada jis su L. įėjo į kiemą, kiek jis pamena E. atsiprašinėjo S., kuri verkė. Ką policijos pareigūnams pasakojo S. ir E. jis negirdėjo, bet paskui E. buvo sulaikytas. Kas konkrečiai įvyko tarp S. ir E. jis nežino, S. nepasakojo. Žino tik tiek kiek pasakė telefonu, kad E. mušasi. Kada sulaikytą E. policija išsivežė, jis su L. padėjo S. susirinkti daiktus ir išvažiuoti pas jį, t. y. pas tėvus į (duomenys neskelbtini), kur S. gyvena ir dabar. S. yra pasakojusi, kad Išgėręs E. elgiasi agresyviai, koliojasi, smurtauja, bet jis pats niekada nėra matęs dukros su kokiais nors sužalojimais (b.l. 61-64).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavimas į kiemą yra pro pietų pusę, nuo (duomenys neskelbtini) g., pusės, pietų pusėje matosi įvažiavimas pro vartus. Vakarinėje namo pusėje sandėliukas, dešiniau vakarinėje pusėje krūmai, tiesiai į šiaurę yra gyvenamasis namas, šiaurės rytuose stovi lauko baldų komplektas, stalas su šešiomis kėdėmis, ant stalo - alkoholinio gėrimo butelis bei kiti įvairūs daiktai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b.l. 11-17).

Iš 2022-08-17 Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės G. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė L. N.. Smurtą patyrusi S. V. paaiškino, kad būnant lauke, sėdint prie lauko baldų, sugyventinis E. I., kuriam buvo nustatytas 2.52 prom. neblaivumas, dėl neaiškių priežasčių puolė ją, numetė nuo kėdės ir nemažiau dviejų kartų spyrė į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą <...> (b.l. 18-19).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pokalbio garso įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas L. N., skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Ji pranešė apie tai, kad norėtų išsikviest policiją, nes iš sesers gavo skambutį, kad ją muša sugyventinis, lekia į vietą gelbėti ir nori išsikviest policiją. Operatorei perklausus ar yra mažamečių vaikų, atsako, kad: „ne ten mažamečių vaikų nėra, bet ten vyksta tas ištisai, vos ne kiekvieną syk čia tas pats ir nebegalim čia kentėt daugiau taip“, operatorė: „jos tas sugyventinis taip?“, pranešėja: „nu jie nei susituokę, nei susirašę, paprasčiausiai gyvena ir viskas“, operatorė: „greitosios nereikia, nežinot?“, pranešėja: „nu nežinom, nes mes patys skubam dabar lekiam“ (b.l. 81-83).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti 2022-10-21 Body kameros (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. Kiekvieno vaizdo įrašo pavadinime nurodoma įrašo data ir laikas nuo kada įrašas prasideda. Visų įrašų apatiniame kairiame kampa matosi užrašas „(duomenys neskelbtini)“, įrašo data ir pradžios laikas. Peržiūrėjus visus pateiktus vaizdo įrašus, matosi, kad visuose įrašuose fiksuojama nukentėjusiosios S. V. apklausa, kuri buvo vykdoma 2022-08-17 Panevėžio m. ir r. PK, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 85-87).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. V. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu, galimai tokiu suduodant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Negalima atmesti galimybės, kad S. V. galėjo susižaloti pati griūdama, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu S. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų S. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 43).

Kaltinamasis E. I. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiosios S. V. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš ją ir tuo sukėlęs jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdęs jos sveikatą. Šie jo parodymai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. V., liudytojų E. M., L. N., V. K. duotais parodymais, apžiūrų protokolais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad E. I. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia stumiant rankomis iš priekio, nugriaunant kieme ant kėdės sėdinčią sugyventinę, dėl ko S. V. nukritus ant žemės, spiriant jai ne mažiau dviejų kartų į nugarą ir į kairės kojos kelią, po to namo viduje laikant ją už nugaros, o S. V. bandant išsilaisvinti, delnu vieną kartą trenkiant nukentėjusiajai į kairį skruostą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš savo sugyventinę, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo prieš savo šeimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamojo E. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji parodė susitaikę. Atsižvelgiant į tai gynėjas, taip pat ir prokurorė prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šioje byloje kaltinamasis E. I. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, išsiskyręs, šiuo metu laikinai nedirba dėl bendrovės pertvarkų, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teigia greitu metu vėl dirbsiantis.

Kaip matyti, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad E. I. veikė paveiktas emocijų bei pavartoto alkoholio. Kaltinamasis teisme parodė besigailintis dėl savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašęs, su nukentėjusiąja susitaikęs ir gyvenantis kartu. Nukentėjusioji S. V. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikiusi su kaltinamuoju. Ji teigė, kad sugyventiniui atleidusi, mananti, jog jis keičiasi ir supranta, ką jis negerai darė, teigia esant vilties, kad to jai daugiau neteks patirti. Gi kaltinamasis teisme tvirtino suprantantis blogai pasielgęs ir pasižadantis teismui, kad daugiau nesmurtaus S. V. atžvilgiu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Visos aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis E. I. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis E. I. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam su nukentėjusiąja S. V. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo E. I. atžvilgiu.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė savo šeimos nario – sugyventinės – atžvilgiu, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas prokurorės kaltinamajam taikyti prašomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas, todėl kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei minimalaus 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai, 71 ir 72² straipsniai). Teismo vertinimu, pastarųjų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu E. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. I., kad jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti E. I., kad jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Išaiškinti E. I., kad tuo atveju, jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.