Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėja P. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti jos nuosavybės teisės įgijimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad ji ketina įsigyti nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyvena nuo 1970 m., jis buvo jai suteiktas kaip buvusios Vilniaus m. Geležinkelininkų ligoninės darbuotojai. Pareiškėjai žinoma, kad šis butas neturi savininko. VĮ „Registrų centras“ sudarytame Butų pastate sąraše minėto pareiškėjos valdomo buto savininkas nenurodomas, viešame registre nuosavybės teisės į minėtą butą nėra įregistruotos. VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“ pareiškėjai pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad minėta ligoninė kreipėsi į UAB „Vilko pėda“ dėl priėmimo eksploatacijai pastatą, kuriame yra pareiškėjos valdomas butas. Minėtas butas nėra apskaitomas Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento balanse. Nurodė, kad ji nėra įgijusi nuosavybė teisių į minimą butą jokiu CK 4.47 str. numatytu būdu. Pareiškėjos ketinamo įsigyti buto valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėja nuo pat buto suteikimo jį valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą. Pareiškėja butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 1970 m. gruodžio mėn., t.y. 36 metus. Minėtas butas nepriklauso valstybei, Vilniaus m. savivaldybei ar kitiems asmenims. Niekas į minėtą butą nereiškia jokių teisių. Nesant buto savininko, pareiškėja neturi galimybės įgyti minėtą butą jokiu kitu būdu, išskyrus nustatant nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Be to, nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Pareiškėja P. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-06-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos P. A. pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti jos nuosavybės teisės įgijimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktą, tenkinti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklauso valstybei. Be to, teismas konstatavo, kad minėtas butas yra valstybės nuosavybė, remdamasis ne konkrečiais įrodymais ir faktais, o bendro pobūdžio interpretacijomis. Tokia teismo nuomonė nepagrįsta ir jokiomis teisės normomis. Kadangi įrodymai dėl buto nuosavybės teisės į bylą pateikti nebuvo, nepagrįsti ir suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos argumentai, esą daiktinių teisių į butą neįregistravimas viešame registre reiškia tik tai, kad buto savininkas nėra išviešintas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių aplinkybių iš viso nepasisakė. Be to, CK 2.36 str., nustato, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai, todėl teismas, nepagrįstai, be jokių įrodymų konstatuodamas valstybės nuosavybės teisę į ginčo butą, pažeidė šalių lygiateisiškumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principą. Remiantis šiomis aplinkybėmis manome, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo butas priklauso valstybei ar savivaldybei, todėl nepagrįstas yra ir CK 4.69 str. 3 d. normos, nustatančios, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus, taikymas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad butas pareiškėjai perduotas ne nuosavybės, o nuomos pagrindais, ir tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina aplinkybė, kad pareiškėja 1989 m. duomenimis stovėjo eilėje komunaliniam butui gauti. Remdamasis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuosavybės teisė negali būti įgyjama į nuomos ar panaudos pagrindais naudoj amą turtą (CK 4.68 str., 4.70 str. 1 d.). CK 4.68 str., 4.70 str. 1 d. nenustato, kad nuosavybės teisė negali būti įgyjama į nuomos ar panaudos pagrindais naudojamą turtą. Pareiškėja nesinaudoja ginčo butu nei nuomos, nei panaudos pagrindais, be to, byloje nėra jokių įrodymų ar rašytinių sutarčių, kurios pagrįstų šias pirmosios instancijos teismo išvadas. CK 4.68.str. nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal pareiškėjos pateiktus įrodymus ginčo buto savininkas ne tik nepareiškė teisių į jį bet iš viso nėra įregistravęs daiktinių teisių į ginčo butą, todėl yra pagrindo teigti, jog ginčo butas neturi savininko. Be to, pareiškėja nėra sudariusi jokių nuomos ar panaudos sutarčių nei su Vilniaus m. savivaldybe, nei su VšĮ Vilkpėdės ligonine, nei su kitomis įstaigomis ar organizacijomis, be to, nuo 1995 m. nemoka VšĮ Vilkpėdės ligoninei buto nuomos mokesčio, ką teisme patvirtino ir šios įstaigos atstovas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pareiškėja nuo 1995 m. ginčo butą sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai valdo kaip savą, per tą laikotarpį nesinaudojo butu nei nuomos, nei panaudos pagrindais, be to, per šį laikotarpį neatsirado joks ginčo buto savininkas ir nepareiškė į ginčo butą jokių teisių. Pareiškėja taip pat mano, jog aplinkybė, kad ji 1989 m. duomenimis stovėjo eilėje komunaliniam butui gauti, neįrodo, jog iki šiol ginčo butas yra valdomas nuomos ar panaudos pagrindais. Priešingai, pareiškėja nuo 1995 m. savo vardu įgyvendina valdymo teisę į ginčo butą ir tai patvirtina pareiškėjos vardu 1993-12-19 sudaryta Atsiskaitymo už buto nuomą ir komunalines paslaugas sutartis Nr. 15 (su tuometine Vilniaus m. Geležinkelininkų ligonine), 2002-04-11 Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis, 2004-08-06 Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr.21000/1707, 2004-08-09 Elektros energijos pirkimo-pardavimo su buitiniu vartotoju sutartis. Tokiu būdu, pareiškėja daugiau nei 10 metų iki pareiškimo padavimo teismui ginčo butą valdė kaip savą, nesant jokių nuomos ar panaudos sutarčių su savininku, o taip pat ir paties savininko, kuris būtų reiškęs teises į ginčo butą ar bent įregistravęs savo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Remiantis CPK 185 str. 1 d., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Remiantis CPK 178 str., suinteresuotas asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei suinteresuoto asmens Vilniaus m. savivaldybės administracijos paaiškinimus bei skundžiamame sprendime konstatuodamas neįrodytas aplinkybes, pažeidė ne tik aukščiau minėtas materialinės teisės normas, nepagrįstai pripažindamas ginčo butą valstybės nuosavybe bei konstatuodamas, jog pareiškėja butą valdo nuomos pagrindais, bet ir procesinės teisės normas, susijusias su įrodinėjimo procesu ir įrodymų vertinimu.